Viena draugė Ievą pavadino žmogumi, turinčiu gyvenimo apetitą. Ir nesuklydo.
Gyvenimu besimėgaujanti mergina tik šiomis dienomis atsikvepia kiek lengviau – trumpam baigėsi studijų ir darbų televizijoje maratonas, tad visas savo jėgas ji gali skirti koncertinei veiklai.
„Tik tada, kai manęs paklausdavo, kaip viską suspėju, susimąstydavau – gal iš tiesų kas nors negerai? Tačiau man norisi daryti viską!
Paskutinis pusmetis buvo labai įtemptas, per savaitę turėjome septynis koncertus, dar egzaminų sesija universitete, filmavimai televizijoje.
Mokiausi naktimis po koncertų, miegodavau dvi valandas, važiuodavau iš Klaipėdos į Vilnių, o rytą jau laikydavau egzaminą.
Tą savaitę guodžiausi, kad ji baigsis. Ir baigėsi. Ačiū Dievui”, – pasakojo I. Stasiulevičiūtė, Mykolo Romerio universitete studijuojanti psichologiją, o Lietuvos kūno kultūros akademijoje – turizmo ir sporto vadybą.
Dviejuose televizijos projektuose – su Gyčiu Šapranausku „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Griūk negyvas” ir už kadro – TV3 projekte „Susitikime virtuvėje” dirbusi bei dvi specialybes studijuojanti Ieva neleido sau net pagalvoti, kad kurios nors veiklos reikėtų atsisakyti.
„Buvau įmesta į tą upę ir turėjau plaukti. Išplaukiau, turėjau labai gerą mokyklą. O juk reikėtų ir namus bent kartais patvarkyti”, – juokėsi pašnekovė, šiandien jau tvirtai žinanti: tiek veiklos vienu metu jai yra per sunku.
Su kitomis projekto „ŠarkA” narėmis Ieva pernai nuveikė daug. Šie metai – ne prastesni.
„Pranokome pačios save, tačiau juk viskas – tik į gera”, – šypsojosi I. Stasiulevičiūtė.
– Šiuo metu tarp koncertų jau randate laiko ir namams? – paklausiau Ievos.
– Šiuo metu trise – su „ŠarkA” merginomis Kristina Ivanova ir Gintare Valaityte gyvename automobilyje. Per praėjusią savaitę turėjau dvi laisvas dienas savo reikalams.
Turime daug koncertų ir labai jais džiaugiamės. Gal nuskambės nekukliai, tačiau mes galime leisti sau rinktis, kur koncertuoti, – apskaičiuojame, ar apsimoka.
Geriau turėti kelis pasirodymus, bet geriau apmokamus. Juk pavargstame. Juolab kad kiekviena mūsų užsidirbame ir be koncertinės veiklos.
– Randate laiko pabūti su savimi, paskaityti knygą ar pažiūrėti gerą filmą?
– Juokaujate! Vos suspėdavau naktį paskaityti egzaminams.
– Turbūt svajojate apie kelių savaičių atostogas?
– Išvykdavau atostogų. Mane išsiveždavo, kad ir kiek spardydavausi ir baksnodavau į užrašų knygelę rodydama suplanuotus darbus. Ir labai gerai. Pamačiau, kad pasaulis be manęs nesugriūva.
– Ne kartą esu girdėjusi jums lipdomą arogantiškos savimylos etiketę. Kokia jūs šalia draugų, artimųjų?
– Visi apie mane taip galvoja. Juk turi būti ir žiurkių. (Juokiasi.) Gintarė tam netinka, Kristina – irgi nelabai.
Nežinau, kodėl žmonės taip apie mane kalba. O ką man dabar padaryti? Bėgti atsiprašyti tų žmonių? Už ką? Jei kai kam taip atrodo, dar nereiškia, kad taip ir yra.
Nors neslėpsiu, esu bjauroko būdo. Turiu savo nuomonę ir dažniau nei reikėtų ją tiesiai šviesiai pasakau. Gal dėl to mane ir persekioja toks įvaizdis.
Specialiai tikrai nesistengiu būti arogantiška, tačiau manęs niekas niekada nevadino miela mergaite. Gal čia kalti mano veido bruožai? Gal ne to atspalvio pudrą pasirenku?
Išsamų interviu skaitykite žurnale „Stilius”
