Nors buvo nemažai abejojančiųjų, ar G. Baikštytei pavyks parašyti knygą apie neeilinę asmenybę, J. Vachtangovo teatro meno vadovą, „Rimo Tumino sodas” išvydo dienos šviesą.
Knyga atsirado per vargus. G. Baikštytei teko apsišarvuoti kantrybe, kol įgyvendino savo idėją.
Kai prieš dvejus metus aktorė R. Tuminui užsiminė apie savo užmojus, režisierius sutiko nedvejodamas: „Argi aš galiu tau pasakyti „ne”?”
Aktorė tada dar nežinojo, kad ne tik jai, bet ir apskritai niekam R. Tuminas negali ištarti „ne”.
„Jei būčiau moteris, turbūt visą laiką vaikščiočiau nėščia”, – tai jau klasika tapusi režisieriaus frazė.
Režisierius neatsiliepdavo telefonu, keisdavo susitikimų datas, neatvykdavo į sutartą vietą.
„Bet kadangi pragyvenau keturiasdešimt metų su savo vyru Algimantu Mikutėnu, kantrybės turiu. Ir ta kantrybė man padėjo, nors lengva nebuvo. Esu dėkinga Rimui už laiką, praleistą Maskvoje, pasiūlytus pakalbinti žinomus rusų aktorius ir režisierius.
Daug kas netikėjo, kad man pavyks parašyti knygą. Stengiausi nekreipti dėmesio į skeptikus”, – kalbėjo G. Baikštytė.
Leidyklos „Tyto alba” vadovė Lolita Varanavičienė, susitikusi su R. Tuminu, pasakė, kad knygos pavadinimas yra trisdešimt procentų knygos sėkmės.
Režisierius tik linktelėjo galva, o pats pagalvojo: visiška nesąmonė, kad kūrybą galima matuoti kažkokiais procentais. Tačiau garsiai pasakė: „Gerai. Bet dabar turiu važiuoti į sodybą, nes reikia genėti sodą.”
L. Varanavičienė apsidžiaugė, kad apie knygos pavadinimą nebereikia galvoti, nes jį ką tik sugalvojo režisierius. Sodo sąvoka labai tinkama kalbant apie R.Tumino kūrybą.
Daugeliui teatro gerbėjų Mažasis teatras siejasi su spektakliu „Vyšnių sodas”. Kita vertus, kiekvienas žmogus savo širdyje augina išminties sodą.
Pats R. Tuminas knygos apie save dar neskaitė – laukia vasaros atostogų, kai galės atsisėsti po beržu ir Lietuvos bei Maskvos teatro kolegų akimis pažvelgti į savo asmenybę. Režisierius knygos neskaitė dar ir todėl, kad jos bijo.
„Tai panašu į nekrologą. Skaityti apie save baisu. Gali, neduok Dieve, nusivilti.
Kažkada amžinatilsį teatro kritikas Egmontas Jansonas norėjo apie mane rašyti knygą ir net buvo pradėjęs. Apie tai prasitariau mamai. Ji pabalo ir pasakė: „Sūneli, draudžiu.” Grįžęs pasakiau E. Jansonui, kad knygos nebus, nes mama uždraudė. Aš supratau mamos nerimą. Tada tik apie mirusiuosius rašydavo”, – kalbėjo R.Tuminas.
Po knygos pristatymo režisierius žadėjo vykti į sodybą ir pasirūpinti savo sodu. R. Tuminas džiaugėsi, kad obelys apgenėtos ir puikiai auga, tačiau apgailestavo, jog žemė per daug užžėlusi usnimis, todėl šiemet joje nepavyks užauginti daržovių.
Režisierius įsigijo įvairių puodynių, vazonų. Į juos pripils žemių ir augins svogūnus, salotas, ridikėlius.
