Atrodo, prieštaringai vertinamą buvusią TV3 laidų vedėją R. Janutienę įžeidė tai, kad apie sutarties nutraukimą jai pranešė ne televizijos vadovai, o M. Rainys. Kokios gi galios šio vyro rankose?
M. Rainys — krepšinio komentatorius, sporto žinių apžvalgininkas, projekto “Šok su manimi” dalyvis. Matėme jį ir “Išsipildymo akcijos” teatralizuotame vaidinime, sukurtame filmo “Vienas namuose” motyvais, kur jis vaidino narsųjį mažylį Keviną. Tarp daugybės šio vyro veiklos sričių — ir TV3 autorinių laidų koordinatoriaus pareigos.
— Kas tai per pareigybė? — “TV antena” pasiteiravo M. Rainio.
— Tai televizijos virtuvė, kurios žiūrovai niekada nemato. Jiems pateikiamas tik galutinis produktas. Šis darbas — tai dar viena mane dominanti sritis.
Kai atėjau į televiziją, norėjau sužinoti, kaip veikia jos mechanizmas, kaip kuriama TV produkcija. Labai džiaugiuosi, kad man buvo suteikta galimybė eiti šias pareigas.
Mano darbas — rūpintis ir koordinuoti Lietuvos prodiuserių kuriamas laidas. Stengiuosi, kad jos būtų pristatytos laiku, bendrauju su prodiuseriais, kūrėjais. Jei reikia mūsų pagalbos, padedu. Kontroliuoju, kad viskas vyktų pagal grafiką, kad visi spėtų viską atlikti, jei reikia, gelbėju situaciją.
— Ar peržiūrite ir laidų turinį?
— Žinau, apie ką jūs klausiate, todėl šios temos net nekomentuosiu. Tai, ką jums sakė gerbiama Rūta Janutienė, — visiška nesąmonė.
— Bet tai jos nuomonė apie jūsų darbą.
— Nenoriu apie tai kalbėti, kartoju, tai nesąmonė. Vienintelis prisilietimas prie laidų turinio yra tai, kad gaunu visus televizijai skirtus skundus iš Žurnalistų etikos komisijos ir visus tuos skundus su visais pastebėjimais perduodu laidų prodiuseriams, kurie turi į tai atsižvelgti ir rašyti pasiaiškinimus etikos inspektoriams.
— Ar jūs matėte “Paskutinės instancijos” laidą apie prezidentę, kuri nebuvo parodyta TV3 eteryje?
— Kažkas man rašė žinutes klausinėdami, ar matei tą laidą, ar matei tą interviu. Noriu pasakyti, kad su šia istorija neturiu nieko bendra. Faktas yra vienas — apskritai gyvenime su Rūta esu kalbėjęs, bet tik ne šiuo atveju.
— Bet ar matėte šią laidą?
— Jei šnekėsime šia tema — dedu ragelį. Neturiu ko komentuoti.
— Tuomet papasakokite, kaip sporto žinių vedėjas pateko į šokių projektą. Ar jaučiate begalinę trauką šokiams?
— Ši sritis man buvo visiškai nauja. Buvau kviečiamas ir praėjusiais metais, bet tuomet gydžiausi sunkią kelio traumą. Traumos pasekmės kankino ir šiemet, bet apsisprendžiau dalyvauti. Įdomu išbandyti ką nors nauja.
Man patinka rimtinga muzika, mėgstu šokti per vakarėlius. Dėl to turbūt ir pasklido gandas, kad M.Rainys apskritai moka šokti. Vis dėlto šokti vakarėliuose ir šokių projekte — du skirtingi dalykai. Pats tuo įsitikinau. Turiu klausą, tad su muzika niekada nebuvau susipykęs. Ir mano šeima muzikali. Visi jos nariai maloniai nustebo, kad dalyvauju šokių projekte, ir labai palaiko.
Drąsa niekada nesiskundžiau. Į šį projektą žiūriu kaip į sporto varžybas. Kadangi buvau gana azartiškas krepšinio žaidėjas, ir dabar jaučiuosi kaip varžybose.
— Į komisijos narių pastabas kartais reaguojate piktai. Ar manote, kad esate neteisingai vertinamas?
— Mano bėda ta, kad kartais nemoku tinkamai reikšti emocijų, todėl žmonėms susidaro įspūdis, kad skaudžiai reaguoju į kritiką. Mano veidas kartais parodo tai, ko išties nėra.
