Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė (57 m.), gydytoja Irena Armalienė (66 m.) bei Kultūros vertybių departamento direktorė Diana Varnaitė (45 m.) visą savo laisvalaikį skiria krepšiniui. Aistruolės su didžiuliu susidomėjimu stebėjo Lietuvos krepšinio lygos rungtynes ir dabar su nekantrumu laukia Europos vyrų krepšinio čempionato kovų Slovėnijoje.
Į darbą, vadovaujantį postą užimanti R. Balnienė eina vilkėdama griežtą kostiumėlį, o sporto arenoje ji neatpažįstamai pasikeičia.
Krepšinio varžybų metu moteris vilki sportinius marškinėlius, o kartais veidą išsipaišo „Lietuvos ryto“ komandos simbolinėmis spalvomis.
Raimanda labai išgyveno, kad „Lietuvos rytui“ šiemet nepavyko iškovoti LKL čempionų titulo.
„Tačiau, kai myli krepšinį, tai myli jį visada ir visokį. Nesvarbu ar tavo mylima komanda laimi ar pralaimi, aš „sergu“ už savo kumyrus.
Vieną sezoną jaučiu didesnes simpatijas vienam krepšininkui, kitą sezoną - kitam. Bet ta meilė praeinanti. Aš tiesiog myliu „Lietuvos ryto“ komandą, kaip vientisą branduolį.
Taip pat dideles simpatijas jaučiu Lietuvos krepšinio komandos rinktinei. Mudu su vyru Algirdu nepraleidžiame nė vienų svarbių rungtynių. Jei turime galimybę, pasiimame atostogas ir vykstame į užsienį, kur žaidžia „Lietuvos rytas“ arba šalies rinktinė“, - kalbėjo R. Balnienė.
Nuo pat „Lietuvos ryto“ komandos susikūrimo, kasmet Raimonda su vyru įsigyja žiūrovų abonementus ir visą krepšinio sezoną vaikšto į varžybas sostinės „Siemens“ arenoje.
R. Balnienė džiaugiasi, kad matė kaip „Lietuvos rytas“ iškovojo Europos taurę. Varžybas, kuriose lietuviai išplėšė lemiamą pergalę, Raimonda su vyru ir draugais stebėjo Šarlerua miesto arenoje. Patirtos emocijos iki šiol gyvos atmintyje.
Valstybinio turizmo departamento vadovė krepšiniu domisi nuo jaunystės. Raimonda įsitikinusi, kad žmogus, užaugęs Lietuvoje, negali nemylėti krepšinio.
Būdama vilnietė, ji nuo mokyklos laikų buvo aistringa krepšinio komandos „Statyba“ gerbėja.
Taip pat puoselėjo didelius sentimentus legendiniam „Žalgiriui“.
Sovietmečiu trejus metus R. Balnienė praleido Maskvoje, aspirantūroje. Tais laikais tarp „Žalgirio“ ir Maskvos „CSKA“ virdavo nuožmios kovos. Raimonda nuolat eidavo į Maskvos Lužnikų sporto areną „sirgti“ už „Žalgirį“.
Nepriklausomybės laikais sostinėje atsirado „Lietuvos ryto“ komanda ir ji tapo R. Balnienės šeimos meile.
Raimonda su vyru krepšinio rungtynes stebi labai emocingai.
„Mudu su vyru turime panašius temperamentus, todėl daug dešimtmečių puikiai sutariame. Sporto arena yra viena iš vietų, kur galima emocijas lieti laisvai. Išsikrauti yra sveika. Juk niekur kitur taip entuziastingai negali šaukti iš laimės“, - juokėsi R. Balnienė.
Krepšininkų autografų aistruolė nerenka, bet turi net kelių rūšių sportinius marškinėlius - ir „Žalgirio“, ir „Lietuvos ryto“, ir Lietuvos rinktinės. Tad kokia komanda žaidžia, tokiais marškinėliais moteris ir pasipuošia.
Valstybinio turizmo departamento vadovė labai džiaugiasi, kad treneris Jonas Kazlauskas grįžo prie Lietuvos rinktinės vairo.
„Dedu į jį dideles viltis ir manau, kad lietuviams pavyks Europos čempionate Slovėnijoje ką nors gero padaryti“, - sakė R. Balnienė.
