Margarita ir Povilas Lietuvoje vieši retokai. Vilniuje ir Kaune juos galima sutikti ir prieš didžiąsias metų šventes – tuomet garsi pora ruošiasi tradiciniam projektui „Liepsnojantis ledas”, kuriame vieninteliame Lietuvoje abu šoka.
Savo butą Vilniuje užleidę kitiems, šį kartą sutuoktiniai kelioms dienoms apsistojo viešbutyje.
Ne kartą gandų skirta ir taikyta pora – vis dar kartu. Televizijos projektuose dalyvavę sutuoktiniai buvo peršami kone su visais savo partneriais.
Šį kartą kelioms dienoms į Lietuvą garsūs sportininkai atvyko palaikyti kolegų – dailiojo čiuožimo atstovų Deivido Stagniūno ir jo šokių partnerės Isabellos Tobias, kurie tikisi atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse 2014-aisiais. Ši amerikietė čiuožėja norėtų gauti Lietuvos pilietybę.
„Mes esame praeityje ėję šiuo keliu, todėl norime juos palaikyti, patarti”, – paaiškino Margarita.
Jos ir Povilo rengiamame tradiciniame projekte „Liepsnojantis ledas” šiemet pasirodys ir Deividas su Isabella. Tai bus šių šokėjų pirmas pasirodymas Lietuvos publikai.
„Laikome suspaudę kumščius, kad jie nepatirtų traumų ir gruodį sėkmingai atvyktų iš Jungtinių Amerikos Valstijų”, – tris kartus į stalą pabeldė P.Vanagas.
– Rūpindamiesi Deividu ir Isabella galbūt galvojate apie pamainą sau?
Margarita: Taip, norime, kad šie jauni čiuožėjai pratęstų mūsų su Povilu kelią.
Dabar Lietuva žino juos tik iš televizijos ekranų. Norime, kad lietuviai pamatytų šią porą gyvai ir savo akimis įsitikintų, kokia ji stipri. Jie verti publikos meilės.
– Įsivaizduojate, kad Lietuva gali mylėti ką nors kitą labiau negu myli jus?
Margarita: Jei ką nors myli, niekas kitas tos meilės neatims. Štai mes turime daugybę kačių ir šunų – mylime juos visus vienodai. Nors jie skirtingi – vienas ramus, o kitas nenuorama.
– Šiemet rengiate jau 11-ąjį „Liepsnojančio ledo” šou. Skrydžiai, rūpesčiai, darbas dar neišvargino? Kam jums reikia šio projekto?
Povilas: Pailsėti Druskininkuose dar tikrai suspėsime.
Iš tiesų šiam projektui atidavėme labai daug jėgų, laiko, nervų.
Tačiau kai šokame, kai girdime publikos emocijas, nebegalvojame apie jokius sunkumus. Tai – begalinė palaima.
Matome laimingus žmones, besišypsančius veidus, girdime padėkos žodžius ir patys esame laimingi. Tai įkvepia kasmet vėl eiti šiuo keliu.
Margarita: Tradiciją norime puoselėti, nes ją nutraukti lengva, o vėl atgaivinti – sunku. Kadaise, pradėdami „Liepsnojantį ledą”, nemanėme, kad jį rengsime kiekvienais metais.
Povilas: Rusijos publika dažnai mus mato, o Lietuvos – retai. Nesurengti pasirodymo namų arenoje būtų nepatriotiška.
– Lietuvą vadinate namais, bet gyvenate šalia Maskvos. Kur vis dėlto yra jūsų namai?
Margarita: Turbūt ten, kur praleidžiame daugiausia laiko. Kadaise norėjome gyventi Lietuvoje, nusipirkome čia butą. Tačiau svajonės liko tik svajonėmis.
Butą užleidome kitiems žmonėms, o patys gyvename ten, kur galime tęsti savo karjerą.
– Maskvoje – ir jūsų augintiniai. Kiek jų šiuo metu turite?
Margarita: Šuniukus galime vežtis, kur tik norime. Perkraustyti galime ir tėvus. Tačiau svarbiausia, kuo tuos augintinius šersime ir ką valgysime patys.
Tam reikia pinigų, o šiandien mes jų užsidirbame ir save realizuojame Rusijoje.
Mūsų namuose Pamaskvyje dabar yra du šunys ir dvi katės. Kiti gyvūnai gyvena mano tėvų namuose, mes pas juos nuvažiuojame, jais rūpinamės. Ten mes turime dar tris kates ir šešis šunis.
– Ar šiandien galite leisti sau viską?
Margarita: O ką reiškia „viską”?
Povilas: Žinoma, kad negalime sau leisti visko. Kartais norėtųsi skristi ne tokiu sausakimšu lėktuvu, o privačiu, kuris nevėluoja, yra patogesnis.
Kartkartėmis tokiu ir skrendame, tačiau tikrai ne dėl to, kad turime labai daug pinigų. Geri žmonės padeda mums, kai kur nors nespėjame.
Margarita: Viskas priklauso nuo ambicijų. Juk vienas gyvena kaime, laiko karvę, paršelį ir to jiems pakanka.
O kitas turi nuosavų lėktuvų, jachtų ir vis tiek varžosi su kaimynu, nes jam dar nepakanka. Tuomet atsiranda pavydas, nusivylimas. O laimingesnis šiuo atveju, matyt, yra tas, kuris turi tik karvę ir kiaulę.
Man visada užteko to, ką turiu. Niekada nesvajojau apie blizgučius – prabangius automobilius, deimantus. Mėgstu patogius daiktus, kokybiškus automobilius, tačiau viskas turi būti perkama su protu.
Name turi užtekti vietos man ir artimiesiems.
Povilas: Mums visko pakanka.
Margarita: Svarbiausia, kad turime darbą, kad publika mūsų pasiilgsta. Nemanėme, kad taip sėkmingai susiklostys mūsų profesinė karjera. Esame laimingi, kad turime visas šias galimybes.
Povilas: Kita vertus, mums trūksta vasaros – ji per trumpa. Ši vasara buvo labai šalta! Tačiau juk visi, gyvenantys Lietuvoje, apie tai svajoja.
Stengiamės džiaugtis ir tomis šiltomis dienomis, kurios buvo, nors ir ne visos gėlės, kurias sodinome, užaugo, ne visos pražydo. Kai kurios pražydo tik rudenį.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.
