Legendinis bliuzo atlikėjas B.B.Kingas mirdamas paliko milžinišką muzikos palikimą ir daug vaikų, kurių tikslus skaičius ginčijamas, bet dažnai sakydavo, kad jo tikroji meilė yra „Lucille“ – jo gitara.
Daugelio vienu geriausių visų laikų gitaristų laikomas
B.B.Kingas mirė vėlai antradienį Las Vegase, būdamas 89 metų,
praėjus mažiau nei metams po to, kai atsisakė savo įtemptų
kasmetinių gastrolių maratonų.
Kelionėse po visą pasaulį jį lydėjo gitara „Gibson
ES-355“, kurią jis, kalbėdamasis su klausytojais, juokais
vadindavo savo moterimi, kuri su juo išbuvo ilgiau negu bet kuris
žmogus.
Pusiau akustinė „Lucille“, pagaminta pagal ilgamečio
„Gibson“ kliento specialų užsakymą, išsiskiria tuo, kad jos
korpuse nėra jokių angų.
„Lucille“ taip pat turi specialų galinį stygų laikiklį,
leidusį B.B.Kingui kruopščiau suderinti stygas.
Muzikantas sakė, kad šį vardą gitarai sugalvojo duoti
koncertuodamas Arkanzase, kur du vyrai susimušė dėl moters, vardu
Lucille.
Per muštynes salėje įsiplieskė gaisras, o iš pastato
išbėgęs B.B.Kingas prisiminė, kad paliko viduje savo branginamą
gitarą, todėl puolė atgal jos gelbėti ir vos nežuvo.
B.B.Kingas kalbėdamas dažnai suasmenindavo savo gitarą,
sakydamas, kad šis instrumentas jam padėjo iškilti iš neturtingos
vaikystės, kai jis sunkiai dirbo rinkdamas medvilnę Misisipės
valstijoje.
Muzikantas parašė dainą apie savo gitarą, kurioje sakoma:
„Garsai, kurių klausotės / Sklinda iš mano gitaros, vardu
Lucille.“
„Esu netekęs proto dėl savo Lucille / Lucille išvedė mane
iš plantacijos / Galima sakyti, ji atnešė man šlovę“, –
dainavo jis.
Kad ir kokia būtų legenda, „Lucille“ nebuvo vienintelė
B.B.Kingo gitara, o „Gibson“ pagamino jam kelias „Lucille“.
