Žalia Lietuvos rinktinės spalva moderniame interjere ir lietuviški blynai pagal Viduržemio jūros patiekalų tradicijas – su krevetėmis.
Tokį įspūdį „Barcelona“ krepšininkams turėjo palikti apsilankymas būsimajame Š.Jasikevičiaus restorane BY.
Gėrimai restorane taip pat bus žaismingi, pavyzdžiui, nestiprus alkoholinis gėrimas iš vaisių ir alaus, kurį padavėjai pristatys kaip „ne sangriją“.
Restoranas kuriamas toje pat vietoje, kur prieš penkerius metus Š.Jasikevičius su partneriais Jaume Maresu ir Santi Condeminu buvo atidaręs naktinį barą „Loft 13“.
Skaičius 13 – mėgstamiausias Šarūno sportinių marškinėlių numeris.
Tuomet naktinis baras „Loft 13“ veikdavo savaitgaliais iki 3 valandos ryto. Jame skambėdavo populiari muzika, o padavėjos daugiausia parduodavo kokteilių.
Kartkartėmis prie baro „Loft 13“ pasirodydavo 193 centimetrų ūgio krepšininkas ir nevengdavo pats klientams sumaišyti kokteilio.
„Mums Šaro – taip Š.Jasikevičių vadina daugelis – figūra svarbi, bet suprantame, kad ne visi būsimo restorano klientai žinos, kad vienas savininkų – garsus krepšininkas iš Lietuvos.
Interjere dominuojanti žalia spalva svarbi tada, kai žinai šio krepšininko istoriją. Ispanijoje krepšinis nėra populiarus kaip Graikijoje, Lietuvoje“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo BY direktorius Josepas Maria Toruella Ristolis.
Jis neslėpė – naktinio baro projektas nepasiteisino.
„Jam neskyrėme daug dėmesio. Dabar mes pasiryžę rimtai dirbti – jei naujas restorano modelis bus sėkmingas, galbūt norėsime plėstis ir į kitas šalis. Gal į Graikiją, gal į Lietuvą“, – prasitarė J.M.Toruella Ristolis.
Kodėl naujajame restorano pavadinime BY neliko skaičiaus 13?
„Gerai įsižiūrėjus 13 išliko. Tie, kurie jo ieškos, ras“, – sakė restorano direktorius ir bakstelėjo į B raidę, kuri nupiešta sujungus skaičius 1 ir 3.
Naujasis restorano pavadinimas reiškia „hand by hand“ (išvertus iš anglų k. – petys į petį): kartu dirbančios garsenybės – krepšininkas ir virtuvės vadovas.
„Mūsų restorano virtuvės vadovas bus pati didžiausia staigmena lankytojams. Galiu tik pasakyti, kad jis turi vieną „Michelin“ žvaigždutę, – „Lietuvos rytui“ išdavė BY direktorius. – Norime, kad prabangi virtuvė būtų prieinama visiems.
Tai naujausia kulinarijos tendencija. Vienas žymiausių pasaulio virėjų iš Katalonijos Ferranas Adria neseniai Barselonoje atidarė meksikiečių restoraną – kad visiems būtų prieinama.
Ir mes stengsimės, kad norėdami pavalgyti žymaus virėjo restorane žmonės netaupytų ištisus mėnesius.“
Kol kas apie BY restoraną žino nedaug žmonių – niekur neskelbiamas nei jo adresas, nei telefonas, gatvėje nėra jokios iškabos.
Oficialiai restoranas bus atidarytas rugsėjo mėnesį. „Galbūt 13 dieną, juk tai – mūsų skaičius“, – atidarymo datą dar spėliojo ir pats direktorius J.M.Toruella Ristolis.
Trys mėnesiai. Tiek laiko lankytojus Visagine vilioja nauja picerija, kurią atidarė olimpinis vicečempionas ir triskart Europos čempionas kanojininkas J.Šuklinas su geriausiu draugu, buvusiu boksininku Ivanu Chomenka (25 m.), užsiimančiu ir statybų verslu.
Į viešojo maitinimo verslą juodu investavo apie 100 tūkst. litų.
