Garsus vyras prisimena, kad vaikystėje nudažytus kiaušinius mėgo raižyti įvairiais piešiniais su adata. Tačiau paskutinį kartą jis margučius dažė seniai – prieš 20 metų. Stalą margučiais Velykoms puošia jo mama.
„Esu pirkęs įvairių margučių – ir tikrų, ir medinių, ir net akmeninių. Aš nemėgstu kiaušinių, todėl mano Velykų košmaras – suvalgyti tuos margučius. Vieną kitą suvalgau kone per prievartą“, - šypsojosi Aras.
Vyras prisimena, kad Velykos buvo kur kas įdomesnė šventė, kol buvo gyva jo močiutė. Tuomet jis vykdavo į kaimą, susirinkdavo daug giminaičių.
Velykų bobutės vaidmenį Aro šeimoje atlieka jo sesuo – ji visada pasirūpina maloniomis smulkmenomis artimiesiems.
„O kaip kitaip? Ir aš, mažasis didysis broliukas visada gaunu dovanėlę nuo Velykų bobutės – malonią smulkmenėlę, margučių“, - šypsojosi A.Vėberis.
Aro mama gieda bažnyčios chore, todėl vyras tarsi jaučiasi prisiliesdamas prie religinės šventės prasmės nuveždamas motiną į apeigas.