Juozuko personažą kuriantis Š. Banevičius tikino šiam vaidmeniui nesisiūlęs. „Dar nesu toks drąsus, kad sakyčiau, jog galiu sukurti vieną ar kitą parodiją. Beje, pasiūlymą vaidinti Juozuką gavau Teatro dieną, kovo 27-ąją, 9 valandą ryto“, — juokėsi aktorius.
Etatinis politologas
Š. Banevičius „Dviračio šou“ dažniausiai slepiasi už kito personažo — ilganosio Buratino. Jis su partneriu ir geru bičiuliu Mantu Stonkumi nuo praėjusių metų įkūnija politologus Pinokį ir Buratiną, kurie pakeitė ilgametes politologes peles Sūrskį ir Mauzerį.
„Aš esu Buratinas, svarbu mūsų nesumaišyti“, — juokėsi aktorius, į televizijos humoro laidą patekęs dar būdamas studentas.
„Kartą į Muzikos ir teatro akademiją šviežienos pasidairyti atėjo „Dviračio šou“ prodiuseris Haroldas Mackevičius. Vlado Bagdono ir amžinatilsį Vytauto Kernagio kurse mes mokėmės aktorystės ir renginių vedimo. Netrukus su Mantu atsidūrėme po Hario sparneliu“, — pasakojo Š. Banevičius, kuriam humoro laidoje teko kurti kelis personažus. Tarp jų — skandalingojo politiko Roko Žilinsko draugo prototipą Garką.
„Televizijoje trypčioju jau kelerius metus. Vaidinu ne tik „Dviračio šou“. Filmavausi serialuose „Kelias namo“, „Širdys paklydėlės“, „Be namų“, „Gedimino 11“ tęsinyje. Tačiau pagrindinis etatas — Buratino“, — šmaikštavo Š. Banevičius.
„Dviračio šou“ operatyviai reaguoja į aktualijas. Jeigu nevyksta nieko tokio, kur galėčiau prisidėti, sėdžiu ir toliau su kolega narstau politinius įvykius, — dėstė aktorius. — O šiemet nebesireiškė net Rokas Žilinskas, tai ir Garko nematyti. Dabar netikėtai štai Juozukas pasireiškė.“
Kūrė kostiumus operai
Gyvai su garsiuoju dizaineriu Šarūnui teko susidurti seniai, dar studijų metais.
Anuomet jį su kolega M. Stonkumi režisierė Dalia Ibelhauptaitė pasikvietė į operą „Užburtoji fleita“, kuriai kostiumus kūrė J. Statkevičius.
„Oi, gink Dieve, mes nedainavome! Buvome tokie du keisti egiptietiški padarai, kažką veikiantys scenoje, — juokdamasis pasakojo aktorius. — Mums buvo didelė garbė, kad pats Juozas Statkevičius kūrė kostiumus ir prie mūsų prisilietė.“
„Kai išgirdome J. Statkevičiaus firminį „O bože, bože...“, ėmėme jį draugiškai parodijuoti linksmindami vienas kitą“, — pasakojo vaikinas.
Ar sunku parodijuoti J. Statkevičių? „Regis, nesunku, bet iš tikrųjų sudėtinga, nes jo manieros yra savitos. Yra tokių klišinių manierų, bet Juozas turi būdingų tik jam vienam, kurių dar visiškai nesu perėmęs, — atskleidė aktorius. — Galima sakyti, kad prie jo tik vos vos prisiliečiau. Dar dėlioju po raidelę.“
Žavisi menininko talentu
Š. Banevičius žavisi J. Statkevičiaus talentu ir lenkia prieš jį galvą kaip prieš savo srities profesionalą.
„Jis — labai geras menininkas. Kai kurių žmonių arogancija erzina, o Juozas sugeba savo aroganciją pateikti taip, kad net pyktis neima. Jis visada yra natūralus, — samprotavo pašnekovas. — Kaip sakė vienas rašytojas: „Nėra asmenybių, yra tik įvaizdžiai.“ Laimingi tie, kurie susikuria patrauklų įvaizdį. Manau, Juozas yra susikūręs labai patrauklų įvaizdį.“
Kai H. Mackevičius pasiūlė vaidinti garsųjį dizainerį, iš pradžių Š. Banevičius norėjo atsisakyti.
„Pamaniau, kad jo gerai nesuvaidinsiu, sakiau, kad yra šimtai aktorių, kurie tai padarytų geriau, — savo gabumais abejojo aktorius. — Vėliau puoliau žiūrėti „YouTube“ jo interviu, stebėjau manieras, klausiausi, kaip kalba.
Kai pradėjome filmuoti, suvokiau, kad J. Statkevičiaus suvaidinti neįmanoma, bet juk ir nereikia stengtis sukurti jo kopiją. Supratau, kad reikia pasirinkti vieną ar kitą spalvą ir interpretuoti.“
Susitikti bijotų
Ne visi garsūs žmonės vienodai reaguoja į jų parodijuotojus. Ar nebus baisu susitikti Juozą?
„Žinoma, kad baisu, — nedvejojo aktorius. — Bet abejoju, ar jis išvis mane atpažintų ir prieitų. O jei ką nors ir pasakytų, atsakyčiau: „Palauk, Juozai, tai dar ne viskas. Aš dar tik repetuoju. Dar tobulėsiu.“ Jo asmenybės paletė yra milžiniška.“
Nors aktorius prisipažino nesąs parodijų meistras („Lenkiu galvą prieš Ramūno Rudoko ir Rolando Kazlo talentą.“), paklaustas, ką vis dėlto pavyktų pamėgdžioti geriausiai, juokdamasis atsakė: „Labai norėčiau suvaidinti Marių Gelažniką. Raumenys? Ne, reikėtų filmuoti tik mano galvą ir kaip kalbu.
Marius — pats personažas. Kalbu apie jį su visa pagarba, nes jis yra geras mano pažįstamas. Manau, parodijuojamas tikrai nesupyktų. O jei dabar niekur nesireiškia, tai nieko tokio. Pailsės nuo dėmesio ir vis tiek kur nors pasireikš.“
Populiarumo ženklas
■ Laidoje „Dviračio šou“ Juozukas rinko kostiumo modelį į konservatorių partijos vedlio postą nusitaikiusiam Vytautui Juozapaičiui (jį įkūnija aktorius Vaidotas Martinaitis). Į politiką pasukęs aikštingasis solistas galiausiai išsirinko Napoleono uniformą. Paklausęs Juozuko, ar šis galės jam tokią sukurpti, išgirdo atsakymą: „Dar neradau tokios nesąmonės, kurios nesugebėčiau pasiūti.“
■ Apie parodiją pakalbintas J. Statkevičius atsainiai mestelėjo: „Neturiu laiko žiūrėti televizorių, siužeto nemačiau.“
■ Neseniai iš kelionės po Japoniją grįžęs dizaineris stačia galva nėrė į darbų ir rūpesčių liūną. „Teatre viena premjera po kitos. Netrukus laukia Dalios Ibelhauptaitės režisuotos operos, kuriai kūriau kostiumus, „Visos jos tokios“ premjera, paskui dar reikia nulėkti į Los Andželą, Novosibirsko operoje laukia „Nabukas“, o Kanuose — kolekcijos pristatymas... Varau kaip šuva“, — darbų sąrašą berte išbėrė J. Statkevičius.
■ „Manau, kad parodijos — populiarumo ženklas. Daug kas norėtų būti ryškus, matomas ir atpažįstamas personažas. O iš manęs karūnos neatimsi“, — išrėžė dizaineris.
