Vilniaus miesto meras ir visuomeninio judėjimo Sąjungos TAIP įkūrėjas bei pirmininkas A. Zuokas visada randa laiko rytinei mankštai – 10–15 minučių pluša treniruoklių kambaryje savo namuose Užupio rajone.
25 atsispaudimai ant krumplių, po tiek pat lankstumo ir tempimo pratimų. O vasarą, dažniausiai savaitgaliais, savo kieme praktikuoja karatė ir kitų kovos menų judesius, atlieka taiči sveikatingumo mankštą.
Atsisakyti sporto politikas negalėtų. „Jei ilgesnį laiką nesportuoju ir nuo smegenų nenukraunu spaudimo į raumenis, jaučiuosi suirzęs, nepatogiai, nemaloniai”, – prisipažino politikas.
Rytinė mankšta – tik įžanga į aktyvų jo gyvenimą. A. Zuokas buriuoja, nardo, važinėja dviračiu, vasarą žaidžia tenisą, o žiemą – ledo ritulį.
Kartais jis dar spėja pasivaržyti su septyniolikmečiu sūnumi Domantu, kuris taip pat kurį laiką lankė karatė treniruotes. Žmona Agnė retkarčiais kartu pamina dviratį, pabėgioja.
Bet labiausiai Vilniaus merą žavi kovos menai, kuriais jis susidomėjo tarnaudamas jūrų pėstininkų brigadoje ir vėliau išbandė ne vieną kovos menų rūšį.
Jau kurį laiką Artūras sau žada pradėti lankyti aikido treniruotes.
Vienam gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovų menų reikia daugiau išminties, gebėjimo valdyti kito asmens energiją.
Prieš metus dėl neaiškių sveikatos sutrikimų ligoninėje atsidūręs politikas pastaruoju metu džiaugiasi puikia savijauta ir neabejoja, kad išlikti sveikam jam padeda sportas.
Tačiau svarbu ir neperlenkti lazdos. „Organizmui būtina apkrova, bet ji neturi nualinti. Matyt, man pasisekė, kad išbandžiau daug sporto rūšių, nors nė už vienos stipriai neužkibau.
Todėl kol kas nejaučiu nugaros skausmų, negirgždėdami juda visi sąnariai”, – džiaugėsi A. Zuokas.
Ilgiausiai, kokius ketverius metus, A. Zuokas buvo intensyviai pasinėręs į dziudo, ir jam gerai sekėsi.
„Tada galva ir kaire ranka skaldydavau raudonas plytas. Ir dabar vis palavinu savo smūgį į kriaušę”, – šyptelėjo A. Zuokas.
Paklaustas, ar sugebėtų apsiginti, sostinės meras diplomatiškai atsakė: „Rytų kovos menų esmė – išvengti kovos. Tai neginčijama išmintis.”
Svarbiausia, kad mankšta ir rimtesnis sportas padeda atsikratyti įtampos, išlieti neigiamas emocijas.
Kūną iki šiol treniruoja ir atletiško sudėjimo socialdemokratas A. Butkevičius. Palangoje su šeima neseniai atostogavusį Seimo narį buvo galima pamatyti ne besideginantį prie jūros, bet pajūrio takais minantį dviratį.
Politikas pamėgo dviračių taką į Šventąją. Tiesa, 12 kilometrų iki pat Šventosios numynė tik kartą.
„Pirmyn ir atgal su poilsiu sugaišau daugiau nei porą valandų ir supratau, kad tokia distancija man šiek tiek per ilga.
Mano tikslas – sportuojant pajusti malonumą, bet ne nuovargį”, – aiškino A. Butkevičius.
Anksti rytą – valanda pajūrio takais, po pietų – dar dvi valandos minant paminas. Toks ritmas per atostogas Algirdui priminė, kad jaunystėje jis ketino studijuoti tuomečiame Kūno kultūros institute.
Būsimasis politikas jaunystėje ne tik išbandė krepšinį, spardė futbolo kamuolį, bet ir išlaikė laisvųjų imtynių kandidato į sporto meistrus normatyvą.
