Garbaus amžiaus juvelyras negali nusėdėti sudėjęs rankas. Net ir vasarą jam nesinori atokvėpio.
„Jei ne papuošalus kuriu, tai sodyboje trobos stogą keičiu”, – šmaikštavo K. Simanonis, praeityje pripažintas geriausiu juvelyru buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Anksčiau K.Simanonis daugiau turėjo užsakymų kurti interjero detales, šviestuvus nei papuošalus. Neatsitiktinai nemažai dailininko darbų puošia Prezidentūros rūmus. Juose daugelis auksuotų šviestuvų, fasado detalių ir valstybės herbas padaryti K.Simanonio rankomis.
Tačiau dabartiniai Prezidentūros darbuotojai ir lankytojai vargu ar žino, kad šių rūmų puošmenas kūrė juvelyras K.Simanonis. Mat jo pavardė šiuose rūmuose nėra įamžinta.
Dailininko kurti šviestuvai puošia ir Palangos viešbutį „Auska”, kuris buvo statytas sovietmečio nomenklatūros grietinėlei ir vadintas Brežnevo vila. Bet garsiuose apartamentuose taip pat nėra jokios lentelės su puošmenų kūrėjo K.Simanonio pavarde.
Dirbdamas tuomečiame Dailės kombinate K.Simanonis gaudavo daug valstybinių užsakymų, todėl nemažai jo kūrinių puošė ministerijas, kultūros rūmus.
„Mano darbų yra net Indonezijoje. Kai Naujojoje Gvinėjoje buvo statoma Sovietų Sąjungos ambasada, maskviečiai architektai paprašė manęs papuošti tuos rūmus metalo plastikos darbais”, – prisimena K.Simanonis.
Sovietmečiu juvelyro profesiją retas kas rinkdavosi, todėl auksarankis lietuvis anuomet nestokojo darbo. Tačiau ir sugriuvus Sovietų Sąjungai K.Simanonis neliko bedarbis – nors nebebuvo valstybinių užsakymų, menininkas ėmėsi restauruoti sendaikčius, kurti vienetinius papuošalus.
Bene daugiausia papuošalų K.Simanonis yra sukūręs savo žmonai Nijolei. Jai vyras puošmenas dovanoja ir be progų. K.Simanonienė niekuomet neprasitaria, kokio papuošalo jai reikėtų – kokį vyras sukuria, tokį nešioja.
Tačiau prieš ketverius metus vagys apšvarino Simanonių namus ir išnešė brangiausius N.Simanonienės papuošalus. „Vasarą viešėjome sodyboje, kai vagys darbavosi bute.
Jie išsirinko tuos papuošalus, kurie sukurti iš aukso ir vertingesnių akmenų. Sidabro beveik neėmė”, – apgailestavo K.Simanonis, po vagystės vėl kibęs kurti puošmenų žmonai – ištikimai savo mūzai.
Nijolė – pirmoji Kazimiero meilė, o juvelyrika – ne tik darbas, bet ir didžiausias pomėgis.
Nuo mažens Kazimieras mėgo meistrauti, piešti, todėl tėvai jį nuvedė į Kauno dailės mokyklą.
Kai K.Simanonis mokėsi paskutinėje Dailės mokyklos klasėje, moksleiviams buvo pasiūlyta viena vieta studijuoti metalo plastiką tuomečiame Talino dailės institute (dabar Estijos dailės akademija). K.Simanonis nedvejodamas pasinaudojo pasiūlymu ir išvyko į Taliną.
Prabėgus vieneriems studijų metams į Talino dailės institutą studijuoti keramikos įstojo ir jo širdies draugė Nijolė. Su ja Kazimieras mokėsi Kauno dailės mokykloje.
Baigę mokslus Taline lietuviai grįžo į Vilnių, sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus Tito.
