Su vyru Jonu kasmet į didžiausią automobilių sporto gerbėjų renginį vykstanti moteris portalui lrytas.lt papasakojo apie tai, kaip iš politikės tapo lenktynininke: apie džiaugsmus, sunkumus ir su didele adrenalino doze susimaišiusias emocijas.
Dalyvavimas lenktynėse – gimtadienio dovana
Maždaug prieš trejus metus Ž. Pinskuvienė vyrui pasakė, kad lenktynių trasa skirta jai ir kad ji labai norėtų kada nors pati sėsti prie sportinio automobilio vairo. „Tuomet jis mano žodžius praleido pro ausis, tačiau aš kiekvienais metais vis iš naujo apie tai užsimindavau, patikindavau, kad noras nepraėjo“, – pasakojo moteris.
Šiemet per gimtadienį jos vyras paklausė, ko ji norėtų dovanų, ir tai buvo puiki proga dar kartą priminti apie savo seniai brandintą svajonę. „Prieš pasakydama savo norą atsargiai vyro paklausiau – ar tikrai jis tai galės išpildyti. Jis pasižadėjo. Kai pasakiau, kad labiau už viską noriu dalyvauti lenktynėse, vyras negalėjo patikėti, tačiau jau greitai pradėjo galvoti, kaip tą norą būtų galima įgyvendinti“, – situaciją prisiminė politikė.
Su gerų draugų ir pažįstamų komanda Ž. Pinskuvienei pavyko surasti automobilį, vėliau ji artimiau susipažino su žinomais lenktynininkais. Antrajai „Auto ABC – SRG“ komandai lenktynėse atstovavusi moteris važiavo viename ekipaže su taip pat patirties neturinčiais Andriumi Veriku ir Silverijumi Lapėnu. „Vienintelis mūsų komandoje pažengęs buvo čempionas Dovilas Čiutelė, kuris sutiko iš savo legendinio „žiguliuko“ persėsti į BMW“, – juokėsi ji.
Teko atlaikyti vyrų spaudimą
Ž. Pinskuvienė prisipažino visą gyvenimą mėgusi ekstremalius pojūčius. Pasak jos, jai nė motais, kad kai kurie galvoja, jog vairuoti automobilį nėra labai moteriška, – politikei tai buvo visuomet įdomu. „Vykstu į visus ralius, stebiu lenktynes – mane tai tiesiog „veža“!“, – mintimis dalijosi ji ir užsiminė, kad dar iki debiuto „Omnitel 1000 km“ lenktynėse su savo automobiliu ji ne kartą dalyvavo mėgėjiškose slalomo varžybose.
Ne paslaptis, kad graži moteris greta galingo automobilio – seksualu, tačiau moteris prie vairo kelias valandas trunkančiose lenktynėse - daugeliui stipriosios lyties atstovų sukelia dviprasmiškus jausmus. Paklausta, kaip jai sekėsi įsilieti į vyrišką kompaniją, Ž. Pinskuvienė užsiminė, kad pradžioje jautė, jog į ją čia žiūrima kaip į mažą naivią mergaitę, kuri pasidavė savo asmeninėms ambicijoms ir sugalvojo, kad nori... tiesiog pasivažinėti. Suprask, nelabai suvokia, ko čia atvyko.
„Sulaukiau begalės pastabų, kad neva reikia labai didelio sportinio pasiruošimo, kad norint iš tiesų lenktyniauti reikia į tai įdėti daug darbo ir daug laiko, – pasiruošimo lenktynėms emocijas prisiminė ji. – Tačiau kai jie pamatė, kad aš sąžiningai dirbu, treniruojuosi – požiūris pasikeitė.“
Politikė sako šiek tiek išgyvenusi, kai trasoje nuvažiavus kelis ratus, liaudiškai tariant, „užkalė variklis“. „Labai ėmiau į širdį, net maniau, gal čia mano asmeninė kaltė. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tiesiog techninis gedimas“, – sakė ne pirmos jaunystės „BMW 318“ lenktynėse vairavusi moteris.
Tiesa, nepaisant visų aplinkybių, Ž. Pinskuvienė kol kas savęs profesionalių lenktynininkų konkurente nelaiko. „Esu naujokė. Be to, kad ir kaip būtų, jie manyje mato moterį. Nors girdėjau, kad vadina darbščia, ryžtinga ir siekiančia tikslo – tai man labai malonu. Vyriškos kompanijos padrąsinimas – labai svarbu“, – išsidavė ji.
