Ji nemėgsta kategoriškų žmonių, kurie įtiki kokia nors tiesa ir neigia kitokį požiūrį. Mąstydami apie savo sveikatą žmonės turėtų žvelgti plačiau – priimti tradicinės ir alternatyviosios medicinos tiesas.
„Savo vaikams sakau: būna visokių dienų, kartais gali kamuoti niūri nuotaika, pyktis, bet ateik ir pasakyk, kad dabar toks esi, nelaikyk blogų minčių, jos ir tave blogai veikia, ir aplinkinius”, – patirtimi dalijosi vilnietė menininkė.
Mokytis tinkamai mąstyti, jausti reikėtų nuo mažumės. Minčių higiena turėtų būti diegiama vaikams kaip asmeninė higiena, kaip dantų valymas. Jeigu nuo vaikystės nebus suformuotas tinkamas įprotis, atsiras noras niurzgėti, burbėti. O įpročių nėra taip lengva atsikratyti.
„Visi žinome, ir medikai tai pripažįsta, kad pozityviai nusiteikęs žmogus lengviau įveikia ligą. Kartais tinkamas mąstymas ir požiūris lemia pasveikimo stebuklą”, – mintimis dalijosi N. Marčėnaitė.
Jos manymu, žmonės per greitai griebiasi tablečių. Pamiršta arbatas, medų, citriną, apkabinimus, ramią muziką ir mielą draugiją.
„Žinoma, būna ligų, kai be gydytojo ar vaistų neišsiverčiame – lūžta koja, skauda galvą.
Alternatyviosios medicinos atstovai turi savo nišą.
Aš vaikštau pas gydytoją homeopatą, kitą mediką, kuris gydo Folio metodu. Kai prisipažįstu, kad tikiu homeopatija ir šiuo metodu gydausi pati bei gydau vaikus, dažnai išgirstu, jog tai placebo efektas, tai veikia remiantis vien tik tikėjimu. Bet jeigu mus tai veikia, gal verta tuo gydyti?
Viena homeopatė pasakojo apie tyrimą su pomidorais. Ji užkrėtė juos kažkokiomis ligomis ir išgydė homeopatiniais preparatais. Jei tikėtume tais, kurie sako, jog žmogus gali pasveikti gavęs cukraus tabletę, nors mano, kad tai vaistai, vadinasi, pomidorai turi kai ką panašaus į žmogaus protą?” – svarstė N. Marčėnaitė.
Jai nepatinka, kai kokia nors priemonė imama siūlyti visiems kaip vaistas nuo visų ligų.
Reikia suvokti, kad lūžus kojai reikia vienokios pagalbos, o jei kamuoja nemiga, gal verta sulėtinti savo veiklos ritmą, įvertinti darbo krūvį.
„Pati irgi esu nuodėminga – lekiu, bėgu, pamirštu save. Visiems reikėtų daugiau laiko skirti sau”, – palinkėjo N. Marčėnaitė.