Vienturtis Simanonių sūnus sekė tėvų pėdomis – baigė dizaino studijas Vilniaus dailės institute (dabar akademija). O pastaruoju metu T.Simanonis (45 m.) nėrė į juvelyriką. Menininkas dirba kartu su garsiuoju tėvu.
Nors T.Simanonis iš tėvo perėmė papuošalų kūrimo technologijas, jo juvelyrinių dirbinių stilistika – kita. Tad tėvas ir sūnus nekonkuruoja, nes kiekvienas turi savo klienčių. Sūnaus darbų gerbėjos – jaunesnės moterys, o tėvo – brandžios.
„Nesu brangininkas, todėl ir klienčių nestinga. Kuriu meną, kokio nori žmogus. Man svarbu, kad atsipirktų medžiagos. Vienetinis darbas didelio pelno neduoda. Jokių liejinių nepritaikysi, viskas daroma rankomis. Bet meno gerbėjoms malonu kurti”, – sakė K.Simanonis.
Pasakojimai apie K.Simanonio kuriamus išskirtinius juvelyrikos darbus sklinda iš lūpų į lūpas.
Vienos bičiulės pagiriamiesiems žodžiams apie šio juvelyro darbus neatsispyrusi verslininkė Laima Mertinienė (53 m.), nelaukusi jokios progos, pernai rudenį nuvyko į K.Simanonio dirbtuvę.
Šviesaus atminimo prezidento Algirdo Brazausko duktė prieš vizitą pas K.Simanonį buvo nusipirkusi moteriškumo simboliu vadinamų Mėnulio akmenų. Šiuos akmenis ji pasirinko dėl grožio, nesigilindama į reikšmę, ir labai norėjo juos sujungti į kokį nors papuošalą.
Iš L.Mertinienės pateiktų akmenų K.Simanonis sukūrė sidabro žiedą ir auskarus.
„Man gražu klasikinės formos papuošalai. Jie puikiai techniškai apdirbti, todėl nejaučiu jų svorio, nors auskarai – masyvūs. Esu nustebusi, kad tie auskarai – tokie lengvi ir patogūs”, – pirkiniu džiaugėsi L.Mertinienė.
Audinių salono „Skliautų pynė” savininkė L.Mertinienė įsitikino, kad K.Simanonio papuošalų komplektas – nepretenzingas. Jį moteriai nesunku priderinti prie šviesių vasarinių rūbų.
„Nesu nusivylusi draugės rekomendacija ir juvelyro darbu. Ar užsisakysiu kitą kartą kokį nors papuošalą, dar nežinau. Manau, užteks tų puošmenų, kurias turiu”, – kvatodama tikino L.Mertinienė.
Lietuvio dovanos – pasaulio galingiesiems
Popiežiui Jonui Pauliui II per vizitą lietuviškoje Punsko gyvenvietėje Lenkijoje 1986 metais buvo padovanota K.Simanonio kurta mišių taurė. Paauksuota taurė buvo išpuošta gintaru.
1978 metais Sovietų Sąjungos vadovas Leonidas Brežnevas 70-ojo gimtadienio proga tarp gausybės dovanų gavo ir iš akvamarino padarytą bei aukso raidėmis papuoštą kamėją, kurios autorius – K.Simanonis.
1972 metais į Maskvą atvykusio 37-ojo JAV prezidento Richardo Nixono žmonai Pati buvo įteikta paauksuota segė su gintarais. R.Nixono viešnagė buvo pirmasis JAV vadovo vizitas Sovietų Sąjungoje.
Danijos karalienės Margrethe II papuošalų kolekcijoje yra ir K.Simanonio kurtas sidabro vėrinys su gintaru. Šis papuošalas būsimai karalienei buvo įteiktas daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, kai ji apsilankė vienoje tarptautinėje meno mugėje Kopenhagoje.
Joje savo darbus pristatę lietuviai menininkai princesei Margrethe II nutarė padovanoti tai, kas jai primintų Lietuvą.
