Čadovai, dvidešimčiai dienų išsinuomoję vilą, ten pasikvietė žurnalo „Hello!“ rusiškojo varianto korespondentą ir fotografę, kad pirmą kartą papasakotų apie savo vestuves ir kodėl prieš metus jos atrodė jiems neįtikėtinos.
- Kodėl medaus mėnesį nutarėte praleisti būtent Balio saloje? - korespondentas pasiteiravo Agnijos ir Aleksejaus.
Aleksejus: „Apie šį kampelį esu daug girdėjęs iš draugų ir žmonos, nes Agnija Balyje lankėsi jau tris kartus.Ne kartą turėjau progą čia atvykti, bet iš esmės Azija nėra man artima. O Balyje, kaip paaiškėjo, puikiai suderintas europietiškas požiūris į poilsį ir azijietiškas koloritas. Puikus variantas pakeisti aplinką.
Didelis Balio pliusas, bent jau man, kad čia visiškai atsipalaiduoja kūnas. Pakanka tik šortų, tokių, kurie nevaržo. Dar vienas pliusas - šilčiausias vandenynas. Iš jo išnyri kaip namuose iš šiltos vonios. Visiškas susiliejimas su gamta!
Agnija: „Balyje užlieja nelytėtos, laukinės gamtos pojūtis. Tai aiškiai suvokiau atsidūrusi pirmą kartą. Prisimenu, nusipirkau marškinėlius ir vilkėdama tais skudurėliais vaikščiojau visą laiką. Daugiau nieko nereikia, atvirkščiai, kyla noras atsikratyti visų problemų, pamiršti jas, atsisakyti jų, atsižadėti. Šį kartą į Balį vykome su vienu lagaminėliu dviem. Aš net pamiršau visą savo kosmetiką.
- Įdegio kremą teko pirkti?
Agnija: „Taip. Sąžiningai prisipažinsiu, kad apsipirkinėti Balyje nuostabu. Kiekvieną dieną bent po keliolika minučių vaikščiojame po vietos parduotuves ir krautuvėles. Prisipirkome vitaminų, iš gydomųjų žolių pagamintų kūno priežiūros priemonių. Jaučiu, kad vis dėlto teks pirkti dar vieną lagaminą, nes turime daug artimųjų.“
- Praėjusiais metais jums teko daug filmuotis, ir ne visada kartu. Ar dažnai pavyksta pailsėti drauge arba atskirai?
Aleksejus: „Neįsivaizduoju, kaip galima kur nors atostogauti be žmonos. Žmona - tai taip patogu! Jei, žinoma, žmona mylima. Ji ir pamaitins, ir pamyluos. Be to, aš ir Agnija labai pasiilgome vienas kito per tą laiką, kai nebuvome drauge.
Šiaip jau atostogauti nemėgstu. Po 30 metų pradedi „greitėti“, nes norisi nuveikti daugiau. Būdamas 25-erių apie tai negalvojau, nes šis amžius - rokenrolo metas, kai tiesiog mėgaujiesi gyvenimo malonumais ir atrodo, kad laiko turi sočiai. O dabar suvokimas, kad penkios tavo gyvenimo dienos praėjo be apčiuopiamos naudos, kad nepasistūmėjai į priekį, kelia siaubą. Aš ilsiuosi dirbdamas.
Jaučiuosi nekaip, praleidęs be žmonos vos valandą. Visavertis visomis šio žodžio prasmėmis jaučiuosi tuomet, kai žmona šalia, juolab kad į žmonas paėmiau moterį, su kuria galima vykti bet kur. Net jei tai grynai vyriškos pramogos: žvejyba, bernvakaris. Na, kad ir į striptizo klubą!“
Agnija: „Suprantu, kad tai skamba banaliai, bet mes - nedaloma visuma. Jaučiu, jog Aleksejus - toks kaip aš. Šalia jo galiu būti savimi. Neįtikėtina retenybė ir sėkmė sutikti savo žmogų.“
Aleksejus: „Taip, Agnija - mano žmogus. Tikiu, kad rimtų konfliktų nebeturėsime, nes suaugome ir išmokome suprasti vienas kitą.“
- Nepaisant to, prieš trejus metus nusprendėte išsiskirti. Ar analizavote, kodėl taip atsitiko?
Agnija: „Kiekviena krizė primena balionėlį, galintį sprogti bet kuriuo metu. Tik įvyksta tai įvairiai.“
Aleksejus: „Ir patiriama skirtingų nuostolių.“
Agnija: „Mūsų nuomonės pradėjo nebesutapti. Aleksejui reikėjo vieno, o man, pasirodo, visiškai ko kito.“
Aleksejus: „Tuomet man buvo svarbu suvokti, kaip sukurtas pasaulis, kuriame gyvenu. Suprasti, kas tas miestas, kas tie žmonės, ką ir dėl ko čia gerbia, suprasti, kas ko vertas. Tuomet turėjau daugybę draugų ir bičiulių.
Dabar nebežinau daugelio jų telefonų numerių, bet tada atrodė, štai jie, mano žmonės. Taip, tas laikotarpis buvo mano maksimalizmo aušra, bet jis man svarbus, nes nusivylimai, klaidos ir jų suvokimas būtini, iš jų kaupiasi patirtis. Ji man suteikia jėgų ir įsitikinimą, kad dabar geriau suprantu gyvenimą ir einu tinkama kryptimi.
