Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazės vado padėjėjos, vyresniosios leitenantės I. Gulbinienės akyse ugnis, regis, nenustoja degti. Labiausiai ji pastebima tuomet, kai prabyla apie lėktuvus.
Tiesa, Ievos niekada niekas neįspraustų į orlaivio palydovės uniformą. Jai tai – ne tikroji aviacija, kuri užaugina sparnus.
Ievai gražiausia, romantiškiausia atrodo karo aviacija: didžiuliai orlaiviai, skraidinantys lietuvių karius į misijas karštuose pasaulio taškuose ir atgal, NATO šalių naikintuvai, danguje atliekantys įspūdingus viražus.
Nors savo tarnybą I. Gulbinienė vadina romantiška, klausant karininkės pasakojimo romantika net nekvepia.
Po studijų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Ieva paskyrimą gavo į savo gimtąjį miestą – Šiaulius.
„Gyvenau Šiauliuose, matydavau kylančius ir besileidžiančius lėktuvus. Ir svarstydavau, kaip būtų smagu tarnauti būtent šioje bazėje. Tačiau apie aviaciją nežinojau visiškai nieko, o akademijoje studijavau visai kitą sritį – tarptautinius santykius.
Bet įvyko taip, kaip aš norėjau – gavau paskyrimą čia. Patekau į visiškai nepažįstamą man sritį – skrydžių valdymą. Teko persikvalifikuoti ir papildomai mokytis. Taip pažinau aviaciją, suvokiau, kad ji – iš tiesų man, o skrydžių valdymas yra be galo įdomi sritis”, – apie savo tarnybos pradžią pasakojo I. Gulbinienė.
Kalbant civilių kalba, Ievai tekdavo padėti nutupdyti orlaivius, kai matomumas būdavo itin blogas ir pilotai savarankiškai to padaryti negalėdavo.
„Lietuvoje skrydžių valdymas yra civilių sritis, kariškiai to nedaro. Tačiau Šiaulių kariniame oro uoste yra tiksliojo tūpimo radaras. Juos turi net ne visos šalys”, – paaiškino pašnekovė.
Jei tokiu būdu tenka nutupdyti orlaivį, prie tiksliojo tūpimo radaro esantis žmogus jo valdymą perima likus dešimčiai mylių (16 kilometrų) iki leidimosi ir kilimo tako.
„Tada pilotui tenka pasakyti, kiek jam leistis, kiek laipsnių sukti į kairę ar dešinę. Be to, per tas kelias minutes tenka atmintinai apskaičiuoti ir tūpimo trajektorijos kampą. Bendravimas su pilotu vyksta anglų kalba – tai oficiali kalba aviacijoje”, – pasakojo I. Gulbinienė.
Ieva puikiai pamena dieną, kai po daugybės treniruočių ir mokymosi jai teko savarankiškai nutupdyti orlaivį.
Išsamų straipsnį skaitykite žurnale „Stilius“.
