Ketvirtą sezoną rodomame Sigito Račkio režisuojamame seriale „Moterys meluoja geriau“ vėl susitinka geros draugės Kristina (E. Užaitė), Meda (Inga Norkutė) ir Margarita (Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer). Siužeto vingiai, kuriuos braižo scenarijaus autoriai sutuoktiniai Daiva Vaitkevičiūtė ir Edvinas Kalėda, moteris įtrauks į melo, meilės, intrigų bei nepaprastų nuotykių sūkurį.
Su serialo heroje Edita nesitapatina — gyvenime ji niekada nepasielgtų kaip Kristina. O ir geriausių draugių moteriai nereikia — paslaptimis ji dalytis nelinkusi. Artima ji tik su seserimi ir tėvais.
Aktorė su gyvenimo draugu režisieriumi Linu Ryškumi (42 m.) augina metų dviejų mėnesių dukterį Mariją, kurios smagus krykštavimas kartais pertraukia mūsų pokalbį.
— Tvirtinate, kad į savo kuriamą heroję jūs nė kiek nepanaši. Tad kokia ji — jūsų Kristina iš serialo “Moterys meluoja geriau”?
— Ji kaip reikiant prišveitusi velnių. Tai moteris, kurios šeiminis gyvenimas nesusiklostė: skyrybos su vyru, nelaiminga meilė. Vėliau ji išvyko į Ispaniją, o dabar su visokiais siurprizais grįžta.
Jos laukia daugybė nuotykių ir meilės trikampių. Filme atsiras ir naujas herojus — įdomus, intelektualus žmogus, žavintis puikiu humoro jausmu. Kristina labai temperamentinga. Kuriant vaidmenį dažnai tenka pridėti ir nuo savęs, tad to temperamento jai tikrai nestinga. Kartais įsijautusi net susiginčiju su režisieriumi: “Kristina tikrai negalėtų taip pasielgti!”
Ar ji man patinka? Daugeliu atvejų gyvenime taip kaip ji nesielgčiau.
— Tačiau jūs taip pat esate temperamentinga?
— Tikrai nesu ramaus būdo.
— Savo moteriškomis paslaptimis nesidalytumėte su niekuo?
— Esu artima su seserimi ir tėvais, su kuriais sieja labiau draugiški nei tėviški santykiai. Atvirai sakant, mane net nervina moterys, kurios sukišusios nosis šnabžda viena kitai savo paslaptis.
Nesuprantu, ką gali veikti merginos visokiuose pižamų vakarėliuose. Baisesnio ir neįdomesnio užsiėmimo negali būti.
— Ar tuo metu, kai jūsų herojė buvo Ispanijoje, jūsų gyvenime taip pat įvyko pokyčių?
— Taip, tuo metu laukiausi dukros.
— Ar su kolegėmis Jūrate ir Inga esate geros draugės? Juk jūs visos iš Šiaulių.
— Jūratė ir Inga yra Šiaulių dramos teatro aktorės, o aš gimiau ir užaugau Šiauliuose, čia gyvena mano tėvai. Jūratė ir Inga galbūt geresnės draugės, mat yra bendrakursės, o aš — tik jų kolegė.
— Jus labiausiai išgarsino vaidmuo šiame seriale, tačiau esate sukūrusi daugybę įsimintinų vaidmenų teatre ir kine. Dusyk buvote nominuota Auksiniam scenos kryžiui. Kuris vaidmuo jums brangiausias?
— Dunia spektaklyje “Nusikaltimas ir bausmė”, kurį režisavo Gintaras Varnas. Puikus režisierius, įdomus kūrinys ir nuostabūs kolegos — su šiuo spektakliu susiję patys geriausi prisiminimai.
— Šis ilgas spektaklis buvo rodomas šaltoje Kauno dramos teatro salėje.
— Ten tikrai buvo žvėriškai šalta. Kitą sezoną po remonto žadama atidaryti naują salę.
— Su kokiu kolega jums dirbti didžiausias malonumas?
— Su profesionalu, mat seriale vaidina ne vien profesionalai. Teatre didžiulė dovana buvo dirbti su režisieriumi G. Varnu. Fantastiška aktorė yra kolegė Viktorija Kuodytė. Vien stebėti, kaip ji dirba, yra tikros meistriškumo ir kūrybingumo pamokos.
— Aktorių ir teatralų gyvenimas — bohemiškas. Būna, kad aktoriai įsimyli scenos partnerius. Ar jums taip niekada nenutiko?
— Ne, to niekada nebuvo.
