Aktoriaus E.Redmayne’o gyvenimas buvo panašus į pasaką. Vaikystė prabėgo prestižiniame Londono rajone. Tėvai – turtingi verslininkai, broliai – bankininkai.
Jo protėviai draugavo su Kembridžo kunigaikštienės proseneliais. Jis pats mokėsi Itone, vienoje klasėje su princu Williamu, vėliau studijavo Kembridže.
Tėvų dividendai Eddie leido gyventi kaip inkstui taukuose ir nesukti galvos dėl ateities. Vis dėlto E.Redmayne’as pasirinko kitą gyvenimo kelią: ramybę ir stabilumą iškeitė į rizikingą ir nenuspėjamą aktoriaus profesiją.
„Visi mano giminaičiai turi normalias profesijas, ir tik aš vienas toks – linksminu visą šeimą“, – juokėsi E.Redmayne’as, įkūnijęs magą Njutą Miglapūtį fantastiniame nuotykių filme „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“, kuriam scenarijų parašė garsioji J.K.Rowling.
Kadaise aktorius bandė gauti Hario Poterio draugo Ronaldo Vizlio vaidmenį, tačiau režisierius jo kandidatūrą atmetė.
Aktoriui kur kas labiau pasisekė biografinėse dramose. Už paralyžiuoto genialaus mokslininko Stepheno Hawkingo vaidmenį filme „Visko teorija“ pernai jis pelnė „Oskarą“ ir Auksinį gaublį.
Šįmet E.Redmayne’as šiems prizams buvo nominuotas už pirmo lytį pasikeitusio vyro vaidmenį biografinėje dramoje „Danų mergina“. Šis darbas aktoriui padėjo galutinai įsitvirtinti Holivudo olimpe.
Asmeninis E.Redmayne’o gyvenimas taip pat susiklostė laimingai. Gražuolė žmona Hannah Bagshawe, su kuria susipažino dar mokykloje, jį lydi į visus oficialius renginius. Porai daug džiaugsmo teikia šių metų birželį gimusi duktė Iris.
Keturis filmus apie Harį Poterį režisavusio Davido Yateso (53 m.) juostoje „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ E.Redmayne’o herojus – magas, zoologas, pavojingų būtybių mėgėjas.
Jis gyvena Niujorke praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, 70 metų iki įvykių, aprašomų knygose apie Harį Poterį.
Aktorius pasirašė sutartį, pagal kurią vaidins penkiuose filmuose apie Njutą Miglapūtį.
– Kaip reagavote gavęs pasiūlymą vaidinti magą? – paklausė žurnalistai E.Redmayne’o.
– Iš pradžių, kaip ir paprastai, išsigandau, paskui apsidžiaugiau. Juk man pasiūlė kelialapį į tikrą stebuklų pasaulį.
– Kodėl išsigandote? Juk esate „Oskaro“ laureatas, garsus aktorius. Kodėl turėtumėte nerimauti?
– Apdovanojimai ir vardai nieko nereiškia, ypač kai kalbame apie tokį neurotiką kaip aš.
Niujorke ir Los Andžele buvo kelios peržiūros. Visa tai truko apie metus, aš nuolat bijojau, kad manęs atsisakys. Vis galvodavau: „Štai šiandien pamatys, kaip iš tikrųjų vaidinu, ir supras, kad apsiriko.“ Tai buvo tikra kankynė.
Jaudinausi net ir tada, kai patvirtino, kad vaidmuo teko man. Juk žinau, kaip visi dievina Harį Poterį, jo kūrėją J.K.Rowling ir svajoja kuo greičiau pamatyti filmą.
Todėl vis kartodavau sau: „Kad tik visko nesugadinčiau.“
– Apie Harį Poterį parašytos septynios knygos ir sukurti aštuoni filmai. O jūsų herojaus niekas kol kas nežino.
– Njutas šiek tiek panašus į Harį Poterį. Jis gana keistas – jau vaikystėje mėgo visokius siaubūnus ir dėl to ne itin sutarė su žmonėmis.