Gal todėl ir dabar kiekvieną savaitę A. Butkevičius triskart po keletą valandų pluša su treniruokliais viename Vilniaus sporto klubų.
„Šitaip išsikrovus ir galva dirba šviesiau”, – apie treniruočių naudą sakė politikas.
Anksčiau kasryt jis bėgiodavo sostinės Žvėryno rajono gatvėmis ir Vingio parke, tačiau pastaruoju metu bėgimą iškeitė į dviratį.
„Pas mus viešosiose vietose bėgiojantis žmogus aplinkinių smalsiai nužiūrimas. Kol nebuvau plačiai žinomas, tokia reakcija netrukdė, išgirdęs užgaulių replikų persėdau ant dviračio”, – apie pakitusius įpročius kalbėjo Seimo narys.
Kasdien valandą paskirti dviračiui neatbaido net lietus. O ką politikas veikia, kai nėra sąlygų važinėtis dviračiu?
„Tuomet aš vaikštau. Aktyvus ėjimas irgi naudingas. Atostogaudamas Kanarų salose Tenerifėje turiu net savo maršrutą: penki kilometrai pajūriu ir tiek pat atgal”, – pasakojo A. Butkevičius.
Kartą per dieną jis į priekį nužingsniavo net 10 kilometrų. Kad grįžtant ėjiko neužkluptų artėjantis lietus, keletą kilometrų teko pabėgėti.
Praėjusią žiemą politikas poilsiavo Lansarotės saloje, tačiau visa savaitė pasitaikė vėjuota ir pomėgio vaikščioti teko atsisakyti.
„Tuomet prisiskaičiau iki soties. Juo labiau kad mėgstu knygas apie ekonomiką, valdymą. Jas skaitant reikia mąstyti. Tačiau pažįstamas medikas patvirtino, kad tai nevisavertis poilsis”, – poilsio be aktyvaus judėjimo neįsivaizduoja A. Butkevičius.
Minant dviratį net kyla idėjų. „Ne vienas įstatymo projektas yra gimęs važiuojant dviračiu – tuomet kūnas dirba sau, o galva – sau”, – sakė politikas.
Aktyvus poilsis jam – lyg baterijų įkrovimas, energijos kaupimas prieš rugpjūtį jau prasidėsiantį įtemptą rinkimų į Seimą maratoną.
„Iš Palangos važiuosiu į savo apygardą Vilkaviškyje.
Vėliau tempas tik didės – prasidės kasdieniai susitikimai su rinkėjais, programos ruošimas. Iš patirties jau žinau, kad tuomet 6 valandą rytą atsikėlęs namo vakare grįšiu apie pusę vienuoliktos”, – apie laukiančią darbotvarkę rinkimų kampanijos metu pasakojo Socialdemokratų partijos lyderis.
Tačiau A. Butkevičius tikisi, kad net ir tokiu įtemptu laiku atras laiko bent pusvalandį pasivažinėti dviračiu.
Lietuvos ministras pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius (56 m.) darbo rūpesčius irgi greičiausiai pamiršta sėdęs ant dviračio, dar slidinėdamas arba irkluodamas baidarę.
Kasmečiais dviratininkų žygiais išgarsėjęs A. Kubilius prisipažino namie kasdien nesimankštinantis ir nevaikštantis į sporto klubus.
Bėgioti premjeras taip pat negali dėl pėdos problemų, todėl dar kartais renkasi ilgus pasivaikščiojimus.
Šiemet A. Kubilius su žmona Rasa bei dar maždaug 30-ia dviračių žygio „Suk į dešinę” dalyvių per aštuonias dienas Aukštaitijos keliais numynė apie 600 kilometrų.
Dalį šių metų kelio A. Kubilius su žmona važiavo dviviečiu dviračiu – tandemu.
Patyręs dviratininkas A. Kubilius džiaugėsi išvengęs rimtų traumų, nes išbandydamas naująjį dviratininkų taką per Anykščių šilelį krito ir stipriai nusibrozdino alkūnę, prasikirto nosį.
