Vasarą dirbant Palangoje kasdien tekdavo prasilenkti su centrinėje J. Basanavičiaus gatvėje vakarais sėdinčiu vyru. Pasistatęs nedidelį staliuką ir laisvą kėdę su užrašu „Būrimas iš delno“ jis besišypsodamas laukė tų, kuriems rūpi sužinoti, kokie gyvenimo vingiai jų laukia artimiausiu metu.
Tai – jau antri metai, kai iš Vilniaus atvykęs 58 metų chiromantas Valentinas Molis vasarą praleidžia Palangoje. „Man čia patinka, – šypsosi jis ir patikina, kad Palanga tikrai verta geriausio kurorto statuso. – Čia tvyro labai gera aura: daug žmonių, jūra, visur jaučiasi jaunatviška dvasia. Nesvarbu, kad aš jau baigiu šeštą dešimtį, man vėjai galvoje švilpauja ir ramybės kol kas tikrai nereikia.“
Tačiau apie visa tai – plačiau.
Įsitraukė netikėtai
Jau bene 15 metų chiromantu dirbantis Valentinas į šią sritį įsitraukė gana netikėtai. Dar studijų laikais jam teko krimsti medicinos, fizikos bei ekonomikos mokslus. Tačiau lygiagrečiai jis visuomet domėjosi psichologija, susidraugavo su parapsichologijos akademijos nariais, jie vyrą ir įtraukė į šią sritį.
„Aš – psichologas iš gyvenimo. Kai susipažinau su keliais psichologais, jie norėjo mane studijuoti, tačiau aš pats juos studijavau. Pajaučiau, kad turiu stiprią nuojautą, – sakė jis ir išsidavė, kad į šį pasaulį jį tarsi kažkas įstūmė, o vėliau atsitraukti jau nebebuvo kaip. – Užsikabinau.“
Burti pirmiausia jis pradėjo iš savo delno. Vėliau, supratęs, kad žinių jam jau pakanka, ėmėsi ir kitų, tačiau užtikrino, kad labai svarbu pačiam suprasti, kad pažįsti save.
„Visuomet atkreipiu dėmesį į tai, kas parašyta ant mano delno. Esu didelis avantiūristas, tačiau man trūksta moralinės drąsos“, – juokėsi jis. Vis dėlto netrukus prasitarė, kad jis visada žino, kuriuo keliu jam pasukti, todėl niekuomet nepasielgia neteisingai, o jei ir pasielgia – dėl to neišgyvena. „Aš – kaip Mahometas: daug žinau, bet galiu leisti sau suklysti ir dėl to nesigailiu“, – sako jis.
Klientai – patys įvairiausi
Pajūryje per dieną pas Valentiną pasikonsultuoti užsuka maždaug 8 žmonės. O jie – patys įvairiausi: ateina ir pensinio amžiaus moterų, ir jaunų vyrų, net nepilnamečių. „Būna, kad kokia bobutė ateina ir sako, kad dar jauno vyro nori. Ji atkiša delną ir klausia manęs: „Kas matosi?“ Pajuokauju, kad aistros delne jau nebesimato“, – šmaikštauja jis.
Nėra žmonių, turinčių vienodus delnus. Tarp chiromanto klientų – nemažai užsieniečių, kurių, priklausomai nuo tautybės, delnai taip pat skiriasi. Pasak jo, tai visiškai normalu, nes delnai atspindi žmonių mentalitetą.
Delnai pasako daugiau nei žodžiai
Ką koks delno linkis reiškia, Valentinas pasakoti neapsiėmė – tai per daug painu ir atima daug laiko. Tačiau portalo lrytas.lt skaitytojams išdavė kelis įdomius dalykus apie tai, ką galima sužinoti vos žvilgtelėjus į savo ar draugo delną.
Valentinas pabrėžė pagrindinę taisyklę – nepasikliauti tik viena ranka, reikia žiūrėti į abu delnus. „Yra „darbinė“ ranka (dažniausiai ta, su kuria rašome. – Red.) ir nedominuojanti. Skirtumas tas, kad „darbinės“ rankos linijos įprastai yra ryškesnės, į jas reikia labiau kreipti dėmesį, tačiau nepamiršti ir kitos rankos – informacija užkoduota abiejuose delnuose“, – sakė Valentinas.
