Kalbėdamas apie patirtą traumą ir menisko operaciją Linas buvo nusiteikęs optimistiškai – bene visi „Prelegentų“ komandos nariai su šia problema jau buvo susidūrę. „Toks jau mūsų amžius“, - nusišypsojo muzikantas.
Kur kas labiau L. Zarecką-Chorą jaudino, o kartu ir piktino, Lietuvos ligoninių būklė – ypač Priėmimo skyriai.
„Ligoninės palatos geros, restauruotos. Medikai ir aptarnaujantis personalas taip pat puikus. Tačiau priimamasis – tragiškas. Ir taip yra beveik visose respublikinėse ligoninėse. Ateini, o pirminis vaizdas – baisus, žmonės susigrūdę laukia savo eilės, kada juos pašauks. Aš niekaip nesuprantu, kodėl visuomenė savęs negerbia?
Negi visiems gerai, kad patekus į gydymo įstaigą juos supa toks vaizdas? Ir čia klausimas ne politikams, o visuomenei. Ar nors kartą kuris nors yra pasiteiravęs, kodėl priimamasis toks apšiuręs? Juk čia gydosi ne tik paprasti žmonės, bet ir valdžios atstovai, pasiturintys verslininkai, patys daktarai ir jų vaikai. Vadinasi, gyvenantys savo tvarkinguose namuose nesirūpina tuo, kas vyksta už jų namo tvoros. Čia turbūt po narkozės tokie retoriniai filosofiniai klausimai kyla“, - portalui lrytas.lt kalbėjo L. Zareckas-Choras.
Ligoninėse duodamas maistas muzikanto irgi nežavėjo. „Aš suprantu, kad jis turi būti dietinis, tačiau ne toks, koks yra dabar. Juk mes namuose tokio nevalgome, kodėl tuomet turime valgyti ligoninėje? Reikia, jog žmonės suprastų, kad ligoninės - mūsų visų gyvenimo dalis.“
L. Zareckas-Choras sutinka su tuo, kad pasirinkti galima ir privačias gydymo įstaigas, kurių tiek išorė, tiek vidus yra dailūs ir pacientams ten būti nėra nemalonu. Tačiau privačias klinikas gali sau leisti ne visi, o prireikus skubios medikų pagalbos į privačias gydymo įstaigas greitoji pagalba neveža.
Muzikantui teko lankytis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriuje, kuomet sirgo jo vaikai. Vyras pamena, kad ten priimamasis irgi nekėlė teigiamų emocijų.
„Mes, suaugę, dar galime ištverti tokią aplinką, tačiau kodėl mūsų vaikai turi matyti tokį tragišką vaizdą? Net priimamojo durys neuždarinėjo. Lygiai tas pats ir su šalies darželiais. Aplinka slegianti. O paskui visi stebisi, kodėl vaikas atėjęs į darželį įsikimba tėvui arba mamai į koją ir nenori jų palikti. Pasižiūrėkime kokia aplinka, kokie pastatai. Išties, su šalies ligoninėmis ir darželiais yra negerai. Galiu pasidžiaugti bent tuo, kad daugelis mokyklų, ypač regionuose yra puikiai sutvarkytos“, - sakė L. Zareckas-Choras.
