Pasakodami apie V. Šapranausko pokštus jo kolegos, režisieriai ir prodiuseriai čia braukia ašarą, čia juokiasi. „Jis meistriškai sugebėdavo pasišaipyti pirmiausia iš savęs“, — sakė vienas artimas aktoriaus bičiulis.
Linksmybių kalendorius
Žinodami V. Šapranauską kankinančią didžiausią bėdą televizijos prodiuseriai nuolat vaikščiodavo tarsi peilio ašmenimis. Pasirodys ar ne tiesioginiame projekte nepakeičiamas vedėjas? Ar paskutinę minutę teks ieškoti, kas galėtų jį pakeisti?
„Vieną dieną dėl to ant jo supyksti, o kitą viską atleidi“, — kalbėjo daugybės TV projektų prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.
„Turėjau susidaręs tarsi „Linksmybių kalendorių“. Pagal jį žinodavau, kada įvyks vadinamieji Šapro užtemimai, — pasakojo prodiuseris. — Jo laikydamasis planuodavau darbus ir man gana sklandžiai viskas ėjosi. Apie tą mano kalendorių gerai žinojo ir Vytautas.
Vis dėlto kartą mūsų kalendorius nesutapo. Po ne pagal grafiką įvykusio netikėto užtemimo susitikęs jį baisiausiai nustebęs klausiu: „Šaprai, tai kaip čia dabar? Tu mane išdūrei?“ O jis išpūtęs akis ir dar labiau nustebęs nei aš atsako: „Žinok, ir mane patį išdūrė...“ Liko abiem skaniai pasijuokti.“
Prodiuseris tapo sekliu
Priklausomybės nuo alkoholio tema buvo skaudi, tačiau prodiuseris prisipažino, kad apie tai kalbėdami daugiausia juokaudavo.
„Užkulisiuose man teko dirbti ne tik prodiuseriu, bet ir sekliu. Ieškodavau slėptuvių, kuriose Šapras slėpdavo tuos velnio lašus. Galiu pasigirti — šis darbas man neblogai sekėsi! Juk Vytautas nepraleido nė vieno „X Faktoriaus“ filmavimo ir tiesioginio eterio laidų. Kitiems su Šapru dirbusiems kolegoms sekėsi ne taip gerai“, — apgailestaudamas pasakojo Samas.
Prodiuseris prisiminė, kaip aktorius, žinodamas, kad jo „bajeriai“ TV prodiuserius gali varyti į neviltį, pasišaipė iš vienos kolegės.
Paskambinęs prodiuserio asistentei mobiliuoju telefonu, jis nerišliai paaiškino, kad į laidą neateis. Po kelių minučių pasirodęs užkulisiuose Šapras jau smagiai kikeno iš žado netekusios moters.
Jubiliejaus dovana
Artimas V. Šapranausko bičiulis papasakojo apie pokštą, kurį aktorius iškrėtė per savo 50-metį.
Pasikvietęs bičiulį į namus aktorius paprašė pabūti kartu ir palaukti paslaptingo svečio.
Netrukus pasigirdo durų skambutis. Ant slenksčio išdygo dainininkas Radžis, nešinas magnetola po pažastimi. Įsijungęs aparatūrą svečias nieko nelaukęs smagiai užplėšė savo hitą „Ką daryt?“. Fotelyje patogiai įsitaisęs jubiliatas, regis, buvo ypač patenkintas reginiu.
Kai atlikėjas paklausė, gal jam padainuoti dar, šeimininkas juokdamasis koncerto tęsinio atsisakė, atskaičiavo sutartą sumą pinigų ir pasiuntė jį kuo toliau.
Kas pasėta — ąžuolas ar rododendras?
Aktoriaus kolegė buvusi Seimo narė Asta Baukutė su V. Šapranausku kartu kūrė personažus laidai „Šapro šou“ (TV3).
„Buvome nuostabus duetas, ašaros byra prisiminus bendrą darbą ir nepakartojamas improvizacijas. Tie mūsų personažai buvo unikalūs, jie buvo Vytauto gyvybė“, — liūdnai kalbėjo aktorė.
Tačiau į prisiminimus nuklydusi moteris netrukus ėmė juoktis.