Juvelyro mokinys išgarsėjo už Atlanto
Nors K.Simanonis laikomas sovietmečio juvelyrikos korifėjumi, jo kūrybos paslaptis mielai semia ir jaunoji juvelyrų karta. Vienas garsiausių K.Simanonio mokinių – šiuo metu Niujorke kuriantis Aleksandras Šepkus (nuotr.).
Šviesaus atminimo architektas Valerijonas Šepkus savo bičiulio K.Simanonio sykį paprašė pamokyti jo sūnų Aleksandrą juvelyrikos, nors jis Vilniaus dailės institute (dabar akademija) studijavo pramoninį dizainą.
Kai A.Šepkus turėjo ginti diplominį darbą, užsimanė sulaužyti taisykles – kurti ne indus, o papuošalus. „Tuomet ir man kliuvo nuo Dailės akademijos dėstytojų už tai, kad gadinu studentus. Jie piktinosi, kad esą vienas jų užsimanė kurti nei šį, nei tą – papuošalus”, – kvatodamas A.Šepkaus kelią į juvelyriką prisiminė K.Simanonis.
A.Šepkus beveik dvidešimt metų gyvena ir kuria JAV. K.Simanonis taip pat yra viešėjęs jo dirbtuvėse Niujorke. Aleksandras pastaruoju metu kuria retro stiliaus papuošalus, kurie dabar turi didelę paklausą.
Juvelyrų Lietuvoje yra daug, bet tarp jų menininkų – vienetai. Taip apie K.Simanonį kalbėjo žinoma vilnietė meno kolekcininkė Tamara Binevič (53 m.).
Kolekcininkę ir juvelyrą sieja ilgametė pažintis, užsimezgusi dėl darbo reikalų: „Pirmiau į jį kreipiausi dėl senovinių daiktų restauravimo konsultacijų, o tik po to – kaip į papuošalų meistrą.”
T.Binevič visiškai pasikliauja K.Simanonio išmanymu, nes įsitikino, kad šis juvelyras turi didelį atsakomybės jausmą: „Niekas geriau už jį nenustatys, kada galima senovinį sidabrą valyti, o kada – ne.”
Meno kolekcininkė neatsispyrė pagundai užsisakyti pas K.Simanonį papuošalo svarbiai savo gyvenimo šventei. Mat K.Binevič anksčiau taip pat nebuvo sutikusi kito juvelyro, kuris sugebėtų tiksliai perprasti jos norus.
Savo sidabrinių vestuvių proga T.Binevič paprašė juvelyro nukalti žiedą, kuriame tilptų jos mintys apie meilę, šeimą, abu vaikus, anūką. Šiame aukso dirbinyje tam tikrais simboliais yra užkoduoti kolekcininkės artimųjų vardai ir svarbios šeimos datos.
Šventės proga šiuo žiedu pasidabinusi T.Binevič nebenorėjo jo daugiau nusiimti nuo rankos. Jis po dvidešimt penkerių santuokos metų pakeitė buvusį tradicinį vestuvinį žiedą.
Bendrovės „Ida Basar” generalinė direktorė Henrita Kontrauskienė (55 m.) juvelyro K.Simanonio kurtais papuošalais dabinasi beveik trisdešimt metų. Tiek laiko draugauja verslininkės ir menininko šeimos.
Ilgametė bičiulystė padeda juvelyrui geriau pažinti savo klientės skonį ir norus. Tačiau H.Kontrauskienė – labai reta viešnia menininko dirbtuvėse, nes papuošalų jai dažniausiai užsako sutuoktinis, „Ida Basar” bendraturtis Vaclovas Kontrauskas.
„Niekada vyrui nesakau, kad noriu žiedo ar auskarų. Net ir juvelyrui nepavyksta manęs išklausti, kokio papuošalo norėčiau. Meistrui sakau: darykite, kas jums patinka, nes visiškai pasitikiu jūsų skoniu”, – tikino ištikima K.Simanonio kūrybos gerbėja.