J.Šuklinas nesitikėjo, kad tiek daug lėšų atsieis Italijoje įsigyta picų kepimo krosnis, kavos virimo aparatas. Ši picerijos įranga pareikalavo bene didžiausios investicijos.
Bet sportininkas tikisi, kad tai atsipirks, nes šiam verslui svarbiausia – maisto kokybė.
J.Šuklinas neabejoja, kad lankytojai į jo piceriją pirmiausia užsuka dėl geros virtuvės, todėl bendraturčiai picerijos interjerui didelių investicijų neplanavo.
Picerijos patalpos – nuomojamos ir nebuvo verta į jų remontą sukišti daug lėšų.
„Norėjosi turėti tokią vietą, kur galėčiau ir pats skaniai bei nebrangiai pavalgyti. Visagine tokių kavinių stigo“, – paaiškino J.Šuklinas, kodėl ėmėsi šio verslo.
Italijoje lankęsis draugas pasiūlė toje šalyje senas tradicijas turinčio verslo – picerijos – idėją.
„Pradėti verslą nuo rimto restorano nenorėjome – būtų reikėję dar daugiau investicijų. Picerija – lengvesnis verslas, palyginti su restoranu.
Mūsų kavinėje maistas ruošiamas greitai, o kainos nesikandžioja. Žmonėms daug ką reiškia kainos, juk čia – Visaginas, o ne Vilnius“, – apibendrino J.Šuklinas.
Garsiam sportininkui priklausančioje picerijoje didelė šeimyninė pica kainuoja 25–27 litus.
Kanojininkas patikino, kad užsisakius tokią picą galima sočiai prisivalgyti, nes ant jos pridėta daugybė produktų.
„Mes patys savo picerijoje valgome, todėl tikrai žinome, kad picos nėra plonos, lyg peršviečiamos“, – patikino kanojininkas.
Verslo pradžia J.Šuklinui neatrodo beviltiška, nes picerijoje nestinga lankytojų – savaitgalį ne visada būna laisvų vietų.
J.Šuklinas abejoja, ar svečiai čia lankosi tik dėl to, kad šeimininkas – žinomas visaginietis. Sportininkas netiki, kad jo vardas yra tarsi picerijos reklama.
Juk kanojininkas ne kasdien užsuka į savo piceriją, nes daugiausia laiko praleidžia treniruotėse ir varžybose. Pirmiausia jis – sportininkas, tik po to – verslininkas.
Tačiau picerijoje J.Šukliną porą kartų sustabdę klientai ne nusiskundimus jam išbėrė, o paprašė autografų.
Jevgenijus kiekvieną vakarą verslo reikalus telefonu aptaria su bendraturčiu. Kai pats turi laisvą minutę, skuba į piceriją pasidomėti, kaip klostosi jo verslas.
J.Šuklinas neabejoja savo pasirinkimu – į piceriją mėnesiui buvo pakvietęs padirbėti virėją Mario iš Sardinijos salos, priklausančios Italijai. Italas ne tik sudarė patiekalų receptūras, bet ir mokė vietos virėjus.
Itališki valgiai buvo pirmas žingsnis į sėkmę.
Atsižvelgdami į klientų pageidavimus picerijos bendraturčiai jau tris kartus atnaujino valgiaraštį – papildė mėsos ir makaronų patiekalais.
Kanojininkas pastebėjo, kad lankytojams, be picų ir makaronų, labai patinka trintos sriubos, todėl jų pasirinkimą taip pat skubiai teko didinti.
Be to, picerijos bendraturčiai pasiūlė paslaugą – maisto pristatymą į namus.
Iki tol Visagine tokios paslaugos nebuvo, todėl naujiena staiga tapo populiari.
Picerijoje maždaug 40 procentų užsakymų dabar sudaro patiekalai, išvežiojami į namus.
J.Šuklinas tikisi, kad nesvarbu, kaip toliau klostysis verslas, buvo verta bandyti jį kurti, nes bet kokia patirtis visada pravers.