„Kartą filmavome siužetą su mūsų kuriamais senukų Apolonijos ir Elegijaus personažais sostinės Sereikiškių parke, prie didžiulio ąžuolo, — pasakojo aktorė. — Baigėme darbą, Vytas atsipūtęs užsirūkė. Netikėtai prie jo prieina parke vaikštinėjantis senukas ir sako: „Tai ko čia stovit?“
Šapras rodo į ąžuolą: „Tai va, rododendrą pasėjau, žiūrėk, koks išaugo.“ Paskui atsisuka į mane: „O tave tik palik vieną, tai vis ravi kitus kapus.“
„Kokius kitus kapus?“ — klausiu. „Sereikiškių ąžuolas juk čia palaidotas“, — improvizuoja jis. Aš jam atsakau ne į temą: „Aš tavęs prašiau skėčio, nes tuoj lis, o tu šachmatus atsinešei.“
Į mūsų dialogą netrukus įsitraukia ir senukas. Pasižiūrėjęs į ąžuolą sako: „Žinokit, čia ne rododendras.“
„Kaip ne rododendras?“ — nustemba Šapras. „Žinokit, aš čia irgi kai ką pasėjau“, — rimtai sako senukas.
Mes su Vytautu susižvalgom, senolis, regis, net neįtaria, kad mes su grimu ir perukais. Jis toliau šnekučiuojasi su mumis kaip su savo bendraamžiais. Matau, kad Šapras užsikabino.
„O kiek kartų per dieną jūs jį laistėt?“ — paklausė žiūrėdamas į ąžuolą. Senukas nuoširdžiai atsako: „Ką jūs, jo nereikia kasdien laistyt...“
Tada neapsikentusi pradėjau traukti Vytautą už rankovės: „Einam, Elegijau, namo, tuoj bus lietaus.“ Bet Šapras nepasiduoda ir toliau kamantinėja senuką: „O kelintais pasėjot tą sėklą? 1945-aisiais ar 1946-aisiais?“
„Oi ne, — rimtai atsako pašnekovas. — Tai buvo ne anksčiau kaip prieš penkerius metus.“ „Aik tu sau“, — susidomėjęs nutęsia Šapras.
Šiaip ne taip atplėšiau Vytautą nuo senolio, o šis mums nuėjus pradėjo kapstytis po žemę ir ieškoti, ką buvo pasėjęs.
Jis nuoširdžiai patikėjo, kad esame sena sutuoktinių pora, ir dar šypsodamasis klausėsi, kaip tempdama savo „senį“ bambėjau: „Einam, Elegijau, namo laikas, ir tas pampersas tavo jau turbūt prisisiotas, o tau dar plepėt rūpi...“
Šampano buvo per daug
„Filmavome kartą „Šeštadienio šou“, — juokdamasis prisiminimais dalijosi aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas. — Liudvikas Jakimavičius parašė skečą, kuris vadinosi „Muilo opera“.
Pirmasis „Muilo operos“ vaizdelis toks: guli Šapras putų sklidinoje vonioje perpjautomis venomis, aplink pritaškyta kečupo, vienoje rankoje rūksta cigaras, kitoje — nusvirusi šampano taurė. Skamba nepaprastai graži operos arija. Šapras iškelia ranką ir dainuoja.
Antroji dalis: Šapras guli vonioje, staiga jam tarp kojų iš putų išnyra aktorius Šarūnas Puidokas. Jis išspjauna vandenį. Suskamba Piotro Čaikovskio muzika.
Trečioji dalis: ta pati vonia, joje jau guli Šapras su Puidoku, o tarp jų dar išlenda Vitalijus Cololo! Pasigirsta grupės „Hiperbolė“ hitas „Aš dar dainuosiu“. Visi pakyla ir šoka putose.
Ar įsivaizduojate, kiek laiko mes visa tai filmavome, kol sukišome po putomis neliekną Cololo taip, kad jo nesimatytų? Reikėjo ne vieno dublio ir ne vienos taurės šampano.
Mes taip ilgai filmavome, kad paskui sklandė gandai, jog Šapras parvairavo automobilį iki namų... atbulomis.
Praėjus kelioms savaitėms laidai „TV šeškas“ filmavome siužetą, pasišaipantį iš muilo operų, ten ir parodėme šio įrašo fragmentą.
