Kol dažnas ryte dar tiktai rąžosi lovoje ar ramiai valgo pusryčius, radijo laidos „M-1 ryto šou” vedėjai A.Mickevičius ir M. Stasiulis lyg išdegę akis lekia į darbą.
Septintą valandą radijo bangomis jau sklinda jų kvatojimas ir pokštai. Laidos vedėjai ne tik smagiai bendrauja su klausytojais, bet ir traukia vienas kitą per dantį. Ar juodu rytais visada uoliai keliasi ir būna geros nuotaikos?
Aistis: Man sunku keltis rytais. Per pusketvirtų darbo metų rytinėje laidoje jau tapo lengviau keltis, bet ne taip, kaip norėtųsi. Juk prieš tai gyvenau visai kitokiu ritmu. Iš prigimties esu pelėda – mėgstu ilgai vakaroti ir keltis vėlai.
Mindaugas: Aistis – bohemos atstovas, stikliuko mėgėjas. (Juokiasi.)
Neslėpsiu – aš taip pat esu vėjo pamušalas. Todėl abu galime pripažinti, kad jaučiamės lyg išprievartautos pelėdos, priverstos gyventi vyturių ritmu.
Aistis: Mane piktina – o kodėl klesti vyturių valdžia? Juk anksti prasideda ir darbas, ir pamokos mokykloje. Visi galėtume pradėti savo veiklą vėliau.
– Kokie jūsų ryto ritualai?
Mindaugas: Kai sučirškia žadintuvas, be svarstymų šoku iš lovos ir lyg kuolas nužingsniuoju į dušą. Tekantis vanduo kaipmat atgaivina.
Aistis: Nutinka ir taip, kad nesureaguoju į žadintuvą. Tuomet septintą ryto paskambina kolega iš radijo ir klausia: „Kur tu?”
Atsakau: „Lovoje.” Bet tada pasijuntu lyg šaltu vandeniu perlietas – šoku į kelnes, kviečiu taksi ir po kelių minučių sėdžiu studijoje.
Mindaugas: Tačiau nebūna, kad abu kartu vėluotume. Jeigu matau, kad nespėju, Aisčiui telefonu siunčiu labai trumpas žinutes, kuriose vos keli žodžiai, pavyzdžiui, viena prasideda pirma rusiško keiksmažodžio raide, kita: „aš tuoj” arba „lekiu-u-u”.
Nors transporto spūsčių tuo metu dar nėra, pasitaiko, kas kelyje sunervintų. Nutaisęs žudiko veidą bandau lenkti tokį vairuotoją, kuris labai lėtai juda ir dar antrąja juosta, nors galėtų važiuoti pirmąja.
Po to pralinksmėju pagalvojęs: o jeigu tas žmogus klausosi radijo? Ką jis galėtų apie mane manyti: ką tik matė tokį piktą mano veidą, tarsi būčiau norėjęs nudobti, o dabar maloniai su klausytojais sveikinuosi.
Aistis: O taksi darbas Vilniuje – siaubinga tema.
Netgi rytais negali kada nori išsikviesti taksi. Nors esu nuolatinis klientas, taksistai dažnai man iškrečia kiaulystę.
Kartais patenku į kritinę situaciją, nes jau po trijų minučių turiu būti radijuje, o esu dar prie namų.
– Kaip po tokio rytinio streso užsikrečiate juoku?
Mindaugas: Tai priklauso nuo konteksto ir savaitės dienos. Pirmadienis – neabejotinai sunkiausia diena, ji kiša koją improvizacijai. Antradienį tampame linksmesni, o labiausiai įsismaginame ketvirtadienį.
Aistis: Prajuokinti gali pikantiška tema arba aptarimas, kuris kada vakar grįžo namo.
Mindaugas: Ankstyvą rytą nėra daug informacijos iš aplinkos, todėl smagūs mūsų asmeniniai nuotykiai irgi tampa pokalbio tema.
– Kiek prabėgo laiko, kol perpratote vienas kitą iš menkos užuominos?
Mindaugas: Radijo stotyje M-1 kartu dirbame šešerius metus. Tačiau iš pradžių vedėme laidas normalesniu laiku – vakare, dieną.
Aistis: Kai atėjau dirbti į radijo stotį, Mindaugas jau metus ten dirbo. Mane paskyrė vesti laidą su juo.
Mindaugas: Aistis man pasirodė keistas žmogus. Laida turėjo lengvą erotinę potekstę. Žarstėme ginekologų patarimus. Vakarinė laida buvo mūsų bandymų poligonas. Kas gi leis du nepatyrusius laidų vedėjus į eterį vidurdienį?
