Laida „Kitaip. Su Nomeda“ („Lietuvos ryto“ televizija) pamėgino atskleisti ir nematomas ar beveik nematomas E. Bžesko asmenybės puses.
Asmenines grafikos parodas jis rengė ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Belgijoje. Jo darbus taip pat matė čekai, estai, prancūzai, rusai, vokiečiai ir japonai.
Jo sukurtas „Labirintas“ 1998 metais pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias grafikos kūrinys. Jis — tarptautinio grafikos meno centro „Grafiken Hus“ Švedijoje narys.
E. Bžeskas kvatoja pavadintas dainininku, nes juo savęs nelaiko. Vilniaus dailės akademiją baigęs Egmontas grafikai skyrė 16 metų.
„Mano piešiniai iki šiol saugomi akademijoje, rengiau parodas, bet žmonės nekalti, kad to nežino. Jie nekalti, kad nežino, ką dariau avangardiniame teatre, ką stačiau Berlyne ir kiek žiūrovų ten susirinkdavo. Natūralu, kad žmonės mane laiko tik dainininku, nes scenoje esu geriausiai matomas. O man tai juokinga, nes aš joks dainininkas, — kikeno E. Bžeskas. — Esu puikus įrodymas, kad popmuzika yra daug galingesnė jėga negu menas, kuriuo domisi mažiau žmonių.“
Egmontas N. Marčėnaitei apie savo gyvenimą atskleidė daugiau, nei iki tol viešai buvo pasakojęs.
Gyvenimas tapo per greitas
„Kaip talentingas menininkas staiga atsirado poperdvėje?“ — pašnekovą kamantinėjo laidos vedėja menininkė N. Marčėnaitė.
„Manęs daug kas klausė, kaip galiu nusižeminti, — neslėpė grupės „Tipo grupė“ narys E. Bžeskas. — Nė velnio. Tai, ką dariau ir darau, nėra žeminimasis. Mano gyvenimas yra meno kūrinys. Jei, kaip tapytojas, noriu užtepti drobę juodais dažais ir ten tik padėti tašką ar nutapyti kiaulę, o žmonės tokio kūrinio neperka, turiu galvoti, ką daryti. Tuomet ir sumąsčiau, kad pinigų užsidirbsiu kitaip — ne iš meno. O grafiką kursiu būtent tokią, kokios noriu.“
Yra kolekcininkų, kurie už nemenkus pinigus įsigijo E. Bžesko darbų. Kai kurie jų dėl to dabar keikiasi.
„Jie sako maždaug taip: „Velnias, taip brangiai nusipirkome tą Bžeską, o jis dabar sukasi pramogų versle.“ Manau, po kokių 10 metų mano pavardės vertė meno pasaulyje vėl bus didelė, jei Dievas duos jėgų dar ką nors sukurti“, — tvirtino grafikas.
Jis įsitikinęs, kad tikras menininkas turi būti lyg sugeriamasis popierius ir sugerti galybę įvairių emocijų, potyrių, kad savo darbais turėtų ką grąžinti.
Pramogų pasaulis, kuriame suspindėjo maždaug 1996-aisiais, E. Bžeską įsuko taip smarkiai, kad tikrajam menui paprasčiausiai neliko laiko.
„Tai mano klaida, — su vos juntamu liūdesiu laidos „Kitaip. Su Nomeda“ vedėjai prisipažino E. Bžeskas. — Gyvenimo, kuris užvaldė, tempas buvo toks spartus, kad visiškai neturėjau laiko sau, tik kitiems. Kai esi pramogų versle, nebeturi galimybių susitelkti į save ir užsidaryti dirbtuvėje.“
Šypseną paveldėjo iš motinos
Egmontas augo meniškoje aplinkoje. Jo motina Marija Danutė Jukniūtė-Bžeskienė — žinoma grafikė ir scenografė. Ji — vienas svarbiausių žmonių E. Bžesko gyvenime. Į pramogų pasaulį pasukusio sūnaus ji nestabdė, priešingai, leido pačiam pasirinkti kelią.
„Egmontas puikiai supranta moteris. Už šią savybę labiausiai reikėtų padėkoti jo mamai“, — įsitikinusi E. Bžesko žmona Reda.
„Jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti Egmontą, sakyčiau: šypsena“, — sakė geras E. Bžesko bičiulis dainininkas Aras Vėberis.