Kelionės dviračiu premjerui leidžia iš arti savo kūnu pajusti visus kalnelius, saulę, lietų, vėją.
Žygio dalyviai per dieną paprastai numina apie 80–90 kilometrų.
Vis dėlto dviratininkai jau prarado viltį žygio metu atsikratyti vieno kito nereikalingo kilogramo. Mat vaišingi žmonės premjerą nuolat pasitinka su kaimiškomis vaišėmis – rūkytomis dešromis, daržovėmis, medumi.
Po dviračių žygio premjeras ketino netinginiauti ir likusias atostogų dienas plaukti baidarėmis per Dzūkiją tekančiais Merkio intakais.
Kubiliai ant dviračių sėda ne tik per atostogas. Pora dažną savaitgalį jais numina iki 100 kilometrų. Dviračių jie nepamiršta ir keliaudami po užsienį. Pernai pora dviračiais apvažinėjo Danijos pajūrį.
Vis dėlto prisijungti prie vilniečių, kasdien dviračiais minančių į darbą, premjeras neketina. Nesu vieversys – rytą šokti ant dviračio man būtų per didelis išbandymas”, – prisipažino A. Kubilius.
Žiemą jis dviratį iškeičia į slides, o jei orai nei važinėti dviračiu, nei slidinėti netinka, premjeras stengiasi kuo ilgiau pasivaikščioti.
Poilsiaujantieji Klaipėdos rajone ties vaizdingu Olandų Kepurės skardžiu kone kasdien gali matyti bėgiojančią ir plaukiojančią išvaizdžiąją politikę konservatorę Agnę Bilotaitę (30 m.)
Iš Klaipėdos kilusi viena jauniausių parlamentarių vasarą leidžia gimtinėje ir bando suderinti darbus bei poilsį.
Konservatorių reitingų favoritė naudojasi kiekviena proga nuvykti į laukinės gamtos paplūdimį – valandą kitą pabėgioti ir paplaukioti.
Po Vandenio ženklu gimusi konservatorė plaukiodama jaučiasi it žuvis. Vanduo Agnei – energijos ir stiprybės šaltinis. Maudynės Baltijos jūroje geriausiai padeda atgauti jėgas.
Jau nuo ryto energijos ir žvalumo moteris semiasi bėgiodama. Aktyvi veikla jai padeda išlaikyti ir dailią išvaizdą.
„Vasara – puikus metas atgauti jėgas, pajudėti, pabūti gamtoje, pasilepinti saule, šviežiomis uogomis, daržovėmis. Reikia sukaupti energijos ir sveikatos žiemos sezonui ir artėjantiems Seimo rinkimams”, – neslėpė A. Bilotaitė.
Ji dažniausiai sportuoja viena, todėl bėgiojant kyla naujų idėjų.
Gyvendama sostinėje politikė lanko baseiną, turėdama laiko suka į treniruoklių salę, aerobikos treniruotes, mina dviratį.
Agnė yra pastebėjusi, kad pasportavusi energingiau kimba į darbus, greičiau su jais susidoroja. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kad sportas padeda išlaikyti liauną figūrą.
„Išvaizda svarbi. Juk sakoma, kad sveikame kūne ir graži siela. Savimi reikia rūpintis.
Ar rūpiniesi savimi, išduoda ir tai, kaip žiūri ir į aplinkinius”, – įsitikinusi politikės kelią pasirinkusi jauna moteris.
Buvęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris, Seimo narys Vydas Gedvilas (53 m.) jau kurį laiką oranžinio kamuolio žaidimą yra iškeitęs į kitą sporto šaką.
Jau dvylika metų Darbo partijos narys užsikrėtęs golfo virusu. Vietoj atostogų svečiose šalyse politikas renkasi golfo aikštynus, kur praleidžia visą savo laisvalaikį.
Pasyvaus poilsio jis nemėgsta. Gulinėti paplūdimiuose trūksta kantrybės, o žaisdamas golfą gamtoje politikas geriausiai pailsi, užsimiršta, susikaupia.