Aistis: Man buvo keista ir laida, ir vedėjas. Tačiau toje laidoje sukūriau pensininko Vydo personažą.
Vydas vieną vakarą paskleidė naujieną jaunimui, kad Lietuvoje auginami žirgai, kurių sperma yra labai gera.
Mindaugas: Ši informacija buvo per riebi. Mums liepė nutraukti programą ir patarė daugiau nekalbėti taip nešvankiai. Po to abu perkėlė dirbti į dieninę laidą.
– Dabar jaučiatės aukštai pakilę karjeros laiptais?
Aistis: Ryte – daugiausia klausytojų. Radijo stoties vadovai mus paskyrė vesti ir šią laidą, nors į savo partnerį žiūrėjau skeptiškai. Tiesa, į visus žmones žiūriu atsargiai.
Mindaugas: Abu esame labai skirtingi.
Aistis: Tačiau dirbdami susikūrėme gerus kolegiškus santykius, kurie neišaugo į dideles draugystes. Mūsų nesieja bendri pomėgiai. Aš nesidomiu tiek daug krepšiniu kaip Mindaugas. Jeigu jo palaikoma komanda pralaimi, jis į darbą ateina paklaikusiomis akimis.
Mindaugas: Po darbo mes nebendraujame, todėl vienas kitam neįgrystame.
Aistis: Po laidos turime kitų darbų ir reikalų. Manau, svarbu atskirti darbo ir asmeninius santykius. Jeigu darbe turi gerą kolegą, nebūtinai jis turi būti bičiulis.
Mindaugas: Juk sakoma, kad su žmona negerai dirbti viename darbe.
Mūsų duetas susiklijavo dėl to, kad panašiai mąstome, panašus mūsų išprusimas. Todėl lengvai randame bendrą kalbą.
Aistis: Kadangi Mindaugas yra lituanistas, jis puikiai manipuliuoja žodžiais. Be to, mus sieja ir panašus humoro jausmas.
Mindaugas: Pastaruoju metu vesdamas laidą su kolega jaučiuosi šauniai, nes dirbame atsipalaidavę.
Aistis: Mudu jau kalbame viena kalba. Vienas pradeda sakinį, antras užbaigia.
Mindaugas: Esu nervingas, kartais impulsyviai reaguoju į jo šnekas. Juk esu ir programų vadovas, todėl turėčiau vadovauti ir šiai laidai.
Aistis dėl to mėgsta iš manęs pasijuokti.
– Ar laidos metu ima miegas?
Aistis: Kartais trumpam nusnūstu ant fotelio. (Juokiasi.)
– Kuri jūsų parodijuojamų garsenybių – dizaineris Žužu (Juozas Statkevičius), dainininkas Alibaba (Alanas Chošnau) ar vadybininkas Žilvinas (Žilvinas Grigaitis) nemėgsta jūsų dėmesio?
Aistis: Teko bendrauti su J.Statkevičiumi. Įtariau, kad jam nepatiko mūsų parodija, bet jis neįsižeidė.
– Aisti, nemažai moterų geidžia, kad jas radijo bangomis pasveikintų jūsų kuriamas pensininko Vydo personažas. Kodėl tas seniokas toks populiarus?
Aistis: Vydo gerbėjos – vyresnio amžiaus moterys, išsiilgusios vyriško dėmesio.
Todėl jo balsas joms yra malonus.
Mindaugas: Sykį buvome nuvykę į tariamą Vydo gimtinę – Varėnos rajoną, Nedzingę. Šiame kaime visi yra įtikėję Vydo fenomenu.
Buvome sutikti su dainomis, išlydėti su dovanomis: dzūkiškomis bandomis, grybais, agurkais.
– Ar dažnai sulaukiate klausytojų dėmesio?
Mindaugas: Neretai dovanų gauname pyragų, lašinių.
Aistis: Klausytojai rūpinasi, kad negurgtų mūsų pilvai. (Juokiasi.)
– Mindaugai, ar aktorė Ineta Stasiulytė, energijos užtaisas kaip ir jūs, jums – tikra sesuo?
Mindaugas: Daug Stasiulių gyvena Žemaitijoje. Ir aš, ir Ineta esame kilę iš Telšių. Be to, esame bendraamžiai. Tarp mūsų – trijų mėnesių skirtumas.
Gal tarp mūsų yra kokie nors giminystės ryšiai, tačiau nesiaiškinome. Kadangi dažnai susitinkame įvairiuose renginiuose, vienas kitą vadiname broliu ar sese.
Tačiau mūsų tėvai – ne tie patys. Aš turiu tris tikras seseris ir brolį.
