Pernai vasarą susipažinę Darius ir Gintarė duoti išskirtinį interviu „Stiliui” sutiko šių metų pradžioje, tačiau teko palaukti, kol Ukrainos Donecko miesto komandai „Doneck” atstovaujantis 206 centimetrų ūgio krepšininkas ras laiko atvykti į Lietuvą.
Kovo pradžioje D. Songaila pranešė, kad planuoja trumpam grįžti, tačiau dėl įvairių priežasčių skrydžio data kelis kartus keitėsi.
Praėjusį pirmadienį lėktuvas, kuriuo skrido krepšininkas, nusileido Vilniaus oro uoste. Po poros valandų, jau pradėjus temti, Darius kartu su Kaune jo laukusia mylimąja Gintare pravėrė fotografės Rasos Kijakauskienės studijos duris.
„Turiu truputį laiko poilsiui. Į Lietuvą atskridau trims dienoms. Labai pasiilgau Gintarės ir savo šeimos”, – kol plaukų stilistai ir vizažistai ruošė G. Sabeckaitę fotosesijai, pasakojo 2003 metų Europos čempionas ir 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas D. Songaila.
Pirmąjį vakarą krepšininkas žadėjo praleisti su Gintare, o kitą dieną – vykti pas tėvus į Marijampolę. Darius pasiilgo motinos ruošiamo naminio maisto ir šešeriais metais vyresnės sesers Saulės kepto obuolių pyrago.
Dėl įtempto treniruočių ir varžybų tvarkaraščio per sezoną į Lietuvą krepšininkas buvo grįžęs vos keletą kartų.
Po ilgo skrydžio ir kelionės iš Vilniaus į Kauną D. Songaila tikriausiai būtų mieliau pailsėjęs romantiškesnėje aplinkoje nei tarp aplink jį zujančios fotosesijos komandos. Tačiau vyras kantriai laukė, kol jo mylimajai bus sukurta šukuosena, atliktas makiažas ir parinktos jos nepriekaištingą figūrą dar labiau paryškinančios trumpos suknelės.
Kai prieš pradedant fotografuoti stilistė Ernesta Jorudė sportinius marškinėlius ir džemperį vilkinį D.Songailą paprašė apsivilkti baltus marškinius, vyras kiek nustebo.
„Maniau, kad mano stiliaus nekeisite”, – ištarė jis.
Tačiau išvydęs puošniai apsivilkusią ir aukštakulniais avinčią mylimąją Gintarę iškart sutiko persirengti.
Daugybę metų modeliu Lietuvoje ir Italijoje dirbanti 174 centimetrų ūgio G. Sabeckaitė, 2009-ųjų konkurso „Mis laikinoji sostinė” vicemis, prieš fotoobjektyvą jautėsi lyg žuvis vandenyje. O kad nebūtų įsitempęs D. Songaila, fotografei teko ilgiau padirbėti.
Krepšininkas atsipalaidavo tik tuomet, kai fotografuotis atsistojo šalia savo merginos. Poros apsikabinimai ir bučiniai buvo šilti, nuoširdūs, nesuvaidinti.
– Dariau, jus turbūt yra įsimylėjusi ne viena gerbėja. Kuo gi sužavėjo būtent Gintarė?
Darius: Pernai liepą vakarieniaudamas su draugais viename Kauno restoranų išvydau dailią merginą ilgais šviesiais garbanotais plaukais. Ji labai gražiai šypsojosi. Užkalbinau.
Gintarė: Maniau, jis atkreipė dėmesį ne tik į mano šypseną, bet ir į ilgas kojas. (Juokiasi.)
Darius: Žinoma, kad atkreipiau. Tik kiek vėliau. Tuo metu mane pakerėjo šypsena.
Jeigu rimtai, kartais gyvenime atsitinka tai, ko negaliu paaiškinti. Tačiau Gintarė pasirodė esanti išskirtinė.
Gintarė: Tądien po darbo vakarieniavau su drauge. „Labas, aš Darius”, – netikėtai išgirdau iš prie gretimo stalelio sėdinčio vyro. „Labas, aš žinau”, – pasakiau, nes pažinau mane užkalbinusį sportininką. Po kelių akimirkų prisistačiau: „Esu Gintarė.”
– Žinomi sportininkai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra geidžiami jaunikiai, ypač dėl turtų. Kaip suprasti, kad merginos jausmai tikri ir ji nesitaiko tik į pinigus?
Darius: Žinau, kad tokia nuomonė yra, tačiau į tai daug dėmesio nekreipiu. Kuri gi moteris nenorėtų, kad jos vyras daug uždirbtų, išlaikytų šeimą?
Įsitikinti, kad žmogui rūpi tu, o ne pinigai, galima tik bendraujant. Pažinti kito ir jo ketinimų neįmanoma per savaitę ar mėnesį. Ko verti dviejų žmonių santykiai, paaiškėja kiek vėliau.
Plačiau skaitykite žurnale "Stilius".
