Sėkmės moterimi vadinamos R. Kazlauskienės įmonėje kasdien pagaminama per 10 tonų šaldytų koldūnų ir blynelių. Dabar verslas klesti, tačiau kelias į sėkmę nebuvo lengvas.
Rita dažnai pagalvoja, kokia linkme būtų pakrypęs gyvenimas, jeigu prieš du dešimtmečius ji su aštuoneriais metais vyresniu sutuoktiniu Vytautu ir dukromis Vytaute bei Paulina būtų emigravusi iš Lietuvos.
Ieškoti laimės svetur Kazlauskai buvo nutarę siekdami sukurti geresnę ateitį dukroms ir įgyvendinti savo idėjas.
Atkūrus nepriklausomybę Rita su vyru mėgino verstis įvairiai. Buvo įkūrę mėsos parduotuvę, vėliau – kavinę.
„Tie, kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais mėgino kurti verslą, niekada nepamirš patirtų sunkumų. Daugelis jų neturėjo verslo pradmenų, buvo nesąžiningi, daugeliu partnerių negalėjai pasitikėti, kai kurių žmonių požiūris į darbą tiesiog glumino, nes jie neturėjo jokio atsakomybės jausmo.
Todėl vieną dieną atrodė, kad viskas sekasi puikiai, o kitą jau esi apmautas ir krinti į duobę. Po kiek laiko iš jos išlipi, vėl kopi į kalną ir vėl gauni rimtą smūgį į pašonę”, – pasakojo R. Kazlauskienė, Vilniaus universitete baigusi ekonomikos studijas.
Taip dirbti verslūs sutuoktiniai nenorėjo, todėl nutarė išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas.
Kazlauskai nebūtų važiavę kur akys mato. Iš anapus Atlanto gyvenusių bičiulių jie žinojo apie konkrečias galimybes įsitvirtinti, kurti verslą ir kloti gyvenimo pamatus.
Tačiau visas kortas sumaišė R. Kazlauskienės brolis Vytautas Mickūnas. Jį nustebino sesers ir jos šeimos sprendimas palikti Lietuvą.
Keletui įmonių lig šiol vadovaujantis vyras buvo nusiteikęs optimistiškiau, matė perspektyvų gimtinėje, todėl Ritai patarė rimtai apsvarstyti ketinimus ir pasiūlė plėsti prieš kelerius metus jo pradėtą šaldytų maisto produktų verslą.
Tada tai buvo mažai automatizuota nedidelė įmonė su vos keliais įrenginiais ir keliolika darbuotojų.
Dabar moteris džiaugiasi, kad tąkart viską apsvarsčiusi neatmetė brolio pasiūlymo ir pasiliko Lietuvoje.
Mintis, kad jeigu šis verslas nepasiseks, bet kada galės sėsti į lėktuvą, jos galvoje ruseno labai trumpai.
„Šį pasiūlymą priėmiau ne kaip iš gailesčio man mestą gelbėjimo ratą, o rimtą iššūkį. Ne todėl, kad surizikavau kone viską, ką turėjau, investuoti į verslo plėtrą. Troškau įrodyti, kad esu verta pasitikėjimo, turiu ambicijų, idėjų ir jėgų”, – pasakojo verslininkė.
Moteris tuomet išgyveno nerimą. Ji sunkiai suskaičiuotų, kiek vakarų ir savaitgalių iki išnaktų praleido darbe, kiek naktų nemiegojo. To prireikė, kad verslas įsisuktų ir suklestėtų.
Rimtai kibusi į darbą R. Kazlauskienė pati kūrė įmonės strategiją, verslo planus, važiavo pirkti reikiamos įrangos, ieškojo partnerių Lietuvoje ir užsienyje, domėjosi naujovėmis.
Tuo pat metu ji nebuvo atitrūkusi nuo gamybos, kartu su kitais įmonės darbuotojais tobulino gaminių receptus ir formas.
Pradėjus gilintis į verslo subtilybes, R. Kazlauskienei prireikė daugiau žinių. Tad ji įstojo į Ekonomikos ir vadybos fakultetą Kauno technologijos universitete ir įgijo vadybos ir verslo magistro laipsnį.
Vėliau moteris studijavo Psichologijos akademijoje. Kaunietė nesiekė puikuotis diplomais, tik troško įgyti kuo daugiau žinių, kad taptų geresne vadove ir stipresne derybininke.
„Nebuvo lengva. To ir nesitikėjau. Tačiau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad sėkmė lydi tuos, kurie suvokia esantys savame kelyje, beatodairiškai siekia įgyvendinti svajones ir tikslus, o ne galvoja vien apie pinigus”, – mano R. Kazlauskienė.
– Įprasta manyti, kad pinigai, ypač versle, – vienintelė ir svarbiausia siekiamybė. O jūs teigiate kitaip, – paklausiau R. Kazlauskienės.
– Jeigu plėsdama įmonę būčiau galvojusi vien apie tai, kaip kuo greičiau susikrauti turtus, vargu ar būtume išlikę rinkoje. Taip nutiko ne vienai priešingu keliu ėjusiai įmonei.
Gal kam nors pasirodys juokinga, bet iš pradžių, sumaniusi įdiegti kokią nors naujovę, taip įsijausdavau į kūrybos procesą, kad kartais nepaskaičiuodavau, kiek uždirbsiu. Svarbiausia buvo pasiekti geriausią rezultatą. Kai pavykdavo, kartu ateidavo ir sėkmė, ir pinigai.
Iki šiol manau, kad verslininkas privalo matyti plačiai, toli ir daug dirbti, o ne vaikytis lengvų pinigų. Mūsų ekologiškų produktų linija nėra orientuota į stulbinamą pelną, bet į kokybę ir ateitį – tikrai.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.