Laikas parodys, kiek Visagino centre veiks jo picerija ir ar sidabrinis kanojininkas įgyvendins galvoje kirbančią idėją atidaryti kavinę netgi Vilniuje, kur gerokai didesnė maitinimo įstaigų konkurencija.
Holivudo garsenybės naudojasi savo vardu
Aktoriams, muzikantams populiarumas padeda reklamuoti savo verslą, nes žinomas vardas pritraukia daugybę tos žvaigždės gerbėjų.
Bruce’as Willisas – garsus ne tik amerikiečių kine, bet ir restoranų versle. Pirmasis jo bandymas – nuosavas vyno baras Niujorke. Po to aktorius tapo pasaulinio restoranų tinklo „Planet Hollywood“ bendraturčiu. Šio tinklo bendraturčiai yra ir kiti Holivudo aktoriai: Demi Moore, Whoopi Goldberg, Sylvesteris Stallone.
Aktorius Robertas De Niro – bendrovės „Myriad Restaurant Group“ akcininkas. Jam priklauso amerikietiškos virtuvės restoranas „Tribeca Grill“ Manhatane. Čia dažnai susitikimus skiria aktoriai, dainininkai, modeliai.
Bene garsiausias R.De Niro verslas – japonų virtuvės restoranai „Nobu“, kurių yra ne tik JAV, bet ir Europoje, Azijoje, Australijoje.
Elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas amerikietis Moby – arbatos ir veganų patiekalų užeigos „Teany“ steigėjas. „Teany“ laikoma viena geriausių užeigų Niujorke. Ji lankoma ne tik dėl garsios pavardės, bet ir dėl gausaus valgiaraščio, kuriame galima rasti net 98 arbatos rūšis.
Niujorke esantis kepsnių ant grotelių restoranas „Southern Hospitality“ priklauso amerikiečių dainininkui ir aktoriui Justinui Timberlake’ui. Šiame restorane galima paragauti ir pagal Timberlake’ų šeimos receptus ruošiamų patiekalų.
Kavinių versle – vos keli žingsniai iki bankroto
Pusantrų metų. Tiek truko dainininkės Monikos Katunskytės (28 m.) viešojo maitinimo verslas.
Tiek laiko pakako, kad šiaulietė M.Katunskytė viešojo maitinimo verslui padėtų tašką. Tai padaryti ją privertė gyventojų skundai.
„Dabar Lietuvoje verčiau nusišauti negu atidaryti kavinę“, – šmaikštavo žodžio kišenėje neieškanti savo dukters verslą rėmusi dainininkė Vitalija Katunskytė (56 m.).
Motina įsitikinusi, kad Šiaulių centre dukters vardu pavadinta kavinė „Monika“ po metus trukusios veiklos sužlugo dėl kaimynų pavydo: „Jeigu žmonės mato, kad verslas juda, tuoj ieško prie ko prikibti ir skundžia.“
Pirmą mėnesį, kol ši kavinė buvo tuščia, kaimynai buvo patenkinti. Kai duktė ir motina pradėjo rengti muzikinius vakarus, lankytojai švęsti gimtadienius ir jubiliejus, pasipylė kaimynų skundai dėl muzikos keliamo triukšmo ir trukdymo miegoti.
„Nusileidome jiems – muzika skambėdavo iki 23 valandos, dar vėliau – iki 22, o galiausiai – iki 21, kad tik neskųstų. Bet vis tiek skundai nesiliovė“, – prisiminė verslininkės motina.
V.Katunskytė įvardijo ir kitas priežastis, kurios Moniką privertė uždaryti pirmą kavinę miesto centre ir antrąją pramoniniame rajone. Tai dideli mokesčiai pradedantiesiems verslininkams ir dažni tikrintojų vizitai.
„Vos spėjo atidaryti kavinę, kai pirmą darbo savaitę šešios komisijos apsilankė. Naujokei nebuvo lengva susigaudyti, o tikrintojai vis lipo ant kulnų.
Sakyčiau, pradedančius verslininkus reikėtų porą metų atleisti nuo mokesčių, kad jie apšiltų kojas ir turėtų supratimą apie verslą“, – įsitikinusi V.Katunskytė.