Lietuvos turizmą atstovaujanti moteris įvairiose tarptautinėse parodose stengiasi kuo daugiau propaguoti krepšinį.
„Širdį skaudą, kad ne kiekvienai rinkai įmanoma pristatyti Lietuvą kaip krepšinio šalį. Bet tos šalys, kurios mėgsta krepšinį, maloniai informaciją priima.
Prisimenu, kai vykdžiau diplomatinę misiją Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo universitete studentams vedžiau ekonomikos paskaitas. Ten mokėsi nemažai kinų studentų. Prisistatydama aš jiems pasakiau, kad esu iš tokios šalies, kurios jie tikriausiai nežino ir paminėjau Lietuvos vardą. O jie man: „Žinome. Jonas Kazlauskas“.
Buvo labai malonu išgirsti, kad Kinijos studentai Lietuvą identifikavo su krepšinio treneriu“, - pasakojo R. Balnienė.
Raimonda, pastaraisiais metais profesionaliai užsiimanti Lietuvos rinkodara pasaulyje, supranta, kad krepšinis yra vienas iš mūsų šalies žinomumo didinimo ir prestižo auginimo aspektų.
Kur bedirbdavo, ši moteris su kolegomis visada padiskutuodavo ir apie krepšinį.
„Turizmo departamente nėra žmogaus, kuris nežinotų kaip baigėsi „Žalgirio“ arba „Lietuvos ryto“ rungtynės. Nuo tos dienos, kai ėmiau vadovauti departamentui, visi darbuotojai pradėjo domėtis krepšiniu. Gerdami rytinę kavą būtinai aptariame vakarykščias rungtynes“, - pasakojo direktorė.
Kalbantis su krepšinio aistruole kilo klausimas, kodėl daugelis vyrų nėra linkę moterų vestis į varžybas, nors joms būtų smagu „pasirgti“ už mylimą komandą? Kita vertus, bendras pomėgis poros santykius padarytų dar geresniais bei tampresniais.
„Vyrai Lietuvoje yra labai gudrūs. Jie randa įvairiausių keistų pasiaiškinimų. Pavyzdžiui, vienos pažįstamos šeimos galva yra nusprendęs, kad, kai jo žmona dalyvauja rungtynėse, tada „Lietuvos rytas“ pralaimi.
Po tokio argumento moteris, tarsi blogasis talismanas yra priversta likti namuose, nes jai uždarytos durys į varžybas.
Manau, kad tiesa slypi kitur. Tiesiog Lietuvos vyrams kartais norisi atsipalaiduoti su draugais ir tada jie randa priežastis, kodėl antrosios pusės negali eiti į rungtynes.
Tačiau kasmet arenose sutinku vis daugiau moterų. Jos per varžybas atsipalaiduoja ir išsikrauna. Tada, manau, namuose nebeturi jėgų bambėti ant savo vyrų“, - nusijuokė R. Balnienė.
Šiaulietės gydytojos Irenos Armalienės gyvenimą krepšinis lydi nuo vaikystės.
Krepšinio treniruotes būsimoji medikė pradėjo lankyti mokydamasi Krakių (Kėdainių r.) vidurinės mokyklos septintoje klasėje.
Mokyklos rinktinėje žaidusi krakiškė vėliau gynė ir Kauno medicinos instituto komandos garbę. Su krepšininkės apranga būsimoji medikė atsisveikino, nes nenorėjo, kad nukentėtų studijos. Tačiau meilė krepšiniui išliko.
Šiaulių centro poliklinikoje vidaus ligų gydytoja dirbanti medikė mena ir legendines Kauno „Žalgirio“ bei Maskvos CSKA dvikovas. Itin azartiška šiaulietė ir dabar dažna viešnia Kauno „Žalgirio“ arenoje, o Šiauliuose yra netgi vadinama „Šiaulių“ komandos motina.
Medikės vyro Alfonso Armalo vadovaujama bendrovė „Šiaulių plento“ bendrovė nuo pat klubo įkūrimo 1994 metais yra pagrindinė „Šiaulių“ komandos rėmėja, o I. Armalienė vadinama aistringiausia sirgale.
Nuo šaliku mojuojančios šiaulietės kliūva ir klystantiems krepšininkams, ir klaidą padariusiems teisėjams.