Pasak jo, kiekvienas pirštas, tam tikra kiekvieno narelio padėtis turi reikšmę. Nykštį jis vadina pirštu-ambasadoriumi ir sako, kad indai, pažiūrėję į šį pirštą, gali žmogui išpasakoti visą jo gyvenimo istoriją.
Rodomasis – lyderio pirštas. Jeigu jis ilgesnis už bevardį, vadinasi, žmogus dažniausiai gyvenime apie viską turi savo nuomonę, yra savarankiškas ir linkęs dominuoti. Tai taip pat išskirtinis azartiško lošėjo bruožas.
Didysis – pareigos pirštas, išreiškiantis žmogaus valią, loginį mąstymą. Bevardis atsakingas už kūrybą, o mažylis – už komunikaciją, verslumą, žinias. Valentinas užsiminė, kad jei šis pirštas yra deformuotas, žmogus tikriausiai yra susijęs su nusikalstamu pasauliu, gali būti vagis. „Tai – ūmaus žmogaus portretas“, – prasitarė jis.
Chiromantas taip pat pastebėjo, kad norint geriau pažinti žmogų, reikia atkreipti dėmesį į santykį su kitais pirštais, taip pat į tai, ant kurio piršto žmogus mūvi žiedą. Esą taip nesąmoningai jis nori sustiprinti savo pozicijas tam tikroje gyvenimo sferoje. Dėmesį reiktų atkreipti ir į nagų formą. Jei jie, pavyzdžiui, labai trumpi, tai žmogus labai kritiškas. „Moterys, turinčios labai trumpus nagučius, būna labai bjaurios“, – juokėsi jis.
Pažįsti kūną – pažįsti žmogų
Chiromanto teigimu, jį visuomet domino žmogaus kūnas plačiąja prasme. Pasak jo, tik pažinodamas žmogaus kūną gali suprasti, koks jis yra viduje.
Išmanantiems kūno kalbą tam tikri judesiai, randai, net raukšlelės pasako apie žmogų daugiau nei žodžiai. Valentinas pasakojo, kad išmokus pastebėti smulkmenas atsiveria daugiau pažinimo takų. „Kai į rankas paimu delną, pirmiausia pastebiu pačią ryškiausią liniją. Nuo jos ir pradedu žmogui pasakoti jo gyvenimo istoriją“, – sakė chiromantas.
Ar pildosi jo pranašystės – pasakyti sunku. „Aš – ne stebukladarys, aš tik padedu suprasti tai, ką žmogui likimas yra užkodavęs“, – aiškino Valentinas ir sakė nesistengiantis sukurti jokių sėkmės formulių ar priešnuodžių. Jis tiesiog pataria, kurias gyvenimo sritis reikia tobulinti, kur žmogaus laukia sėkmė ir kaip link jos nueiti greičiausiu keliu.
„Būna, kad vėliau žmonės atveda pas mane savo draugus, giminaičius. Rekomenduoja mane, padėkoja. Vadinasi, viskas gerai“, – šyptelėjo jis.
Valentinas išsidavė, kad kelis kartus yra atsidūręs tokiose situacijose, kai teko atsisakyti burti. „Turėjau maždaug 3–4 atvejus, kai pritrūkau žodžių. Žmonių delnai buvo tokie pliki! Beveik jokių linijų, jokios istorijos, nieko. Nesakysi juk žmogui į akis, kad jis – visiškai neįdomus. Todėl kartais tiesiog mandagiai atsisakau“, – išskirtinius atvejus prisiminė Valentinas.
Indigo vaikai – šviesi Lietuvos ateitis
Prieš interviu su Valentinu savo delną jam atvertė 16 metų mergina. „Bet juk ji – nepilnametė“, – pagalvojau ir paklausiau, ar dažnai sužinoti savo ateities užsuka jaunimas. „Oi, kas tik neužsuka. Ir jauni, ir seni, tėvai patys atveda savo vaikus ir prašo pasakyti, kas jų laukia“, – nusijuokė Valentinas. Prietaras, kad vaikai pas būrėjus gali lankytis tik sulaukę 18 m., seniai atgyvenęs. Pasak jo, užsienyje chiromantai daug dažniau konsultuoja vaikus. Ir neatsitiktinai.
