Kaip ir kiekvienais metais sostinės gatvėmis nusidriekė smagios socialdemokratų ir Profesinių sąjungų konfederacijos organizuotos eitynės, kuriomis buvo stengtasi atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.
Sovietmečiu išpopuliarėjusi šventė šiandien vertinama dviprasmiškai: vienus tokios progos suvienija, kiti tiesiog smagiai išnaudoja laisvadienį, treti piktinasi bereikalingomis ir neva jau atgyvenusiomis demonstracijomis.
Portalas lrytas.lt pasiteiravo, ką apie Gegužės 1-ąją ir jos minėjimą mano šalies pramogų ir verslo pasaulio atstovai. Jų nuomonės taip pat išsiskyrė.
Televizijos laidų vedėjo, žurnalisto Marijaus Mikutavičiaus nuomone, ši šventė tiesiog kvaila. „Aš tokių švenčių nesuprantu. Tai yra dar viena diena, leidžianti kvailiams sudeginti Merkel plakatą Graikijoje ir pamojuoti raudonomis vėliavomis, kurios didžiąją dalį žmonių tiesiog siutina“, – sakė jis.
Pasak jo, tokiose šventėse dažniausiai dalyvauja tie, kurie neturi nieko bendro su tikrais darbininkais. „Čia susirenka didžiausi veltėdžiai, kuriems atrodo, kad iš dangaus turi nukristi laimė. Kiekvienas žmogus turi teisę į darbą ir į saviraišką, o kaip jam tai pavyksta – jo paties reikalas. Eitynės tam visiškai nereikalingos“, – savo poziciją dėstė televizijos laidų vedėjas.
M. Mikutavičius Gegužės 1-ąją vadina nostalgija teisybei, kurios, jo žodžiais tariant, pasaulyje iš principo trūksta. „Mojuoti vėliavomis vardan to, ko nėra – kvaila“, – atviravo jis ir tikino niekaip negalintis suprasti paradokso, kaip darbininkai švenčia dieną nedirbdami. Tai, pasak jo, lyg žudikui švęsti savo aukų gimtadienius.
M. Mikutavičiui pritarė ir verslininkai Daina ir Antanas Bosai. „Visiška nesąmonė. Ką mes čia švenčiame, nedarbą? Aš nieko kito neįžvelgiu tik tai, kad darbdaviams dėl tokių laisvų dienų atsiranda daug papildomų mokesčių“, – savo nuomonę dėstė D. Bosas.
Moteris piktinosi, jog Lietuva ir taip yra viena iš daugiausia laisvų dienų metuose turinčių valstybių, o kai kurios jų dar ir sutampa su sekmadieniais. „Nesame tokia turtinga šalis, kad galėtume sau leisti tiek dienų nedirbti. Lietuvoje yra atvirkštinė problema, reikia skatinti darbą, o ne neiti į jį. Pirmiausia reikėtų pradėti tvarkyti pašalpų reguliavimą - jos yra visiškai neadekvačios dirbančių žmonių uždarbiui“, – sakė ji.
D. Bosas sakė nesuprantanti, kas gali eiti į tokio pobūdžio susibūrimus. Pasak jos, tiems, kurie dirba, tai eilinė darbo diena.
Panašios pozicijos laikėsi ir A. Bosas. „Jei kalbėčiau kaip verslininkas, sakyčiau, kad tokios neva šventinės dienos tik pridaro nuostolių ir atneša Lietuvai milijoninius nuostolius. Kaip žmogui, šeimos nariui – taip, tokių dienų reikia“, – sakė verslininkas ir prisiminė, kad prieš 30 metų ir pats dalyvavo darbo žmonių eitynėse. Tačiau dabar, pasak jo, jau kiti laikai - nebereikia gręžiotis į praeitį.
Muzikologė Zita Kelmickaitė paklausta, kaip mini šią dieną, nusijuokė: „Man Gegužės 1-oji – normali darbo diena, dirbu pilnu krūviu ir nematau čia jokio laisvadienio.“ Pašnekovės nuomone, Lietuvoje ir taip minima labai daug švenčių, todėl Tarptautinė darbo diena jai – didelių emocijų nekelianti diena.
Z. Kelmickaitė sakė, kurie šią dieną sureikšmina – nesmerkia, tačiau tuo pačiu ir nesupranta. „Tai visiškai paprasta diena, yra daug gražesnių progų. Stebiuosi, kad žmonės taip elgiasi, daro eitynes. Jeigu nori protestuoti – tegu protestuoja aiškiai. Man tai – praėjusių laikų reliktas“, – pasakojo Z. Kelmickaitė.
Tuo tarpu choreografas Jurijus Smoriginas tokioms eitynėms sako „taip“. Jo nuomone nereikėtų atimti šventės iš sunkiai dirbančių žmonių. „Tai, kad Lietuva nepriklausoma, nereiškia, jog joje gyvena vien inteligentai. Žmonės turi sovietinį kompleksą. Dviprasmiškai vertinama buvo ir Kovo 8-oji. Tačiau kodėl nepasidžiaugti gražiomis progomis?“, – retoriškai klausė choreografas.
J. Smoriginas labai palaiko ir laisvadienio idėją. Jo nuomone poilsio dienų žmonėms tikrai reikia. „Dirbti ar ne – individualus pasirinkimas. Aš pats valdau savo darbo krūvį ir renkuosi, kada dirbti, kada ne, tačiau yra daugybė žmonių, kurie dirba pagal nustatytą sistemą. Kodėl tie, kurie ištisas dienas lieja sūrų prakaitą, nenusipelnė vienos papildomos šventės?“, – entuziastingai svarstė pašnekovas.
Choreografas prisminė, kaip dar seniau daugelis vyresnio amžiaus žmonių Gegužės 1-ąją minėdavo itin linksmai, buvo apsupti džiaugsmingos nuotaikos. „Aš tuomet dar buvau vaikas, tačiau ryškiai prisimenu raudonus transparantus, vėliavas. Kai visi raudonais skruostais šlaistėsi po Kauną“, – juokėsi jis. Jo nuomone, kuo daugiau žmonės atras progų, tuo bus linksmesni ir labiau patenkinti gyvenimu, todėl minėti tokias dienas ar ne - kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