„Vyrai, ginamės!“ „Vyrai, į ataką!“, - dažnai areną perskrodžia I. Armalienės šūksniai.
Aistruolė kartais nevengia papriekaištauti ir treneriams, kai jie ima barti suklydusį krepšininką: „Aprėktas žaidėjas dažnai nebegali žaisti, nes nuo įtampos ima drebėti rankos. Todėl ir sakau, kad pirmiausia reikia ne barti, o drąsinti krepšininkus“.
Anksčiau medikė į rungtynes eidavo pilnu maišu šokoladų, kuriuos po rungtynių dalindavo išsekusiems krepšininkams.
„Imk, vaikeli, ir nesiginčyk! Juk reikia atstatyti jėgas“, - saldumynus sportininkams brukdavo I. Armalienė.
„Dabar šokoladų nebegaliu nešti, nes apsauga neįleidžia. Kartą net buvo atėmę visą maišą, bet vėliau grąžino. Tad dabar galiu krepšininkus tik padrąsinti šūksniais“, - šypsojosi medikė, į varžybas atsivedanti anūkes Anetą, Algitą, Justiną ir Aureliją.
Per krepšinio varžybas emociškai išsikrovusi medikė kartais neužmiega iki pat paryčių.
„Būna, kad ir apmaudo ašarą nubraukiu, būna, kad su vyru Alfonsu dėl krepšinio netgi susipykstam“, - juokėsi gydytoja.
I. Armalienė krepšinio neužmiršta ir atėjusi į darbą Šiaulių centro poliklinikoje - apie vakarykštes rungtynes medikė diskutuoja ir su bendradarbiais, ir su pacientais.
„Šį sezoną labai dažnai klausė, kodėl šiauliečiai vis pralaimi“, - atsiduso medikė.
Du sūnus Ernestą ir Algirdą užauginusi moteris nesisieloja, kad vaikai netapo krepšinio žvaigždėmis: „Jie laisvalaikiu žaidžia krepšinį, bet profesionalais netapo. Vien noro juk nepakanka“.
Latvijos poilsiavietėje Papėje yra įrengta krepšinio aikštė, kurioje kamuolį per atostogas gainioja visi šeimos nariai.
„Aikštelė skirta krepšininkams, kurie dažnai sezonui ruošiasi šioje stovyklavietėje“, - sakė I. Armalienė.
Šiaulietė neslėpė apmaudo, kad šį sezoną „Šiaulių“ komanda vėl liko be trofėjų.
„Pasigedau šiek tiek charakterio, kovingumo - be šių savybių pergalių nebūna. Krepšininkai nebe tokie, kokie buvo „Šiaulių“ simboliais tapę Robertas Giedraitis, Vaidas Pauliukėnas. Nesmerkiu, kai komanda pralaimi, bet labai svarbu, ar vyrai dėl pergalės atiduoda visas jėgas“, - kalbėjo aistruolė.
Krepšinio aistra užsikrėtusi Kultūros vertybių departamento (KVD) direktorė Diana Varnaitė, dažnai laisvalaikiu pasipuošia žaliai geltonais arba juodai raudonais drabužiais.
„Tikras sirgalius privalo būti kartu su komanda ir po pergalių, ir po pralaimėjimų“, - sakė D. Varnaitė.
Vyriausia šalies paveldosaugininkė serga už dvi komandas -Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Tiesa, D. Varnaitė per varžybas dažniausiai įsitaiso ne pirmose sirgalių eilėse, todėl apie jos aistrą krepšiniui žino tik artimiausi žmonės.
KVD darbuotojai žino, kam laisvalaikį ir atostogas skiria vadovė, todėl dažnai D. Varnaitės darbo kabinete pakalbama ne tik apie kultūros vertybes, bet ir apie antrąją tautos religiją - krepšinį.
Pomėgį sportui D. Varnaitei įskiepijo tėvas. Vaikystėje savo atžalas - Dianą ir Osvaldą vyras vesdavosi tiek į Vilniaus „Statybos“, tiek į Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes.
„Einu palaikyti krepšininkų, nes žaviuosi visą tautą vienijančia bendrumo idėja. Niekam ne paslaptis, kas krepšinis buvo mūsų tautai sovietmečiu, negaliu atsidžiaugti, kaip jis ir dabar suvienija skirtingų kartų, profesijų žmones“, - sakė D. Varnaitė.
