Legendinis bliuzo atlikėjas B.B.Kingas mirdamas paliko milžinišką muzikos palikimą ir daug vaikų, kurių tikslus skaičius ginčijamas, bet dažnai sakydavo, kad jo tikroji meilė yra „Lucille“ – jo gitara.
Daugelio vienu geriausių visų laikų gitaristų laikomas B.B.Kingas mirė vėlai antradienį Las Vegase, būdamas 89 metų, praėjus mažiau nei metams po to, kai atsisakė savo įtemptų kasmetinių gastrolių maratonų.
Kelionėse po visą pasaulį jį lydėjo gitara „Gibson ES-355“, kurią jis, kalbėdamasis su klausytojais, juokais vadindavo savo moterimi, kuri su juo išbuvo ilgiau negu bet kuris žmogus.
Pusiau akustinė „Lucille“, pagaminta pagal ilgamečio „Gibson“ kliento specialų užsakymą, išsiskiria tuo, kad jos korpuse nėra jokių angų.
„Lucille“ taip pat turi specialų galinį stygų laikiklį, leidusį B.B.Kingui kruopščiau suderinti stygas.
Muzikantas sakė, kad šį vardą gitarai sugalvojo duoti koncertuodamas Arkanzase, kur du vyrai susimušė dėl moters, vardu Lucille.
Per muštynes salėje įsiplieskė gaisras, o iš pastato išbėgęs B.B.Kingas prisiminė, kad paliko viduje savo branginamą gitarą, todėl puolė atgal jos gelbėti ir vos nežuvo.
B.B.Kingas kalbėdamas dažnai suasmenindavo savo gitarą, sakydamas, kad šis instrumentas jam padėjo iškilti iš neturtingos vaikystės, kai jis sunkiai dirbo rinkdamas medvilnę Misisipės valstijoje.
Muzikantas parašė dainą apie savo gitarą, kurioje sakoma: „Garsai, kurių klausotės / Sklinda iš mano gitaros, vardu Lucille.“
„Esu netekęs proto dėl savo Lucille / Lucille išvedė mane iš plantacijos / Galima sakyti, ji atnešė man šlovę“, – dainavo jis.
Kad ir kokia būtų legenda, „Lucille“ nebuvo vienintelė B.B.Kingo gitara, o „Gibson“ pagamino jam kelias „Lucille“.