„Manau, ta Egmonto šypsena irgi įskiepyta mamos, — svarstė R. Bžeskienė. — Ji lygiai taip pat bet kur įžvelgia tik gėrį. Mama jam yra viskas. Nors bendrauja ne kasdien, jų ryšys tiesiog pavydėtinas. Ji labai daug investavo į sūnų, išugdė jo talentą.“
„Reda teisingai sako: mama manyje atvėrė daug sluoksnių. Pavyzdžiui, nuo mažens ji mane vesdavosi į tokius filmus, kurie vaikui dar buvo sunkiai suprantami. Kad ir Federico Fellini juostos. Mama man aiškindavo prasmes, simboliką, nors, atrodytų, kam čia vaikui aiškinti, jis vis tiek nieko nesupras“, — pasakojo E. Bžeskas.
Saugojo nuo pavojų
E. Bžeskas su žmona Reda laukiasi pirmagimio, kuris turėtų gimti liepos pabaigoje. N. Marčėnaitė pasmalsavo, ar E. Bžeskas savo vaiką auklės panašiai, kaip jį auklėjo motina.
„Manau, su Reda vaikus auklėsime panašiai. Norėčiau, kad ir mano mama, jei tik turės jėgų, prisidėtų prie jų auklėjimo, nes ji yra tikrai įdomi asmenybė.
Apskritai mūsų su Reda šeimos įdomios. Redos motina — smuikininkė, daugybę metų grojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestre.
Mano mama man įskiepijo daug svarbių dalykų. Esu jai dėkingas už tai, kad atvirai su manimi kalbėdavosi apie alkoholizmo ar narkomanijos pavojų. Manau, ir mes savo vaikams nuo mažens kalbėsime apie šias grėsmes“, — tvirtino E. Bžeskas.
Sekiodavo tuntai merginų
Kad ir kaip gražiai auklėtas, pasukęs į pramogų pasaulį E. Bžeskas akimirksniu buvo pakrikštytas blogiuku, o širdžių daužytojo vardo jam atsikratyti pavyko tik po vestuvių.
„Taip, buvau šioks toks blogiukas, — neslepia E. Bžeskas. — Kaip ir visi laisvi vyrai. O kaip turėdavau elgtis, kai nulipus nuo scenos paskui mane lėkdavo tuntas merginų? Buvau niekam neįsipareigojęs. Žinoma, kad pasirašydavau kiekvienai merginai, o tik paskui atsirinkdavau.“ N. Marčėnaitė pateikė E. Bžeskui klausimą, kuris jį privertė pasimuistyti. Ar Reda buvo vienintelė moteris, kurią jis norėjo vesti?
Dainininkas akimirką susimąstė. „Sunku apie tai kalbėti, — nutęsė. — Minčių ir pagundų buvo visokių, bet vestuvės neįvyko. O jei neįvyko, matyt, buvo priežasčių. Dėl to nekaltinu kitos pusės — ir aš esu kaltas.“
Ketino pasipiršti K. Krysko
Matyt, garsiausia E. Bžesko meilės istorija buvo su grupės „69 danguje“ pagrindine dainininke K. Krysko.
„Ji man svarbi iki šiol. Karina man — kaip dukra, — tvirtino atlikėjas. — Labai džiaugiausi, kai jos gyvenime atsirado Saulius (šokėjas Saulius Skambinas. — Red.). Puikiai su juo bendraujame ir tarp mūsų nėra jokios konkurencijos.“
„Visada maniau, kad Karina yra Egmonto gyvenimo moteris, kad ji labiausiai jam tiko. Jis buvo bet kurią dieną pasirengęs jai pasipiršti, jei ji tik būtų mostelėjusi pirštu. Net po draugysčių su nijolėm ir oksanom bet kurią minutę buvo pasirengęs ją vesti“, — pasakojo E. Bžesko bičiulis A. Vėberis.
Išsiskyręs su K. Krysko E. Bžeskas buvo užmezgęs santykius su kita „69 danguje“ nare Nijole Pareigyte, paskui — su Oksana Zlatkovaite.
Vienu metu visuomenė manė, kad Egmontas atsidūrė meilės trikampyje, kuriame yra dvi moterys — Karina ir Nijolė.
„Iš tiesų taip nebuvo, nes su Karina jau buvome išsiskyrę ir sutarę, kad gyvename sau. Tada atsirado Nijolė, bet daugelis mus sukergė į trijulę“, — aiškino E. Bžeskas.
Prie lovos — antrankiai
„Egmontas yra romantikas. Namuose jis net turi teleskopą, kad galėtų žiūrėti į žvaigždes. Taip, merginos prie jo namų kartais būriais stovėdavo, kartais net tekdavo jį gelbėti. Bet apskritai kuriam gi vyrui nepatiktų moterų dėmesys?“ — juokėsi gera E. Bžesko draugė dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia.
