Su dienoraščiu kalbi kaip su kunigu. Kaip reikėtų jaustis, jei kunigas pradėtų pliurpti apie tavo nuodėmes?
Mintys niekada nebūna vaikiškos ar nevaikiškos. Jos arba yra, arba jų nėra. Geriau, kai jų yra.
Paskaitau tą dienoraštį ir dabar. Įdomiausia tai, jog tos mintys, kurios kadaise atrodė vaikiškos, šiandien atrodo brandžios.
xxx
Šią vasarą man skirtos dvi laisvos dienos. Abi jau praėjo. Ką nuveikiau? Miegojau. Jei turėčiau savaitę atostogų, norėčiau gulėti paplūdimyje, kur nėra kitų žmonių, kad niekas man neknistų proto.
Esu prisižadėjęs, tad turiu daryti tai, ką darau. Spektakliai, koncertai, serialas, renginiai.
Daugiausia laiko vasarą praleidžiu pajūryje, šiuo metu esu Šventojoje. Tačiau kojų įmerkti į Baltiją dar nespėjau. Tiesiog nenuėjau iki jūros, nes dirbau. Ryte miegu – saugau savo balsą.
Jei mūsų jūra būtų šiltesnė nei 19 laipsnių, galbūt ir noro įmerkti kojas būtų daugiau.
xxx
Kokius tris savo gyvenimo momentus galėčiau išskirti kaip labiausiai suvirpinusius širdį?
Pirmas būtų iš vaikystės, kai darželyje sakydamas eilėraštį apsisiusiojau. Iš streso. Šis momentas man svarbus, nes iš jo buvo sukurtas muzikinis etiudas su Irūna Puzaraite.
„Žvaigždžių duetuose” dainavome vaikišką dainelę „Būk mano varpeliu” ir ten aš suvaidinau tą man skausmingą procesą. Dabar esu suaugęs ir galiu į tai žiūrėti su humoru.
Kitas momentas – mano tetos laidotuvės, kai man buvo 16 metų. Teta dirbo kavinėje vyriausiąja virėja, o aš, paauglys, galėdavau pasididžiuoti prieš draugus.
Atsivesdavau juos į tą kavinę, teta pagamindavo veršienos kepsnį. Praėjus trims dienoms po mano gimtadienio ji mirė.
Trečiasis įvykis – piršlybos Renatai. Daug kas man prieš tai sakė, jog išsiskyręs sunkiai galėsiu patikėti dar viena moterimi, juo labiau jai pasipiršti. O aš pasiryžau tai padaryti. Kodėl? Matyt, iš meilės.
xxx
Neseniai grįžau iš Karlovi Varų kino festivalio, kur buvo pristatytas režisierės Kristinos Buožytės filmas „Aurora”. Lietuvoje filmą bus galima išvysti rudenį.
Jaučiuosi labai gerai. Juk filmuodamasis šiame filme sprendžiau dilemą, ar man verta čia būti. Man skaudėjo visus raumenis, visą kūną. Toje juostoje buvau kankinamas.
5 metrų gylio baseine tris valandas buvau filmuojamas nuogas. Turėjau plaukioti 8 laipsnių šilumos vandenyje.
Galiausiai mane sustabdė ir pareiškė, jog plaukiau per greitai. Teks plaukti vėl. O juk per greitai plaukiau tik dėl to, kad nesutrauktų mėšlungis.
Tokie tarptautiniai kino festivaliai reikalingi pažintims užmegzti. Lietuvoje niekada neturėjau vizitinių kortelių, o dėl festivalio jų pasigaminau.
Ar man pavyko, paaiškės po kelerių metų. Sulauksiu skambučių arba nesulauksiu.