„Kuo esi vyresnis, tuo daugiau laiko reikia skirti sau, sveikatai, fizinei formai”, – įsitikinęs biomedicinos daktaras.
Žiemomis porą kartų per savaitę politikas sportuoja treniruoklių salėje, pažaidžia krepšinį. Buvęs krepšinio treneris yra Seimo krepšinio komandos vadovas ir atstovauja Seimo futbolo komandai.
„Sportuojančių politikų būrelis – nedidelis, apie 20 žmonių. Visi jie ir sveikesni, ir geriau atrodo, – tvirtino V.Gedvilas. – O golfą gali žaisti visi – nuo lopšio iki karsto.”
Golfui nereikia didelio greičio, ištvermės. Golfas žaidžiamas atsipalaidavus, neskubant, gamtoje.
Todėl nenuostabu, kad golfo aikštynuose aptariami svarbūs klausimai, verslininkai net sukerta rankomis dėl kontraktų.
V. Gedvilas apgailestavo, kad Seime daugiau nėra golfo mėgėjų.
V. Gedvilas į šį žaidimą įtraukė sūnų Martyną, kuris jau tapo Baltijos šalių golfo čempionu, dalyvauja pasauliniuose golfo mėgėjų čempionatuose.
Lietuvoje rengiamuose golfo čempionatuose dalyvauja ir V. Gedvilas. Europos parlamentarų golfo varžybose Maskvoje dvejus metus iš eilės jis iškovojo 2-ąją ir 3-iąją vietas.
Politikas tapo ir pirmuoju golfo dėstytoju Kūno kultūros akademijoje.
Vykdamas iš namų socialdemokratas Gediminas Kirkilas (60 m.) niekada neužmiršta pasiimti dviejų vienodų teniso rakečių. Jei vienos raketės stygos staiga nutrūktų, parlamentaras turėtų atsarginę.
Be teniso G. Kirkilas neįsivaizduoja savo poilsio: „Futbolas, krepšinis yra kontaktiniai žaidimai, kuriuos dažnai lydi traumos, o mano amžiaus žmogui neverta rizikuoti. Žaidžiant tenisą nėra tokios grėsmės.”
Jau ketvirtį amžiaus politikoje dalyvaujantis ir beveik tiek pat metų tenisą žaidžiantis G. Kirkilas seniai suprato – šis strateginis žaidimas ugdo reakciją ir ištvermę.
Šie įgūdžiai vėliau praverčia diskusijose ir derybose, kai tenka numatyti oponentų žingsnius ir per anksti nesudėti ginklų.
Teniso aikštynuose politikas dažnai nubraukia prakaitą nuo kaktos. Viena treniruotė užtrunka porą valandų. Per savaitę – ne mažiau nei dvi treniruotės. Buvęs Vyriausybės vadovas net atostogaudamas nenukrypsta nuo šio plano.
Kuo daugiau jis treniruojasi, tuo daugiau patiria džiaugsmo, nes žaisti tenisą galima iki gilios senatvės.
Jaunesni žaidėjai – greitesni, turi daugiau jėgos, tačiau vyresni – ištvermingesni.
Šis dėsnis galioja ir politikoje. Mat joje tvyro didelė įtampa, o sportas suteikia galimybę atsipalaiduoti, pailsėti.
G. Kirkilas įtariai žiūri į tuos politikus, kurie nesportuoja, – paprastai jie būna psichologiškai nestiprūs.
Karatė moko taisyklingai judėti
Šios sporto disciplinos aistruoliai teigia, kad jos poveikis žmogaus sveikatai kur kas veiksmingesnis nei kitų šakų. Karatė išmoko taisyklingai judėti, pasitelkti visas kūno galimybes.
Be to, karatė padeda nuslopinti baimę, nerimą. Nereikia pamiršti, kad karatė – vienas veiksmingiausių savigynos būdų. Šią sporto šaką galima vadinti kasdien su savimi nešiojamu ginklu. Klysta tie, kurie mano, kad karatė – išimtinai jaunų žmonių sporto šaka.