Į paviršių iškilo moteriškumas
Pašnekovė sako, kad fizinis krūvis jos negąsdino – moteris kasdien daug laiko praleidžia sporto salėje. Jai sunkiau buvo ištverti emocijas, kai prieš prasidedant startui palinkėti sėkmės atvyko vyras su dviem vaikais – šešiolikmete dukra ir trylikamečiu sūnumi. „Labai prašiau jų nevažiuoti, kol neišriedėjau į trasą. Žinojau pagrindinę lenktynių taisyklę – stipriai laikyti vairą ir spausti greičio pedalą iki dugno. Tačiau tą akimirką pasąmonėje prisiminiau, kad esu mama, žmona ir vienintelė dukra. Mane tai šiek tiek sujaudino ir galbūt net pakišo koją“, – kalbėdama apie savo moteriškąsias silpnybes prisipažino ji.
Paklausta, kaip į lenktynininkę šeimoje reagavo jos artimiausi žmonės, politikė šyptelėjo – sūnus ja labai didžiavosi ir skubėjo apie tai pranešti visiems savo draugams; vyras prieš išleisdamas į trasą pabučiavo; o dukra mama pasitiki – ji tiesiog tikėjo jos sėkme.
Tiesa, pasibaigus varžyboms moteris dar ilgą laiką negalėjo patikėti, kad tai – pabaiga. „Pirmą kartą per 37 metus viduje pajaučiau visišką tuštumą. Aš verkiau. Man atrodė, kad viskas baigėsi ir nebežinau nuo ko pradėti ir kaip gyventi iš naujo“, – sakė du mėnesius iki tol intensyviai lenktynėms besiruošusi Ž. Pinskuvienė. Pasak jos, kelias dienas buvo labai liūdna, tačiau galiausiai suprato, kad gyvenimas nestovi vietoje ir reikia mokėti gyventi toliau.
Vairuoja nuo 11 metų
„Mano tėvelio svajonė buvo turėti sūnų, tačiau šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti – šeimoje augo viena vienintelė dukra. Galbūt todėl tėtis viską, ką norėjo duoti sūnui, davė man: sėdėdama jam ant kelių automobilį vairavau nuo šešerių, o savarankiškai į gatvę išvažiavau būdama 11-os“, – prisiminė Ž. Pinskuvienė ir pridūrė, kad vairuoti jai teko mokyti net mamą.
Šiuo metu moteris vairuoja BMW X5. „Automobilį išrinko vyras, tačiau aš esu juo patenkinta. Kadangi auginame vaikus, jis labai rūpinosi, kad automobilis būtų saugus ir galėtų įveikti sunkiau pravažiuojamas vietas, todėl rinkomės džipą“, – pasakojo ji.
Politikė išsidavė svajojanti ir apie sportinį automobilį, tačiau bijanti juo važiuodama prarasti greičio pojūtį. „Mane labai „myli“ Lietuvos policija. Gėda, tačiau dažnai jiems įkliūnu viršijusi greitį“, – juokėsi ji. Moteris išsisukinėjo nuo atsakymo į klausimą, kiek kilometrų per valandą daugiausia buvo viršijusi greitį, tačiau leido suprasti, kad tikrai daugiau nei 50. „Būna... mėgstu „paspausti“. Esu pabandžiusi važiuoti 230 km per val. greičiu, tačiau nepiktnaudžiauju, žinau, kad taip daryti negalima“, – sakė ji.
Lenktynėse dalyvaus ir kitais metais
Artimiausiu metu Ž. Pinskuvienė su automobilių sportu susijusių planų neturi. Paprastai moteris yra linkusi viską kruopščiai planuoti, todėl nors ir seniai išsvajotas, tačiau netikėtas dalyvavimas šiose „Omnitel 1000 km“ lenktynėse jai buvo iššūkis visomis prasmėmis. Dešimt metų politikoje dirbanti moteris šiuo metu gyvena rinkiminėmis nuotaikomis – ji kandidatuoja į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Nepaisant to, moteris jau svajoja, kaip kitą vasarą ji vėl galės vilktis lenktynininkės kostiumą ir sėsti į galingą bolidą. „Tikrai dalyvausiu ir 2013 metais. Šiuo metu net svarstome, kad ekipažą kitąmet galėtų sudaryti keturios moterys. Jau net beveik nusprendėme, kas tokios, – juokėsi ji, tačiau konkrečių pavardžių išduoti nenorėjo. – Dar per anksti apie tai garsiai kalbėti. Tačiau komanda bus įdomi.“