Vilnietę į krepšinio sirgalių gretas traukia ir žingeidumas, mat tarp aistruolių apstu įvairių profesijų atstovų - architektų, mokytojų, verslininkų.
„Kartu turiningai leidžiame laisvalaikį“, - apie didžiausią pomėgį pasakojo paveldosaugos specialistė.
Už „Lietuvos ryto“ ekipą serganti vilnietė nepraleidžia nė vienerių numylėtinių rungtynių nuo tada, kai jie persikėlė žaisti į „Siemens“ areną. Tiesa, šiemet mačų buvo mažiau, nes LKL čempionato rungtynes sostinės ekipa namuose žaidė tik su Kauno „Žalgiriu“.
„Tačiau su bendraminčiais išlaikėme tradiciją ir važiavome į tolimesnę išvyką“, - vasarį Vroclave vykusį VTB Vieningosios lygos mačą su „PGE Turow“ komanda prisiminė D. Varnaitė.
Nors vilniečiai šį mačą išvykoje ir pralaimėjo 78:86, vilnietė liko patenkinta kelione. Juolab, kad joje tarp aistruolių atšventė ir savo gimtadienį.
Vyriausioji paveldosaugininkė dažnai šmėžuoja ir tarp Lietuvos krepšinio rinktinės aistruolių - traukia pergalės giesmes ir per vyrų, ir per jaunimo varžybas.
Pirmoji D. Varnaitės išvyka palaikyti Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės buvo prieš ketverius metus, kaimyninėje Lenkijoje vyko Europos čempionatas. Nors jame trenerio Ramūno Butauto auklėtiniai patyrė visišką nesėkmę, ištikimų aistruolių grupė keliavo paskui numylėtinius nuo pat Vroclavo iki Katovicų.
Ypač turiningi vilnietei buvo 2011-ieji, per kuriuos krepšiniui ji išnaudojo praktiškai visas atostogas. Iš pradžių D. Varnaitė su bendraminčiais važiavo į Latviją, kur nuo pirmo mačo lydėjo pasaulio čempione tapusią Lietuvos jaunimo rinktinę su Jonu Valančiūnu priešakyje.
Po to vilnietė šėlo su aistruoliais per Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Diana neslėpė, kad šis pomėgis nėra pigus, bet padeda lietuviškas ūkiškumas - sirgaliai patys gamina valgį, kartu ieško pigesnio būsto, pasidalija ir išlaidas kurui.
Nors aistruolė tikina besistengianti neišskirti nė vieno žaidėjo, ji labiausiai simpatizuoja J. Valančiūnui ir Renaldui Seibučiui: „Jie yra neišpuikę ir intelektualūs žmonės, su kuriais malonu kalbėtis“.
D. Varnaitei labai gerą įspūdį paliko ir auksine vadintos Lietuvos jaunimo rinktinės vedlys Kazys Maksvytis.
„Apmaudu, kad vilniečiai 0:4 pralaimėjo LKL superfinalo seriją „Žalgiriui“, bet reikia pripažinti, kad Kauno ekipa buvo gerokai stipresnė“, - sakė aistruolė.
D. Varnaitė neslėpė simpatijų sostinės ekipos vairą perėmusiam vokiečiui Dirkui Bauermannui. Vilnietės manymu, rezultatas būtų buvęs kitoks, jei šis charizmatiškasis strategas būtų dirbęs nuo sezono pradžios.
„Ne, sezonu nenusivyliau. Labiau nuvylė tai, kad komandai pralaimint praretėjo ir sirgalių gretos. Tikras aistruolis negali nusisukti, privalo palaikyti komandą su dar didesne energija“, - kalbėjo aistruolė.
Paklausta, ar jau nusipirko bilietus į Slovėnijoje vyksiančias Europos vyrų krepšinio čempionato kovas, vilnietė tik atsiduso - visą tris savaites truksiantį čempionatą stebėti tikrai nepavyks.
„Yra asmeninių priežasčių, dėl kurių negaliu taip ilgai išvažiuoti. Tačiau per kontrolinius mačus tikrai būsiu tarp sirgalių, tikiuosi, kad pavyks ištrūkti bent trumpam ir į Slovėniją“, - sakė D. Varnaitė.