Tuo metu aš ir Agnija buvome pernelyg jauni, pradėję gyventi kaip šeima. Nebuvome tam subrendę, nemokėjome nusileisti vienas kitam. Nesupratau, kodėl mano mylimoji nenori važiuoti ten, kur man įdomu.
„Ji turi būti ten, su manimi!“ - nuoširdžiai maniau aš. Žodžiu, mudviejų santykiai buvo vaikiška, gyvenimo patirties neturinčių žmonių santuoka.“
Agnija: „Yra toks posakis: „Kaip aš sužinosiu, kad tu - geriausia iš moterų, nepažinęs kitų?“ Tam, kad žmogus susivoktų, būtina padaryti klaidų.“
- Kas buvo išsiskyrimo iniciatorius?
Aleksejus: „Toks buvo abiejų noras. Vienas kitam vis užkliūdavome. Išsiskyrėme, kai šie pojūčiai pasiekė viršūnę. Priežastis... Matyt, trūko dėmesio vienas kitam. Tik dabar suprantu, kad jei žmogus elgiasi vienaip ar kitaip, tikriausiai aš tam daviau pretekstą. Tuomet man ir Agnijai trūko patirties suvokti viens kito poelgių motyvus, trukdė labai stiprus ego.“
- Bet paskui kartu filmavotės seriale „Garbės reikalas“.
Aleksejus: „Taip, kadaise kinas mus sujungė ir tai padarė dar kartą. Pagal scenarijų, Agnijos herojė priversta ištekėti už mano personažo tam, kad išsaugotų savo gyvenimą. Viena scena buvo filmuojama cerkvėje.“
Agnija: „Pagal scenarijų mums reikėjo nusileisti laiptais, pasibučiuoti ir išvažiuoti. Beje, režisierius reikalavo iš manęs bučiuotis lyg nenoriai. Bet išėjo visiškai kitaip.“
Aleksejus: „Tuo metu pajutau: pagaliau grįžau namo. Suvokiau, kad gana darkytis. Agnija - mano moteris! Ir kitas 24 valandas praleidome kartu. O paskui nusprendėme susituokti.“
- Taip greitai! Ir kas įvyko per tas 24 valandas?
Agnija: „Atsibudome kartu.“
Aleksejus: „Ir Agnija pasiūlė: „Susituokim!“
Agnija: „Tikrai? Šio fakto neprisimenu. Žinoma, galėjau pasakyti, tai būdinga mano charakteriui. Įsiminiau, kad tos dienos, kai prabudome kartu, rytas buvo labai saulėtas.“
- Agnija, nusprendėte pasiimti vyro pavardę...
- Taip. Tiesa, kol kas dar nespėjau pasikeisti dokumentų – darbas, nuolatiniai skrydžiai, o juk paso keitimo procedūra reikalauja laiko.
- Aleksejau, ar jums svarbus Agnijos sprendimas?
- Taip. Man taip pat svarbu, ar žmona šeimininkauja namuose, kaip ruošia valgį. Agnija ruošia taip, kad sunku ir įsivaizduoti. Ji net čia, Balyje, įsigudrino išvirti barščių. Gaila, saloje nėra juodos duonos - jau spėjau jos pasiilgti.
Nesuprantu, kaip žmonės gali gyventi be juodos duonos, barščių ir 100 gramų degtinės? Anksčiau dažnai lankudavomės restoranuose, bet dabar negaliu valgyti ne namuose. Todėl, kad namuose labai skanu!
- Nūnai tai veikiau ne taisyklė, o išimtis: nedaugelis merginų mėgsta ir moka skaniai ruošti valgį.
Aleksejus: „Nesuprantu, iš kur atsirado tokia mada! Rusijoje moteris visada mokėjo ruošti valgį. Tai, mano požiūriu, jai suteikia seksualumo. Kai tavo moteris savo rankomis, su meile ką nors tau išvirė ar iškepė, tai labai jaudina!“
Agnija: „Dabar šaipomasi, kad artinasi močiučių su tatuiruotėmis, silikoninėmis lūpomis ir nemokančių ruošti valgio karta. O juk iš tikrųjų taip. Žinoma, aš turiu tatuiruotę, bet pyragėlius kepsiu!“
- Senele tapsite dar negreitai. O gandai, kad tikroji jūsų skubotų vedybų priežastis - Agnijos nėštumas, jau sklando internete. Beje, Agnijos figūra paneigia šiuos pramanus.
Aleksejus: „Ne, susituokėme ne todėl, kad jau laukiamės kūdikio. Tikrai mylime vienas kitą ir ketiname kurti šeimą - tai pagrindinė priežastis. Bet vaikų norime ir juos planuojame.“
Agnija: „Seniai svajoju apie vaiką. Man buvo 11 metų, kai gimė brolis Dominykas. Tuomet supratau, kad noriu savo vaiko. Ir šis jausmas niekada manęs neapleido. Nesuprantu merginų, kurios atsisako gimdyti vaikus dėl karjeros. Nėštumas - ne liga, o visiškai normali moters būsena.“
- Kaip įsivaizduojate idealią šeimą? Kiek turi būti vaikų?
Agnija: „Tiek, kiek Dievas duos! Svarbiausia, kad jie gimtų iš meilės.“
Aleksejus: „Labai džiaugiamės, kad nuėję ilgą kelią, sugebėjome išsaugoti savo meilę.“
Agnija: „Ji tapo dar stipresnė!“