Po filmavimo prie manęs prieina Šapras ir išpūtęs akis ima šaukti: „Kas čia per „fignia“!? Iš kur gavai šitą įrašą?“
„Kaip iš kur? — ne mažiau nustembu. — Mes juk jį filmavome.“
„Kaip filmavom? Kada filmavom? Čia juk visiškas „pravalas“ — aš nuogas vonioj? Tu gal visai išprotėjai?“ — griaudėjo Šapras.
Atrodo, kad jis buvo iš tikrųjų nustebęs.“
Salės leipdavo iš juoko
V. Šapranauskas savo „Juodojo humoro šou” apie mirtį juokaudavo taip pat lengvai, kaip ir apie meilę, neištikimybę ar politiką. Programos žiūrovai kvatodavosi iki ašarų.
***
Policininkas, pastebėjęs draudžiamoje vietoje stovintį automobilį, rašo baudos kvitą. Prie jo pripuola susijaudinęs vyras. — Pareigūne, pasigailėkite, — maldauja. — Aš tik porai minučių buvau į parduotuvę užbėgęs.Tačiau policininkas ledine veido išraiška išrašo baudos kvitą, užkiša jį už valytuvų ir žingsniuoja šalin. — Fui, mentas! — pavymui suburba vyras. Policininkas išgirsta ir grįžta. — Ach, šitaip? Štai jums dar vienas baudos kvitas — už tai, kad birželio mėnesį važinėjate su žieminėmis padangomis. — Išgama, — nueinančiam pareigūnui vėl mesteli vyras. — O štai jums dar viena bauda — už garbės ir orumo įžeidimą, — grįžęs policininkas už automobilio valytuvų užkiša jau trečią kvitą. Kai pareigūnas nueina, vyras šypteli: — Mano mašina — už kampo. O tu, Petrai, žinosi, kaip su manimi nesisveikinti.
***
Vyras kviečia bendradarbį: — Einam parūkyti. — Aš nerūkau, — atsako tas. — Tai gal po penkiasdešimt gramų išgerkim? — Negeriu. — Tuomet vakare eikim merginų pakabinti. — Man jos nerūpi. — Tai kaip tu atsipalaiduoji? — Aš neįsitempiu.
***
Profesorius klausia studento: — Sakykite, kas yra egzaminas? — Tai dviejų protingų žmonių pokalbis, — atsako tas. — O jeigu vienas jų idiotas? — Tuomet kitas gali likti be stipendijos.
***
Kas bus sukryžminus Sibiro laiką su „olialia pupyte”? Arba kvailas šuo, arba šalčiui atspari k...a.
***
Archimedo dėsnis: kūnui, kuris yra 40 laipsnių skystyje, negalioja jokie dėsniai.
***
Gydytojas, atlikęs tyrimus, skambina pacientui: — Turiu jums dvi naujienas. Vieną — blogą, kitą — labai blogą. Nuo kurios pradėt? — Nuo blogos, — išsigandęs sako pacientas. — Jums gyventi liko aštuonios dienos. — Tokiu atveju kokia naujiena gali būti labai bloga? — išbąla pacientas. — Aš savaitę jums negalėjau prisiskambinti.
***
Mirė suvalkiečio žmona. „Ritualinių padargų” biure vyras nuperka pigiausią karstą ir pigiausią vainiką. Pardavėjas klausia: — O ką užrašyti ant juostos? — Nieko, — numoja ranka vyras. — Bet tai nebrangu, — įtikinėja pardavėjas. — Tik penki litai už penkis žodžius. — Tuomet užrašykite: „Mirė Ona”, — apsisprendžia vyras. — Bet mokėti vis tiek teks už penkis žodžius, — įspėja patarnautojas. — Tai užrašykite: „Mirė Ona. Parduodu „Opel Astra”, — nutaria suvalkietis.
***
Vyrui iki gyvo kaulo įkyrėjo žmonos bambėjimas. — Brangioji, kiek mokykloje turėjai iš geografijos? — klausia jis. — Devynetą, — didžiuodamasi atsako moteriškė. — Vadinasi, jeigu tave pasiųsiu na..., nepasiklysi?
***
Į soliarumą įbėga susijaudinęs vyriškis: — Norėčiau pasikaitinti dvi valandas. — Jokiu būdu! Pirmą kartą galima ne daugiau kaip 15 minučių, — paaiškina darbuotoja. — Man nusispjauti į tai, kas galima, o ko ne! — šaukia klientas. — Aš rytoj turiu iš Graikijos grįžti.
