Nomeda į susitikimą ateina kaip tikra primadona. Gerai pasiūtą prabangaus audinio kostiumėlį puošia kailio detalė. Vos ji pasirodo, restorane pasklinda „Coco Chanel Mademoiselle” aromatas.
Solistė prisimena: kai pradėjo dainuoti scenoje, ją stebindavo čia sklandantys įvairūs kvepalai.
„Laikui bėgant supratau, kodėl artistai gausiai kvepinasi. Spektaklio metu taip dirbi, kad būni šlapias, o lakstyti į dušą nėra kada. Taigi dabar ir aš taip kvepinuosi. Tik reikia neperdozuoti, kad partneriui neužimtų kvapo, – juk dainuodamas jis turi giliai kvėpuoti”, – apie darbo scenoje subtilumus pasakojo N. Kazlauskaitė-Kazlaus.
Scenos garsenybė neprimena pavargusios motinos, nors dukrai Odabellai – dar tik dveji. Atvirkščiai, Nomeda jau visu tempu dalyvauja repeticijose ir ruošiasi koncertams Lietuvoje bei užsienyje.
– Esate paslaptinga moteris, jūsų gerbėjai mažai žino apie jūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, niekada nekalbėjote apie savo dukrelės tėvą.
– Menininko profesija – tai kilni misija. Menininkas man primena nežemišką būtybę, todėl jo kasdienis gyvenimas nėra įdomus. Viliuosi, kad gerbėjai dainininkes garbina už tai, kaip jos dainuoja, o ne už tai, kokie yra jų vyrai.
– Kai kas nors slepiama, pasklinda kalbos. Pavyzdžiui, kad operos dainininkė priėmė gerą sprendimą: buvęs nebuvęs tas vyras, svarbu turėti vaiką.
– Toks pagalvojimas nebūtų labai klaidingas, nes esu savarankiška ir netūnau vyro šešėlyje.
Puiku, tačiau kartu tai ir šiuolaikinės visuomenės problema: moterys verčiasi per galvą derindamos karjerą ir šeimą, vyrai dažnai pasijunta neįvertinti. Arba jie ieško moterų, kurios gali būti priklausomos, vadinasi, lengvai valdomos ir kontroliuojamos.
Man artimesnė kita moterų kategorija ir kitoks mąstymas.
Nuo šešerių metų, nuo M.K.Čiurlionio menų gimnazijos laikų, esu įpratusi dirbti. Pavyzdys man – mama ekonomistė, kadaise ėjusi aukštas vadovaujamas pareigas.
Karjeros siekiančios moterys nekalba apie savo vyrus. Kaip ir jie – apie žmonas. Reikia į žmones žvelgti kaip į individualybes.
– Argi kartais nesinori būti priklausomai?
– Norisi. Ir esu priklausoma nuo daugybės žmonių bei aplinkybių. Bet žinojimas, kad tu pati irgi viską gali, suteikia vidinę laisvę ir, svarbiausia, dvasinę ramybę.
Šiuolaikinė moteris negali nuo vyro priklausyti šimtu procentų, nesvarbu, ar ji daro karjerą, ar ne. Laisva, atsipalaidavusi moteris – didelis turtas, šeimos pamatas.
– Dažna moteris teigtų, kad vis dėlto geriau ne vienai žliumbti į pagalvę, o grįžus namo prisiglausti prie vyro.
– Jis yra – vyras yra mano gyvenime. Kai reikia, jis yra.
Moterys dažnai nesusimąsto, kad finansinė ir psichologinė priklausomybė lemia asmenybės griūtį.
Savarankiškumas ypač būtinas tuomet, kai susilauki vaikų, nes motina atlieka labai daug vaidmenų ir jai reikia būti stipriai. Vyras turi būti, kai jai to reikia.
– Bet juk nuostabu dalytis džiaugsmais ir vargais, kurti santykius ir remti vienas kitą.
– Puiku, jei tai šimtu procentų gali įvykti, bet didžiausias krūvis tenka moteriai – gali kiek tik nori svajoti ir tikėtis, kad bus kitaip.
Kažkada ir aš taip naiviai maniau. Žinoma, yra vyrų, kurie gali pasiaukoti ir suprasti mūsų padėtį. Bet kiekviena pasakys, kad didįjį darbą atlieka moteris.
– Ar Odabella matosi su savo tėveliu?
– Be abejo, jis ja rūpinasi, kiek tai yra įmanoma. Tai kitos šalies pilietis.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.
