Rudenį A. Ramanausko kalbas, mimiką ir šokio žingsnelius žiūrovai pamatys TV3 eteryje.
Santūrus ir apmąstantis kiekvieną žodį — toks atrodo Algis, kai prieš jau TV3 užsakytą fotosesiją susitinkame studijoje sostinės centre.
Nuo muzikinių duetų laidos iki pokalbių šou ir nepamirštamųjų „Dviračio šou“ peliukų — yra nedaug dalykų, kurių Algis nebūtų išbandęs LNK eteryje.
Atrodė, kad su šiuo kanalu jį sieja nenutraukiama bambagyslė, todėl žinia apie perėjimą į TV3 — sukrėtimas negausioje Lietuvos TV laidų vedėjų rinkoje.
— Kokios yra jūsų perėjimo į TV3 priežastys?
— Susidarė susiklosčiusių aplinkybių kritinė masė.
— Nėra jokių pykčių su buvusia darboviete — LNK?
— Net jei jų būtų, aš to nesakyčiau. Čia tiesiog normalus procesas, kuris vyksta visada. Užsakovai nori geresnių sąlygų sau, vykdytojai — sau.
Kai norai nesutampa, įvyksta tai, kad praleidęs vienuolika metų kanale jį palieki. Būna ir taip.
— Kokie darbai laukia TV3 eteryje?
— Darysiu tai, ko nesitikėjau kada nors gyvenime daryti — šoksiu. Žiūriu į tai filosofiškai. Mano nugara irgi filosofiškai į tai žiūri. Nemanau, kad labai toli nueisiu — iki finalo ar projekto pabaigos.
Bet manau, kad nepasišiukšlinsiu. Tuo labiau kad mano partnerė projekte „Šok su manimi“ Karina Jeremian, kiek man žinoma, yra viena ryškiausių šio pasaulio figūrų.
Taip pat dirbsiu su savo nuo senų laikų mėgstamu Džiugu Siaurusaičiu, kartu vesime infošou.
Būsiu vedėjas ir šioks toks redaktorius, prisidėsiu prie tekstų kūrimo. Yra ir kitokių planų.
— Nugara, žiūrinti filosofiškai?
— Turiu kelias išvaržas, su nugara man blogai. Gydytojai pasakytų, kad esu visiškas beprotis. Bet fizinis krūvis, kurį patirsiu besiruošdamas, man gali ir padėti.
Be to, man gi niekas čia nelinki bloga. Sutarėme, kad ir kokia lengva bei „faina“ Karina būtų, jos nekilnosiu. (Juokiasi.)
— Jūs apskritai mėgstate šokti?
— Esu gana koordinuotas, skirtingai nei mano personažai. Ir vis dar sportiškas žmogus. Krūvis, tiek fizinis, tiek techninis, manęs nė trupučio negąsdina.
— Kada pastarąjį kartą šokote?
— Šiandien buvau restorane, net paklausiau ten dirbančios mergaitės, kas ten groja. Ji sakė, jos kompiuteris. Labai geras bosas, ritmas. Negalėjau valgyti, judėjau visą laiką.
Šokių muzika man visada buvo svarbus dalykas. Mėgstu gerą disko muziką, jei kūnas nori judėti, tai labai gerai.
— Lietuvoje madinga skeptiškai žiūrėti į televizijos programas. Kodėl nemetate šio darbo?
— Posakyje, kad visa televizija yra š... — labai daug tiesos. Matau ten daug nekompetencijos.
Mano galva, didžiausia klaida — manyti, kad žiūrovas durnesnis, nei jis yra.
Anksčiau buvo madinga sakyti — „teliko“ nežiūriu, tik „Discovery“ ir „History“ kanalus. Nors iš tikrųjų visi žiūrėdavo.
Šiais laikais televizorių tikrai žiūri žymiai mažiau žmonių. Interneto sklaida — didelis konkurentas televizijai.
Bet vis dar galima daryti televiziją, kurią žmonės žiūrėtų. Tik... televizija neturi teisės rodyti Vitalijos Katunskytės. To daryti tiesiog negalima. Nebent tai laida apie Katunskytę. (Juokiasi.)
