Nidos centre, priešais kurorto savivaldybės pastatą, esantį populiariosios muzikos Žvaigždžių šlovės taką kitais metais turėtų papildyti neseniai iš gyvenimo pasitraukusio aktoriaus Vytauto Šapranausko delno įspaudas.
„Paties Šapro nebėra, bet yra jo atvaizdas – sūnus, kurio delną ir panaudosime“, – teigė Žvaigždžių šlovės tako Nidoje sumanytojas ir muzikos festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ įkvėpėjas Arūnas Valinskas.
Įspaus tik kontūrus
Skirtingai nuo kitų atlikėjų viso delno įspaudų, V. Šapranausko sūnus už tėvą įspaus tik delno kontūrus.
A. Valinskas sakė, kad muzikos žvaigždžių šlovės taką V. Šapranauskui skirta plokšte norėta papildyti dar šiemet, prieš šį savaitgalį devynioliktąjį kartą prasidėsiantį muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“.
„Šiais metais nespėjome. Bet kitąmet Šapro delnas take atsiras“, – tvirtino vienas Nidos muzikos festivalio organizatorių. Tuomet nauja plokštė šlovės take atsiras net po 10 metų.
Graži tradicija nutrūko
Populiariosios muzikos atlikėjus ir festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ laureatus pagerbiantis Žvaigždžių šlovės takas Nidoje buvo atidarytas 1998 metais.
Tuomet take atsirado pirmieji aštuoni garsių Lietuvos atlikėjų delnų atspaudai: Veronikos Povilionienės, Česlovo Gabalio, Rositos Čivilytės, Vytauto Kernagio, Stasio Povilaičio, Ovidijaus Vyšniausko ir Gyčio Paškevičiaus.
Šlovės take atsirado vietos ir nuo 1994 metais Nidoje rengiamo festivalio sumanytojo bei organizatoriaus A.Valinsko delnui.
Iš pradžių buvo stengiamasi šlovės taką naujais atlikėjais papildyti kasmet.
Po metų čia atsirado žinomos popgrupės „Studija“ solisto Stepo Januškos bei Andriaus Mamontovo delnų atspaudai.
Po to ši tradicija buvo pratęsta tik po 5 metų, kai 2004 metais nauja plokštė atsirado Marijono Mikutavičiaus garbei.
Nuo to laiko festivalio rengėjų entuziazmas pagerbti Lietuvos atlikėjus užgeso, ir takas nebuvo papildytas iki šiol.
Finansavo pats sumanytojas
Kiekvieno delno atspaudo bronzinėje plokštėje gamyba kainuoja apie 1200 litų.
Iki šiol šią tradiciją finansavo A. Valinskas.
„Kad tako pratęsimas sustojęs, lėmė ne pinigų stoka. Tai greičiau mūsų apsileidimas“, – pripažino A. Valinskas.
Prieš ketverius metus jį išrinkus į Seimą festivalio organizavimas buvo perduotas Žilvinui Žvaguliui.
„Pačiame krizės įkarštyje gavus tokią Arūno dovanėlę ne šlovės takas tuomet rūpėjo. Reikėjo suktis iš paskutiniųjų, kad Nidos festivalis apskritai įvyktų“, – sakė Ž. Žvagulis.
Jo teigimu, reikėtų vėl pratęsti gražią tradiciją ir kasmet pagerbti Lietuvai nusipelniusius popmuzikos dainininkus bei muzikantus.
Kas papildys šlovės taką artimiausiu metu, Ž. Žvagulio manymu, turėtų nuspręsti patys atlikėjai.
Ketinama perkelti į krantinę
Dabar didžiausias festivalio organizatorių rūpestis – restauruoti esamas plokštes.
Kai kur jau išblukę užrašai, ėmė trupėti šamotinės plytos, į kurias įmontuoti bronziniai delnų atspaudai.
Neringos savivaldybėje jau imta svarstyti, ar Žvaigždžių šlovės tako nereikėtų perkelti į marių krantinę, kuria vaikštinėja gerokai daugiau žmonių nei prie Neringos savivaldybės.
Be to, ilgoje krantinėje ateityje būtų galima pagerbti visus Lietuvai nusipelniusius popmuzikos atlikėjus.
Sukūrė naują himną
Festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“ šiemet truks tris dienas – gegužės 24, 25 ir 26-ąją.
Pirmoji festivalio diena – atlikėjų pasirodymai su gyvu instrumentiniu ansambliu. Šįmet pritars Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
Dar viena netikėta žinia festivalio gerbėjams – pirmą kartą festivalio istorijoje dalyvaus grupė iš užsienio – latviai „Keksi“.
Šeštadienį lietuviška muzika skambės visą dieną pradedant Sedos miestelio vaikų pučiamųjų instrumentų orkestro pasirodymu. Folkloro gerbėjus džiugins speciali ansamblio „Lietuva“ 70-mečio programa, o bardai savo dainas dovanos prie Vytauto Kernagio paminklo.
Didžiausia staigmena žiūrovų laukia šeštadienio naktį. Kartu su tradiciniu Ovidijaus Vyšniausko ir Gintaro Zdebskio sukurtu himnu „Nidai“ skambės ir penkerius metus ieškotas ir brandintas naujasis Nidos festivalio himnas „Ant bangos”. Jo autorė – Laura Remeikienė.
