Susisiekti su žurnaliste Beata paskatino žinia, kad ji debiutavo kaip aktorė. Gegužę moterį išvysime viename serialo „Moterys meluoja geriau“ (TV3) epizode. Tiesa, ypač įsijausti į vaidmenį nereikėjo, mat Beata vaidino save — TV3 laidos „Beatos virtuvė“ vedėją.
Nors gandas, kad B. Nicholson su šeima — vyru Tomu (37 m.) ir dviem vaikais — 6-mete dukra Izabele ir keturmečiu Jurgiu — parsikrausto į Lietuvą, jau seniai patvirtintas, į „TV antenos“ klausimus ji vis dar atsakinėjo iš Londono.
— Ar yra skirtumas filmuotis laidoje ir seriale? — paklausiau Beatos.
— Iš esmės nedidelis, nes filmuotojų komanda ir atmosfera labai panaši. TV laidoje daugiau esu savimi, tiksliau esu, kokia esu — emocinga ir energinga. Seriale taip pat buvau savimi, bet teko truputį prisitaikyti.
Vaidinau kartu su viena serialo herojų — Aušros Štukytės įkūnijama Vilma, kuri mano laidoje „Beatos virtuvė“ pristatė savo knygą „Babos receptai“. Epizodas su Vilma ir jos knyga juokingu pavadinimu man pasirodė labai smagus.
Scenos pabaigoje aš jai įteikiau tikrą savo kulinarijos knygą apie kepinius.
Kol kas vaidinau tik save ir didelių vilčių įkūnyti ką nors kitą nepuoselėju. Na, bet jei prireiktų, lengvai galėčiau vaidinti užsienio lietuvę.
— Ar kada nors svajojote tapti aktore?
— Gal truputį. Juk vaidinti pradėjau dar darželyje. Pamenu, viename darželinukų pasirodyme buvau Zuikienė. Paskui vaidinau mokyklos dramos būrelyje, vėliau — mokyklos komandoje, kuri rungėsi su kitų mokyklų dramos trupėmis.
Apie aktorystę esu galvojusi, bet visada labiau norėjau būti žurnalistė.
— Ar jums būtų sudėtinga įsijausti į kitą vaidmenį?
— Esu truputį dramatiška, neretai pernelyg emocingai reaguoju į įvairius reiškinius. Man patinka laisvė ir kūryba, tad manau, kad galėčiau.
— Ar tenka kovoti su jauduliu prieš kamerą?
— Jaudulį jaučiu visada. Tik po dešimties metų, praleistų prieš televizijos kameras, jis nėra toks nuogas ir aštrus, koks buvo, kai pirmąsyk atsistojau vesti žaidimo „Maksimanija“.
Tuomet taip drebėjo kojos, kad maniau nugriūsianti. Jaudulys yra gerai ir jis turi būti. O kovoti su juo man padeda taisyklingas kvėpavimas ir šypsena. Nereikia savęs pervertinti ir viskas bus gerai.
— Žiūrėdami į savo darbą ekrane dažnai raukosi net profesionalai. Kaip vertinate savo debiutą?
— Nors jo dar nemačiau, net neabejoju, kad vertinsiu kritiškai.
— Esate sau negailestinga?
— Be abejo. Negaliu nesiraukydama žiūrėti savo laidų, kartais net tenka užsidengti akis.
— Kokio savo bruožo nemėgstate?
— Stengiuosi ir pati, o ir kitiems rekomenduoju nesikoncentruoti į neigiamus dalykus. Daug sveikiau matyti tai, kas teigiama.
Labiausiai savimi esu nepatenkinta tada, kai prieš eidama miegoti nesuplaunu indų. (Juokiasi.)
— Ką manote apie lietuviškus serialus?
— Neteko jų matyti daug, bet džiaugiuosi kitų sėkme ir darbu. Manau, jie yra labai populiarūs.
— Kokių aktorių vaidyba žavitės?
— Man sunku vertinti vaidybą, nes nesu šios srities specialistė. Todėl galiu atsakyti tik kaip paprasta žiūrovė — patiko arba ne.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu labai patiko aktoriaus ir režisieriaus Beno Afflecko darbai.
Manau, ir Lietuvoje yra puikių aktorių, fantastiškai talentingų ir gražių žmonių. Nerealiai gabus yra aktorius Giedrius Savickas, kuris praėjusį sezoną svečiavosi mano laidoje. Jis — ypatingas žmogus, ir ne tik dėl to, kad sugeba būti labai juokingas.
— Jūsų vardas televizijos žiūrovams pirmiausia asocijuojasi su kulinarija — laida „Beatos virtuvė“ ir kulinarijos knygomis. Ar yra kita sritis, kurioje norėtumėte išreikšti save? O gal slepiate veiklą, apie kurią dar niekam neužsiminėte?
— Džiaugiuosi, kad galiu suderinti savo pomėgį ruošti maistą, rašymą ir bendravimą su žmonėmis. Imlumą naujiems dalykams, entuziazmą ir smalsumą patenkinu tuo, ką dabar ir darau. Rašau savo tinklaraštį, rengiu naują knygą, turiu daug kitų idėjų. Noriu išbandyti dar daug sričių.
— Televizija jūsų nepaleido ir gyvenant Londone. Kokie TV projektai priešaky?
— Projektų turiu daug, bet būti televizijoje nėra mano gyvenimo alfa ir omega. Man patinka dirbti televizijoje, tai norėjau daryti nuo pat žurnalistikos studijų pradžios.
Turiu talentingą ir puikiai dirbantį TV kolektyvą, mes audžiame, klijuojame ir vąšeliu neriame naujo TV sezono mintis.
— Ar dėl savo TV projektų su šeima ir nusprendėte grįžti į Lietuvą?
— Grįžti į Lietuvą — mintis, brandinta dar nuo praėjusios vasaros. Jau dabar ima jaudulys. Visi šeimos nariai dar tik pratinasi prie naujo gyvenimo, kuris kol kas labai įdomus ir sukelia įvairių emocijų. Su vyru pasikeitėme vietomis. Anksčiau aš skraidydavau iš Londono į Vilnių, dabar skraidys jis.
— Pagyvenus vienoje seniausių pasaulio sostinių Vilnius gali pasirodyti kaimas. Ar nepasigesite didmiesčio šurmulio, gyvenimo tempo ir įvairovės? Juk dauguma žmonių, priešingai, stengiasi iš čia ištrūkti į platųjį pasaulį, kur atsiveria kitokios galimybės.
— Tikrai neketinu pamiršti Londono, iki metų pabaigos jau esame ten suplanavę keletą vizitų. Vilnius turi ir didmiesčio šurmulio, ir kaimo ramybės. Tai didžiausias jo pranašumas.
Skirtingais gyvenimo etapais norisi skirtingų dalykų. Kol kas nesijaučiu gyvenanti ramybės ir kaimo rimtu. Lėtesnis kvėpavimas, mažesnė žmonių sangrūda ir daugiau gamtos yra visiems į naudą. O į pasaulį ir iš Londono, ir iš Vilniaus galima ištrūkti beveik taip pat patogiai.
Mes su Tomu norime aplankyti Rygą, Taliną, Stokholmą, Varšuvą. Vyras seniai svajoja pamatyti Minską, o ten nuvykti bus tikrai paprasčiau iš Vilniaus.