Karatė (išvertus iš japonų kalbos – „tuščia ranka”) – originalus Japonijos savigynos menas, sujungiantis fizines ir protines galias pasitelkiant techninius judesius. Šiuo metu egzistuoja daugybė karatė stilių.
Važiavimas dviračiu saugo raiščius ir sąnarius
Dviračių sportas tinka visiems be išimties. Taip mano sporto medikai. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie ilgiau visiškai nesportavo, dviratis visais atvejais yra idealus.
Dviračių sportas ne tik tausoja sąnarius, raiščius, bet ir priklauso kasdienėms fizinio aktyvumo priemonėms. Važiavimas į darbą ar apsipirkti – greita treniruotė.
Ir visai nesvarbu, kad tam pačiam treniruočių rezultatui kaip bėgant ar žaidžiant futbolą pasiekti sportininkas turi skirti daugiau laiko.
Naujais elektra varomais dviračiais galima treniruotis neapkraunant organizmo per didele našta.
Labai svarbu saugumo priemonės: būtina užsidėti šalmą.
Vanduo skatina atsipalaiduoti
Plaukimas atvirame vandens telkinyje ar baseine ne tik ugdo ištvermę. Judant vandenyje įtraukiamos beveik visos raumenų grupės. Plaukimas, palyginti su kitomis sporto šakomis, turi pranašumą: kūno svorį neša vanduo ir dėl to sumažėja krūvis sąnariams ir kaulams. Dėl šios aplinkybės bet kokia sportinė veikla vandenyje tinka visiems žmonėms.
Pradedantys sportuoti asmenys, turintys antsvorio, gali tausodami treniruoti kūną. Bet norint plaukti reikia perprasti plaukimo techniką. Būtina išmokti tinkamai kvėpuoti, kad neišlinktų stuburas.
Beje, kaip ir važiuojant dviračiu, taip ir plaukiant galioja ta pati taisyklė: panašiam treniruočių rezultatui, kokį pasiekia bėgikai ar žaidžiantys futbolą, plaukikas turi skirti daugiau laiko.
Golfas teigiamai veikia psichiką
Golfas laikomas elitine sporto šaka, ji tinka ir poilsiui, ir verslo reikalams aptarti vienu metu. Jis suteikia galimybę grožėtis gamta.
Golfas, kaip teigia Švedijoje atlikti tyrimai, sumažina pirmalaikės mirties riziką ir pailgina gyvenimo trukmę. Prie tokios išvados prieita ištyrus 300 tūkstančių golfo žaidėjų sveikatą.
Švedų tyrėjų tokie rezultatai nenustebino, nes žaidžiantys golfą visą laiką būna gryname ore ir greitai žingsniuodami įveikia 6–7 kilometrus.
Be to, golfas stiprina socialinius ryšius ir teigiamai veikia psichiką.
Tenisas ugdo reakciją
Tenisas padeda tapti sveikesniems, stipresniems ir grakštesniems. Išmokti žaisti tenisą nėra lengva: reikia geros koordinacijos, greičio, ištvermės, vikrumo, kantrybės ir greitos reakcijos.
Sporto specialistai teigia, kad žaidžiant tenisą kelis kartus per savaitę kūno linijos tampa dailesnės, gerėja ne tik fizinė, bet ir dvasinė savijauta. Aktyviai treniruojantis per valandą galima sudeginti 350–480 kalorijų.
Tenisas padeda nuslopinti stresines situacijas, galvos skausmus, depresines nuotaikas, nemigą ir net blogą apetitą.
Be to, tenisas – intelektualus žaidimas. Žaidžiant jį mokomasi mąstyti, nuspėti varžovo veiksmus ir nujausti, kur nušoks kamuoliukas.
Svarbu išmokti taisyklingai bėgioti po aikštelę. Netinkamai pastačius koją bėgimo metu galima patirti kelio traumą, o tai gali turėti rimtų pasekmių stuburui.