Motinos širdis nujautė, kad dukters entuziazmas išblės, nes turėti kavinę – vargas. Juk reikia galvoti ne tik apie save, bet ir kaip darbuotojams išmokėti algas, sumokėti mokesčius.
„Nors kavinių nebėra, jai ir dabar dar liko užbaigti visokius galiukus. Štai tau ir verslas!“ – apmaudą liejo V.Katunskytė.
Monika pastebėjo, kad kurį laiką jos vardas buvo puiki verslo reklama. Lankytojams būdavo smalsu užsukti į žinomos atlikėjos kavinę Šiaulių centre. Jie dar labiau nustebdavo, kai kartais patiekalus atnešdavo savininkė.
Bet „Monika“ veikė tik metus, o antrajai kavinei M.Katunskytė nedavė jokio pavadinimo, nes baiminosi, kad garsus vardas vėl bus kaip prakeiksmas verslui.
„Vardas pradėjo kenkti, nes daugelis pavydėjo. Juk negana to, kad Monika dainuoja, dar ir kavinę atidarė. Nenorėjau teršti savo vardo – ieškojau pusiausvyros tarp gėrio ir blogio, bet tapo nebeįmanoma ir dėl piktų skundų nutraukiau verslą“, – prisipažino Monika, po pusmečio uždariusi ir antrą savo kavinę.
„Šiauliuose liko pensininkai ir vaikai, visi kiti emigravo. Nebeliko žmonių, kurie galėtų sau leisti pietauti ar švęsti gimtadienius kavinėse“, – verslu nusivylė po kavinių bankroto antrąkart ištekėjusi ir dukters susilaukusi M.Katunskytė.
Pusantrų metų. Per tiek laiko sužlugo ir dainininko, buvusio Seimo nario Lino Karaliaus (39 m.) viešojo maitinimo verslas, kurį jis kūrė su širdies drauge Gintare Gurevičiūte (26 m.).
Pirmiausia pora savo verslą bandė įsukti Palangos paplūdimyje – buvo įrengę barą. Po pirmo kurortinio sezono baras žlugo dėl skandalų.
Baro veiklą dėl pažeidimų buvo sustabdę Visuomenės sveikatos centro specialistai, pretenzijų turėjo ir mokesčių inspekcija, o galiausiai aplinkosaugininkai rado užkastą talpyklą, į kurią iš baro buvo leidžiami teršalai.
Praėjusį pavasarį pora vėl bandė užsiimti tuo pačiu verslu, tačiau jau sostinėje.
Klaipėdos gatvėje atidarę azijietiškų vegetariškų patiekalų restoraną L.Karalius ir G.Gurevičiūtė vėl sulaukė skundų lavinos.
Uždaryti verslą esą privertė tame pačiame name gyvenantis kaimynas – Jaunimo teatro vadovas Algirdas Latėnas, užpylęs skundais įvairias institucijas.
Buvęs politikas, veiklą grupėje ŽAS atnaujinęs L.Karalius užsiimti kavinių verslu nebeketina, nes nauda buvo menka.
„Visada reikia daryti tai, ką mėgsti. Jeigu dirbsi turėdamas tikslą nemažai užsidirbti, kavinė ar restoranas – ne ta sritis. Tai sunkus verslas, į jį reikia įdėti daug energijos, o grąža yra santykinai nedidelė. Yra paprastesnio verslo, iš kurio galima uždirbti. Pavyzdžiui, auginti daržoves. Ūkininkai visai neblogai laikosi“, – įsitikinęs L.Karalius.
Jis pripažino nesitikėjęs, kad dėl kavinių verslo bus taip aršiai puolamas: „Šiame versle, kuris ir taip yra viešas, žinoma pavardė nepadeda. Tampi sekamas lyg pro didinamąjį stiklą įvairių institucijų, o tai kelia stresą, gadina nervus.“
Kavinių verslą L.Karalius pavadino katorga: „Kavinė – vergavimas sau. Būdavo visko – net reikėdavo pasiraitoti rankoves ir pačiam virtuvėje stoti prie puodų, nes virėjai greitai išsibėgioja.“