Pastarieji dėl to jo taip pat šalinasi. O Njutui tai nė motais. Jam gera būti vienam. Njutas – sudėtingas, nepavadinčiau jo patraukliausiu žmogumi.
Man patinka tokie herojai, nes visuomet vertinau entuziastus. Mėgstama veikla puošia žmogų.
– Kai kurie filmo herojai sukurti kompiuteriu. Jums teko vaidinti tuščioje filmavimo aikštelėje ir vaizduoti, kad su jais bendraujate.
– Jaudinausi ir dėl to. Rengtis vaidmeniui pradėjau anksčiau nei kiti: stebėjau rekvizito specialistų darbą, bendravau su animatoriais. Juk būtent nuo jų priklauso, kaip šios būtybės atrodys ekrane.
Animatorių, beveik dviejų metrų ūgio Pablo Grillo paprašiau kartu filmuotis: pabūti vienu personažų – juoda pūkuota ilganose būtybe.
Vargšui Pablo teko šliaužioti aplink mane keliais. Užtat man buvo lengviau, nes bent jau galėjau įsivaizduoti, kad šalia kas nors yra.
– Ar bendravote su J.K.Rowling, kuri parašė filmo scenarijų?
– Pirmą kartą su ja susitikau likus maždaug dviem savaitėms iki filmavimo.
Joanne nesitikėjo, kad nesišvaistydamas pagyromis iškart pereisiu prie filmo ir užpilsiu klausimais.
Tai nuostabi rašytoja. Apie savo sugalvotą pasaulį ji žino viską iki mažiausių smulkmenų, dievina savo personažus ir ši meilė užkrečiama.
Kai Joanne ateidavo į filmavimo aikštelę, mes, aktoriai, imdavome elgtis tarsi maži vaikai: visi norėjo padaryti gerą įspūdį.
– Pakalbėkime kitomis temomis. Mokėtės Didžiosios Britanijos elito koledže Itone, kur buvęs šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas sėdėjo viename suole su dabartiniu užsienio reikalų ministru, „Brexit“ ideologu Borisu Johnsonu. Jūsų klasėje mokėsi princas Williamas, su juo žaisdavote regbį. Ar jis buvo geras žaidėjas?
– Atvirai sakant, man princo Williamo visuomet buvo truputį gaila. Jis buvo geras žaidėjas, bet priešininkų komandos vaikinai visą dėmesį sutelkdavo tik į jį – kiekvienas grįžęs namo norėjo pasigirti: „Aš parbloškiau princą!“
– Ar leistumėte savo vaikus į elitinį internatą?
– Dar neapsisprendžiau. Dabar atrodo, kad ne, bet juk tai priklauso ir nuo vaiko.
– Prieš dvejus metus vedėte savo jaunystės meilę Hannah Bagshawe...
– ... kuri pavėlavo į savo vestuves. Svečiai sunerimo, tačiau manęs neištiko panika, kad ji gali persigalvoti. Hannah dar niekada nėra buvusi punktuali.
– Prisiminkime ir nemalonų atvejį, kai per BAFTA apdovanojimų ceremoniją pasileidote nuo scenos, palikdamas ten vieną aktorę Sally Field.
– Skrisdamas iš Berlyno lėktuve apsinuodijau lašiša. Žengdamas raudonuoju kilimu pasijutau blogai, o stovint scenoje mano skrandis pradėjo maištauti.
Dar įstengiau išbėgti iš Londono Karališkosios operos. Kas buvo paskui, aiškinti nereikia.
Kai tėvas parvežė namo, atsiguliau ir išjungiau telefoną. O kitą rytą atsibudęs perskaičiau antraštę, kuri skelbė: „Eddie Redmayne’as apvėmė Londono Karališkąją operą.“ Buvo siaubingai nemalonu.
– Žinoma, ir jūsų tėvui.
– Pirmiausia jam, nes tai buvo pirmas kartas, kai įkalbėjau drauge nueiti į tokią šventę.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