Pagrindinės žmonių delnų linijos formuojasi dar tuomet, kai vaikas auga motinos įsčiose. „Žmogus gimsta jau turėdamas aiškią likimo liniją, o 5–7 metų amžiaus vaikų delnuose jau matosi, kas jo laukia suaugus“, – patikino jis.
Pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje vis dažniau gimsta labai talentingų, indigo vardu vadinamų, vaikų. Valentino teigimu, ši sąvoka tikrai egzistuoja ir tokie išskirtiniai vaikai yra visiškai nepanašūs į savo tėvus. Paprašytas bendrais bruožais papasakoti, kuo indigo vaikų delnai skiriasi nuo kitų, Valentinas šyptelėjo: „Jie tiesiog kitokie. Keliais žodžiai tai apibūdinti sunku, bet pažiūrėjęs į delną galiu iškart pasakyti – šis vaikas turi neeilinių gabumų.“
Chiromantas mintyse nuolat dėkoja tėvams, kurie išskirtinius savo atžalos sugebėjimus laiku pastebi patys arba pasikliauna specialistais. Pasak jo, labai svarbu laiku atkreipti dėmesį į stipriąsias vaiko puses, motyvuoti jį, skatinti tobulėti. „Augantys indigo vaikai – Lietuvos ateitis. Kuo greičiau išmirs tokie, kaip aš, kuo greičiau į valdžią ateis jauni žmonės – tuo geriau gyvensime“, – šmaikštavo jis.
Nepriklausomybės troškimas sugriovė šeimą
Šiuo metu Valentinas gyvena vienas. Prakalbus apie šeimą jis nuleido akis, atsiduso ir nusijuokė: „Aš esu žmogus-vilkas, iš kur aš turėsiu tą šeimą? Tiesa, bandžiau vesti. Deja, nesėkmingai.“ Save chiromantas pristatė kaip žmogų, kuris visuomet stengiasi apeiti konfliktines situacijas. Kaip pats sakė, jeigu jam kas nors nepatinka, ragų jis nestato, o priešingai – žengia žingsnį atgal.
„Aš gimęs vasario 16-ąją, esu Vandenis. Šio Zodiako ženklo atstovams labai svarbus nepriklausomybės jausmas. Galbūt dėl jo ir praradau šeimą“, – pasakojo jis.
Tiesa, apskritai į astrologines prognozes ji žiūri atsargiai. Pasak jo, žvaigždžių išsidėstymas turi įtakos kiekvieno gyvenime, tačiau nereikia to per daug sureikšminti. Kita vertus, Valentinas užsiminė, kad tiki tuo, jog egzistuoja tam tikros aukštesnės jėgos. „Galima galvoti, kad mes patys kontroliuojame savo gyvenimą, tačiau esu įsitikinęs, kad yra kažkas, kas mus po jį vedžioja“, – sakė jis ir patikino, kad dėl to reikia jaustis laimingiems – jeigu kažkas mus vedžioja, vadinasi, tinkamu keliu.“
Nors šiandien Valentinas didžiąją laiko dalį praleidžia burdamas iš delno, jį domina ne tik pranašystės. Vyrą nuo mažens traukė neištirti pasauliai, jis domėjosi fantastika, astronomija, net astrologija, į kurią šiandien žiūri atsargiai. Jam teko užsiimti ir menais, labiausiai – skulptūra. Vyras išsidavė jaučiantis silpnybę medžiui ir akmenims, o laisvu metu drožiantis ir kuriantis įvairias kompozicijas, net gauna užsakymų sutvarkyti žmonių namų aplinką.
Paklaustas, kiek laiko planuoja apsistoti Palangoje, jis atsakė miglotai: „Kad dar ir pats nežinau. Kiek norėsiu, tiek ir būsiu, gal iki rugsėjo vidurio, sugalvosiu ekspromtu.“