Jeigu atrodo, kad stipriai išgyvenu ar esu labai piktas, kai mane kritikuoja, netiesa. Kartais žmonės net bijo prie manęs prieiti — tikrai atrodau piktas, nors nė velnio toks nesu.
Kai klausaisi kai kurių komisijos narių neadekvačių vertinimų, nenorom kyla nepasitenkinimas. Bet ne dėl to, kad kritikuoja, o dėl keistų svarstymų, kurie net nesusiję su šokiu. Niekada neatmetu profesionalių Jūratės Norvaišienės komentarų, man ji — autoritetas. Stengiuosi reaguoti į jos pastabas.
Kai pasirodymui atiduodi visas jėgas ir po jo išgirsti tai, kas nelabai priimtina, suprantama, kad reaguoji jautriai. Bet tie, kas mane pažįsta, žino, kad nesu piktas.
— O kas jus geriausiai pažįsta? Jūsų draugė?
— Nenoriu apie tai kalbėti. Jau ir taip visko daug prikalbėta.
— Iki kelio traumos žaidėte krepšinį. Ar tai mėgstamiausia jūsų sporto šaka?
— Buvau išbandęs įvairias sporto šakas. Vaikystėje lankiau bokso treniruotes. Vėliau — bėgiojimas, metalo laužymas sporto klubuose. Kas tai yra? Kultūrizmas.
Už visą indėlį į šią sporto šaką atsiėmiau šokių projekte. Pasirodo, šokiams labai trukdo kai kurie raumenys.
Gaudavau nuo partnerės pylos, ji net neleisdavo atlikti kai kurių elementų — tai rankos neištiesi taip, kaip reikia, nes pūpso raumuo, tai pečiai pernelyg pakelti.
Nustojau vaikščioti į sporto salę ir po 2—3 mėnesių viskas susitvarkė. Šiame konkurse supratau, kad šokiai — vienas geriausių sportavimo būdų, nes dirba visi kūno raumenys. Išsikrauni ne mažiau nei dvi valandas lakstydamas krepšinio aikštelėje.
— Ar domitės ir futbolu?
— Esu nestandartinis krepšinio gerbėjas — tas, kuris nesidomi futbolu. Žinoma, žiūriu pasaulio ir Europos futbolo čempionatus, bet neturiu mėgstamiausios komandos. O štai apie krepšinį galiu viską papasakoti net ir pažadintas naktį.
— Esate ir sporto žinių vedėjas, ir krepšinio komentatorius.
— Taip, bet jau porą mėnesių krepšinio rungtynių nekomentuoju.
— Neseniai jus išvydome ir dar vienu amplua — įkūnijote Keviną teatralizuotame “Išsipildymo akcijos” vaidinime. Ar anksčiau buvo tekę prisiliesti prie aktoriaus profesijos?
— Aktorystė — mano sena svajonė. Kadaise buvau įstojęs į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, bet iš jos pabėgau. Kodėl? Ten mokydamasis vis dar blaškiausi ir svarsčiau, ar tai tikrai tas kelias, kuriuo turiu eiti. Tuomet mano gyvenime atsirado radijas, o paskui — televizija.
Atsidaviau šiai sričiai ir studijos baigėsi. Dar iki Muzikos ir teatro akademijos esu vaidinęs dramos studijoje Kaune, dalyvaudavau skaitovų konkursuose, mokyklos spektakliuose. Mano bendramoksliai įsivaizdavo, kad tapsiu aktoriumi.
— Televizija nugalėjo viską?
— Taip, televizija turi magijos. Džiaugiuosi, kad prie savo svajonės tapti krepšininku televizijoje galėjau prisiliesti kitu būdu — komentuodamas rungtynes. O mano duoklė sportui — šokių projektas.
Visi TV projektai, kuriuose dalyvauju, yra nedideli vaidmenys, taip pat ir “Išsipildymo akcijos” vaidinimas. Kol kas Kevinas — mano didžiausias vaidmuo.
— Mažiausias herojus, bet didžiausias vaidmuo?
— Ir man tai pasirodė keista, nes už piktadarius vaidinusius Džiugą Siaurusaitį ir Jurijų Smoriginą esu visa galva aukštesnis ir turėjau jų bijoti. Viską išgelbėjo puikus scenarijus. Iš manęs nebuvo reikalaujama nei vaikiško kalbėjimo, nei kitų nesąmonių. Tiesa, už savo herojų esu vyresnis 21 metais. (Juokiasi.)
