Rusų, lietuvių ir totorių kraujo turintis Stanislavas Stavickis-Stano su sūnumi Ričardu šiandieną praleis Vilniuje. Sočyje dalį vaikystės praleidęs dainininkas tikino, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena jam labai svarbi, tačiau kaip ją paminėti atlikėjas nežino. Ir ne todėl, kad nenori.
„Man labai gaila, kad aš, kartu su tautininkais, negaliu dalyvauti eisenoje Vilniaus centre. Liūdna, kad ši šventė atiduota neonaciams, skinams. Bijau pakliūti į nemalonią situaciją. O kur dėtis mums, norintiems švęsti kartu? Tokią Lietuvai svarbią dieną reikalingas iškilmingas karinis paradas, o ne eiliniai koncertai, kurie rengiami kasmet. Žmonės nori ne prie televizoriaus žiūrėti šiai progai skirtus minėjimus, o patys juose dalyvauti“, - portalui lrytas.lt sakė Stano.
Kartu su aktoriumi Audriumi Bružu praėjusią vasarą sūnaus Mykolo susilaukusiai gruzinei Šorenai Janašvili Lietuva, jau seniai tapo šalimi, kurioje ji jaučiasi kaip gimtojoje Gruzijoje. Dainininkė tikino, kad jų šeimoje Kovo 11-oji taip pat nebus pamiršta: „Būtinai paminėsime. Man ir Audriui tai graži šventė“.
Atlikėja Vilija Pilibaitytė-Mia pamena, kaip tėtis ant namo sienos šia proga visada pritaisydavo Lietuvos trispalvę. Mios giminės ir draugai sveikindavo vieni kitus su istorine ir Lietuvai išskirtine diena.
„Neįsivaizduoju, kam tokia didelė šventė galėtų būti nesvarbi. Ne kartą teko Kovo 11-ąją lipti ant scenos ir dainuoti. Šį kartą ypatingų planų nėra, tačiau širdyje esu su visais Lietuvos patriotais“, - kalbėjo dainininkė.
Praėjusią savaitę medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas grupės „G & G Sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas – Svaras įsitikinęs, kad Kovo 11-oji – šventė, kurią svarbiausia pajusti vidumi.
„Šią dieną turiu porą koncertų, bet, žinoma, jie bus kupini šventinės nuotaikos. Norėčiau, kad ir kiti šią šventę suprastų taip, kaip aš. Pirmiausia tai – paties žmogaus vidinė šventė.
Suprantu, kad tai nelengva, turi praeiti laiko, kad visuomenė valstybines šventes suvoktų kaip asmenines. Daug metų gyvenome kitoje santvarkoje, ten viskas buvo suprantama kitaip, valstybinės šventės tikrai turėjo kitą reikšmę“, - svarstė vienas populiariausių šalies reperių.
Jo nuomone, Kovo 11-osios prasmė yra ne mitingai ar vėliavos.
„Aš švenčiu pasivaikščiojimais, šokiais, dainomis, pasakojimais, kopimu į Gedimino pilies kalną. Tokia turėtų būti ši šventė“, - mano Svaras.
Kolumbijoje gimęs, Lietuvoje gyvenantis dainininkas Jurgis Didžiulis neslepia, kad nešvenčia Kovo 11-osios, nes pasigenda su ja susijusių ritualų.
„Tiesiog neturiu įpročio. Man ši diena nesukelia emocijų ir įsipareigojimų. Gal todėl, kad Lietuvoje nematau gražių šios šventės tradicijų. Aš pernelyg jaunas suvokti šios dienos reikšmę, negyvenau sovietinėje sistemoje.
Mano ryškiausias su Kovo 11-ąja susijęs įspūdis – kai prieš maždaug dešimt metų Signatarų namuose Vytautas Landsbergis skaitė kalbą, susirinko daug vyresnės kartos žmonių, kurie prisimena senus laikus ir geriau supranta, ką ši diena reiškia“, - sakė dainininkas.
Jį labiausiai erzina, kad esminiu šventės akcentu tapo „neonacių eitynės ir pasipriešinimas joms“.
„Tai nėra šios šventės esmė. Tie dalykai užtemdo esmę. Nes žmonės nežino, kaip švęsti. Vien stovėjimas prie vėliavos man nesukelia patriotizmo jausmo.
Nėra ritualų, atspirties taškų, aiškių simbolių. Pasigendu to. Pavyzdžiui, JAV visiems aišku, kad Nepriklausomybės dieną yra šaudomi fejerverkai ir kepami kepsniai. Mūsų šalyje galbūt šių dienų tradicija galėtų tapti susitikimas su seneliu, kuris papasakotų apie sovietinius laikus ir paryškintų nepriklausomybės svarbą. Tačiau niekas tų ritualų neformuoja. Manau, to turėtų imtis žmonės, kurie gali pasakyti, kas yra laisvė ir kodėl ji svarbi“, - sakė Jurgis.