Šįmet gegužės 8-ąją minint 30-ąsias vestuvių metines V.Kontrauskas žmonai įteikė K.Simanonio juvelyrikos darbų komplektą – aukso segę ir auskarus su turkiu bei lazuritu.
„Šis papuošalas skleidžia šilumą”, – rankose laikydama perlinių vestuvių proga gautą dovaną juvelyro meistriškumu ir vyro dėmesingumu džiaugėsi verslininkė.
H.Kontrauskienei labai patinka masyvios segės.
„Šio juvelyro darbais tinka pasipuošti einant į darbą ir į svečius. Juk papuošalai tam ir reikalingi, kad puoščiausi kasdien, o ne laikyčiau seife”, – patikino Henrita.
V.Kontrauskui nereikia sukti galvos, ką žmonai padovanoti gimtadienio, Velykų ar Kalėdų proga, nes jai visuomet patinka žinomo juvelyro darbai. Juolab kad papuošalų idėjos ar motyvai niekada nesikartoja.
Papuošalams neabejinga verslininkė ir politikė Kristina Brazauskienė (63 m.) kelius į daugelio ponių garbinamo juvelyro K.Simanonio dirbtuvę surado atsitiktinai – apie šį menininką ji išgirdo iš šeimos draugo Alantos kunigo Sigito Sudento lūpų.
K.Brazauskienei į akis krito išskirtinis šio dvasininko rožinis. Kunigas neslėpė, kad tai – K.Simanonio kūrinys.
Šviesaus atminimo prezidento Algirdo Brazausko našlė turi nemažai K.Simanonio kurtų papuošalų: koljė, auskarų, segių. Nemažai jų susikaupė dėl to, kad prieš kiekvieną svarbią šventę K.Brazauskienė užsukdavo į šio juvelyro dirbtuvę užsisakyti puošmenų.
A.Brazausko 75-ojo gimtadienio proga jubiliato žmona buvo pasidabinusi aukso vėriniu su akvamarinais ir auskarais (nuotr.). Mineralus K.Brazauskienė buvo pirkusi per atostogas Egipte. K.Simanonio ji paprašė iš šių akvamarinų sukurti papuošalą.
Atostogų suvenyrus jis komponavo su kaspinėlių formos aukso detalėmis ir sukūrė prabangų vėrinį bei auskarus.
Papuošalus su akvamarinais nemažai svečių palaikė deimantais, nes mineralai žibėjo kaip brangakmeniai. Šis vėrinys ir auskarai itin derėjo prie J.Statkevičiaus sukurtos šviesiai melsvos vakarinės suknelės.
Garsus juvelyras K.Brazauskienei vėrinį yra sukūręs ir iš austrių kriauklių, kurių moteris parsivežė iš atostogų Jungtiniuose Arabų Emyratuose. 2007-ųjų sausį A.Brazauskas su žmona 19 dienų praleido Dubajuje. Maudydamiesi Persijos įlankoje sutuoktiniai rinkdavo austres. „Algirdas man gliaudė austres, o aš jas valgiau”, – įspūdžiais dalijosi K.Brazauskienė.
Tais pačiais metais per Velykas K.Brazauskienė pasipuošė K.Simanonio kurtu vėriniu, auskarais ir sege iš austrių kriauklių. Austrių kiautai buvo įrėminti sidabru ir sujungti į vėrinį.
Juvelyrui nebuvo lengva apvilkti austrių kiautus sidabru, nes jų kraštai trupa. Bet K.Simanonis – auksinių rankų meistras.
„Šis juvelyras turi subtilų skonį, be to, pastebi, kas žmogui tinka. Pasidabinusi jo kurtais papuošalais visuomet sulaukiu daugybės komplimentų”, – patikino prezidento našlė.
K.Brazauskienei malonu užsukti į K.Simanonio dirbtuves ir dėl naujų papuošalų, ir dėl nuoširdaus bendravimo: „Su juo kalbėdama pailsiu.”