Manoma, kad žmonėms reikia Katunskytės ir Ryčio Cicino. Kai kuriems žmonėms iš tikrųjų reikia. Bet pagrindiniam, statistiniam žiūrovui tikrai nereikia. Čia ir yra televizijos klaida.
Televizijoje yra daug negerų dalykų, aš esu dalis to. Pripažįstu tai. Bet visada stengdavausi likti sąžiningas sau ir žiūrovams. Nusileisti iki to, iki ko nusileidžia tiesą su melu maišanti žurnalistė, nesakysiu jos vardo, to niekada nedariau ir nedarysiu. Geriau pasikarsiu.
— Jei taip, ar pats stengiatės tokią padėtį keisti?
— Ore tvyro permainų kvapas. Gal čia tik man taip atrodo. Nes žemiau nei dabar pulti nelabai išeina — nėra kur.
Turi būti apsidairyta ir pamatyta, kiek daug yra protingo, šviesaus, gerai rašančio ir juokaujančio jaunimo tame pačiame feisbuke. Jis jau nesėdi prie televizoriaus. O jis juk įgalus nusipirkti ne tik skalbimo miltelių „Dosia“, bet ir „Audi“ ar „Peugeot“ iš salono.
Jį ignoruoti ir rodyti Katunskytę žmonėms, kurie net „Dosia“ neperka, — tai yra šiurkšti klaida.
Jų yra keli, gal keliasdešimt televizijoje, bet jų balsai skamba kaip vienas. Ar tai būtų televizijoje iš anonso skambantis balsas, ar prekybcentryje iš viršaus lojantis prietranka perspaustu balsu, rėkiantis „naujoje, jaukioje, modernioje aplinkoje“ — tai skamba vienodai. Tai labai baisu.
Vieni žmonės tai jaučia, supranta, kad tai baisu. Bet mano, kad tai nepataisoma, kad tai kaip musės, buvo ir bus. Kiti to nejaučia ir nesupranta, kad tai blogai.
Baisiausia, kad tie, kurie to nejaučia, yra žmonės, nuo kurių visa tai priklauso.
— Esate dirbęs TV projekte, kuris jums visiškai nepatiko?
— Yra taip buvę, ir ne taip seniai. Vienas jų buvo labai baisios prigimties, iškart mušta korta, siaubingas dalykas.
O kitas buvo neblogas, bet kadangi buvo įvelta sisteminė klaida į jo mechanizmą, vietoj valandinio formato jis buvo sutrumpintas, išeidavo taip, kad dalyvis tik pradėdavo pasakoti, ir jo pasakojimą iškart nutraukdavo montuotojo ranka. Buvo absoliučiai neprofesionalu to reikalauti iš prodiuserių. Yra pora projektų, dėl kurių man gėda iki šiol, bet ką padarysi.
— Pasklidus gandui, kad pereinate į kitą kanalą, pasipylė klausimai — kaip bus su „Dviračio šou“ politologais peliukais?
— Man labai gaila, kad jų neliks. Ne, ne pačių pelių. Geras klausimas. Man labai patiko dirbti su visa komanda — turiu omenyje ir „dviračio“ vyrus, ir, žinoma, Rimą Šapauską.
Absoliučiai visi, kurie rengė tą projektą, buvo geriausia mano gyvenime kolaboracija. Kai nemažai ambicingų, savimi patenkintų šiknių sugebėjo užgniaužti savo ego ir darė kompromisus.
Su pelėmis buvo nemažai atvejų, kai gaudavome tekstą, kuris mums, švelniai tariant, nepatikdavo. Ir viską suderindavome, rasdavome kompromisą.
Labai gaila, kad nebegirdėsiu Vytauto Šerėno balso iš aparatinės. Tai buvo geriausios akimirkos. Mes tiek prisijuokdavome už kadro su juo, R. Šapausku, Augustinu Griciumi.
Kita vertus, pelių buvimas ekrane užsitęsė. Tai — neprofesionalu. Ne vieną kartą siūliau kurti kitus personažus — tekstai juk būtų buvę tie patys. Bet buvo pabijota. Ilgai to neišsprendėme, o kai išsprendėme, jau buvo vėlu. Nenoriu giliai kapstyti, nes tai gali įskaudinti „Dviračio šou“ kūrėjus, kuriuos aš gerbiu.