— Seriale “Moterys meluoja geriau” jums teko vaidinti jauną mamą. Tuomet pati dar neturėjote vaikų. Ar sunku buvo įsijausti į šį vaidmenį?
— Vaidinau gal su keturiais skirtingais vaikais. Kai filmavome Palangoje, buvo vienas vaikutis, Šventojoje — kitas, Vilniuje — trečias. Juk tų mažylių po visą Lietuvą niekas nevežiojo. Pamenu, vienam vaikui, rodos, buvo tik mėnuo. Mažieji aktoriukai buvo net ne kolegų aktorių vaikai.
Su kūdikiais vaidinti buvo baisoka, nes neturėjau jokios patirties. Nei iš mano draugių, nei iš artimų žmonių niekas mažų vaikų neturėjo. Buvo baisu net į rankas paimti, nežinojau, kaip elgtis. Atrodė, jei vaikas verkia, tu kaltas, kažką jam padarei.
O juk filmuojant ir mažam vaikui nemažas stresas — aplink šviečia lempos, malasi daugybė žmonių. Tie filmavimai nebuvo lengvi.
— Daugiau nei prieš metus pati tapote mama. Ar duktė pakeitė jūsų gyvenimą?
— Iš esmės ji pakeitė viską. Dabar esu atsakinga ir už kitą žmogų, turiu galvoti, ką darau. Bet esu labai laiminga.
— Be darbų, didžiąją dalį jūsų laiko užima dukros auklėjimas (šią akimirką mažylė paleidžia gerklę. — Aut.). Jeigu lieka laisvo laiko, ką mėgstate veikti?
— Labai patinka sportuoti ir ruošti maistą — ir saldumynus, ir makaronus, ir salotas, ir mėsą. Mėgstu išbandyti naujoves, įvairių šalių patiekalus. Tai — mano hobis. O ir šiaip mėgstu pavalgyti.
— Bet esate labai liekna.
— Tačiau skaniai pavalgyti labai mėgstu. (Juokiasi.)
— Prieš dvejus metus festivalyje “Kino pavasaris” buvote išrinkta geriausia aktore ir išvykote į Kanus, iš arčiau pamatėte pasaulio kino žvaigždyną. Ar bendraudama pajutote didžiulių skirtumų?
— Apie sužvaigždėjimą nėra kalbos, ten parduodama kino produkcija. Atvykusios kino žvaigždės neša pinigus ir pritraukia mases. Tai yra jų darbo dalis.
O tie, kurie susireikšmina, mano galva, yra šiek tiek ligoniai. Reikia suprasti, kad visas šis šou yra tik labai didelių pinigų dalis.
— Kaip vertinate Lietuvos pramogų pasaulį?
— Televizijos šou pasaulį vertinu labai prastai. Visur — tas pats per tą patį.
Beje, gal atsirado nauja profesija — TV projektų dalyvis, kuris gali ir šokti, ir dainuoti, ir juokelį kokį suskelti?
Kita vertus, yra žmonių, kuriems toks šou padėjo tapti žinomesniems, bet jie ir toliau dirba savo srityje. Vis dėlto dauguma “dalyvių” sugeba konsultuoti visais gyvenimo klausimais — ir stiliaus, ir gyvenimo būdo, ir psichologijos. Man tai atrodo nerimta.
— Tačiau sutinkate filmuotis televizijos seriale. Dauguma aktorių ir šį žanrą vertina skeptiškai.
— Tai yra mano darbo dalis. Gyvenu iš savo profesijos ir neturiu ko gėdytis.
Juk teatre taip pat yra lengvesnio turinio spektaklių. Sutinku, serialas — ne kinas, bet juk lietuviško kino sukuriama tik vienas ar du filmai per metus. Negaliu sėdėti ir laukti nieko neveikdama. Negaliu prarasti profesinių įgūdžių.
— Mėgstate savo profesiją?
— Taip, labai.
— Jei nebūtumėte tapusi aktore, kuo dar galėjote tapti?
— Labai daug kuo. Su malonumu ruošiu valgį, su dideliu azartu sportuoju. Mano didžioji aistra — bėgimas. Kai galėjau rinktis sportininkės kelią, tuomet to nenorėjau. Nemanau, kad be vaidybos prapulčiau. Gyvenime yra ir daug svarbesnių dalykų.
— Vienas iš tų dalykų dabar krykštauja jums už nugaros?
— Taip. (Juokiasi.) Man svarbu gyventi taip, kad niekam nelipčiau per galvą, nedaryčiau klaidų dėl nepagrįstų ambicijų, nekenkčiau kitiems. Svarbiausia — išlaikyti žmogiškumą.