„Man labai patiko Manto lova — su „spoileriais“ (oro aptakais. — Red.), pašviesta neonu“, — juokėsi dar vienas E. Bžesko bičiulis dailininkas Linas Cicėnas.
„Prie tos lovos ir antrankiai kaip aksesuaras būdavo. Ir ne tik antrankiai“, — kvatojo A. Vėberis. „Na, nieko ten ypatinga dėl tos lovos, — lyg ir susikuklino E. Bžeskas. — Dabar ji stovi svečių kambaryje su tais žaisliniais antrankiais ir kitais žaisliukais, kurių man pridovanojo.“
Klausydavo širdies balso
Kai E. Bžesko gyvenime atsirado Reda, buvusi šokėjo Andriaus Kandelio žmona, viskas stojo į savo vietas. Buvęs širdžių daužytojas nurimo ir tapo šeimos žmogumi. Tarp jam svarbiausių daiktų, kuriuos atsinešė į laidą „Kitaip. Su Nomeda“, — auksinis tuoktuvių žiedas. Paprastas, be jokių pagražinimų.
„Norėjau būtent tokio, kad būtų aišku, jog esu vedęs. Įsipareigojęs. Ir šiaip nešioju daug žiedų, todėl vestuvinio norėjau tradicinio“, — aiškino E. Bžeskas.
Pradėjęs bendrauti su Reda jis suprato, kad tai ta moteris, su kuria jam tiesiog gera būti kartu. Egmontas tvirtina visuomet klausydavęs širdies balso. Prisiekęs išrinktajai amžiną meilę E. Bžeskas niekuomet nesigailėjo šio žingsnio.
„Reda — tas žmogus, kuris mane apkabina, kuris už mane visada eina visom keturiom, kuris itin palaiko. Kiekvienam vyrui reikia palaikymo“, — neabejoja Egmontas.
Bijo dalyvauti gimdyme?
Pirmagimio besilaukiančią žmoną jis visuomet lydi į konsultacijas pas gydytojus. Egmontas nėra tikras, kad dalyvaus gimdyme, nes nori išsaugoti romantišką suvokimą apie tai, kaip atsiranda vaikai. Jis ketina stovėti už durų ir nekantriai laukti akimirkos, kad galėtų paimti pirmagimį ant rankų.
„Jei prieš aštuonerius metus kas nors būtų apie tai pasakęs, būčiau pasiuntęs velniop: kokie dar vaikai, vežimėliai, atsakomybė?! O dabar jaučiuosi laimingas. Manau, nesuklydau niekur neskubėdamas“, — svarstė dainininkas.
Nurimęs širdžių ėdikas
■ Linas Cicėnas, dailininkas: „Egmontas yra tikras estetas. Jis — aristokratiškas, rafinuotas. Mes panašiai suprantame meną. Kalbėdavome: „Dieve, kokioje atsilikusioje beprotybėje gyvename. Bet mums viskas gerai, mes varome teisingai.“
■ Mindaugas Bastys, Seimo narys: „Egmontas labai myli Lietuvą. Azerbaidžane, Baku, jam teko organizuoti didelio tarptautinio renginio koncertinę dalį. Jis pasiskolino lietuvių tautinius drabužius, atvežė į Baku, aprengė Azerbaidžano šokėjus, pamokė lietuviškų tautinių šokių ir taip pristatė Lietuvą. Visa tai jis padarė už savo pinigus.
Jis tobulai linksminasi. Dar būsimos žmonos Redos gimtadieniui jis parinko temą „Maskva netiki ašaromis“. Vakarėlis buvo toks įtaigus, kad Reda iš tiesų apsiverkė.“
■ Aras Vėberis, buvęs „Naktinių personų“ narys: „Egmontas — patikimas draugas, nors labiausiai erzina jo nepunktualumas. Aišku, tai smulkmena. Visada stebėjausi tuo, kaip jis viską spėja. Atrodo, lyg ir miega iki pietų, bet, žiūrėk, vis tiek viskas padaryta.
Atrodo, ir darbų gyvą velnią apsiėmė, bet vis tiek viskas atlikta.“
■ Reda Bžeskienė: „Jis išsiblaškęs. Tarp mūsų vis kyla nesutarimų, nes jis nuolat neaišku kur pasideda namų raktus. Egmontas niekada neplauna indų, bet puikiai ruošia valgį. Jis mėgsta gaminti pusryčius ir dažnai tai daro. Esame pasidaliję darbus: buitimi rūpinuosi aš, o vyriškus ūkio reikalus esu pamiršusi. Man tai net neįdomu, nes viskas tobulai sutvarkyta.“
