Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, gimusi žinoma atlikėja, pedagogė ir popgrupės „Studentės“ prodiuserė niekada nepamiršta iškelti trispalvės, nes tai susiję ir su jos gimtadieniu. „Jau iš vakaro pasiruošiu vėliavą, nes žinau, koks bus pirmas darbas atsibudus“. Gimtadienio išvakarėse L. Lapkauskaitę viena pirmųjų pasveikino garsioji jos mokinė Irūna Puzaraitė, į pedagogės namus atskubėjusi su tradiciniu lietuvišku skanėstu – šimtalapiu ir dovanų krepšeliu.
Nors po penkiasdešimtmečio šventės L. Lapkauskaitė buvo nutarusi nebešvęsti gimtadienių, nes bėgantis laikas jai sukėlė liūdnų minčių, tačiau sveikintojų ji negali įtikinti, kad per gimimo dieną reikėtų vienai sėdėti namuose ir liūdėti. Todėl kai ji sulaukia sveikinimo skambučių ir išgirsta klausimą, kur švęs, sukaktuvininkė prasitaria: būsiu prie Vištyčio ežero. Tad šį šeštadienį L. Lapkauskaitė taip pat ruošiasi į Vilkaviškio rajoną prie Vištyčio ir nė nenujaučia, kiek svečių ten susirinks.
„Kai suėjo penkiasdešimt metų sakiau, kad nutrauksiu tą tradiciją švęsti prie Vištyčio ežero, juk esu sena, niekam nereikalinga. Bet kai artėja liepos 6-oji, vėl pagalvoju: o kodėl turėčiau prarasti galimybę ir malonumą vieną kartą per metus susitikti su draugais, pažvelgti į ežerą, nusiraminti ir smagiai atšvęsti?“ - šiandien geros nuotaikos neslėpė svečių prie Vištyčio ežero laukianti L. Lapkauskaitė.
Muzikos prodiuserei ši diena išskirtinė ir tuo, kad Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną jos mokiniams nėra koncerto, todėl ir jai – laisva diena. Anksčiau L. Lapkauskaitė dažnai sulaukdavo kvietimų su mokiniais dalyvauti Valstybės dienos iškilmėse. O prieš dvejus metus per savo jubiliejų prodiuserė liepos 6-ąją buvo skubiai iškviesta į šventinį minėjimą Marijampolėje, kur jai buvo perduotas tuometės Seimo vadovės Irenos Degutienės sveikinimas ir gėlės.
Šiandien L. Lapkauskaitė ramiai ruošiasi gimtadienio kelionei – į už 30 kilometrų nuo namų esančią poilsiavietę prie Vištyčio ežero. „Susikrausiu maistą ir važiuosiu. Nežinau, švęsiu viena, dviese ar su dvidešimt žmonių“, - šmaikštavo sukaktuvininkė.
Nors prodiuserė pati labai mėgsta šeimininkauti virtuvėje, tačiau šįkart ji neturėjo laiko ruošti gimtadienio patiekalų, nes penktadienį vėlai grįžo iš koncertų pajūryje. Tad L. Lapkauskaitė iš anksto užsakė vaišes.
„Nesvarbu, kiek susirinks svečių, stalas lūš nuo maisto. Vienos šeimininkės man ruošia įdarytą vištą, kitos kepa antį, mėsos kepsnius, trečios – salotas. Pervažiuosiu per Marijampolę, susirinksiu visus skanėstus ir vyksiu prie ežero“, - smagiai nusiteikusi pasakojo L. Lapkauskaitė.
Jos niekada nepamirša pasveikinti mokiniai – ne tik „Studentės“ ir muzikos mokyklos auklėtiniai, vaikų choro „O lia lia“ nariai, bet ir televizijos projekte išgarsėjęs atlikėjas Paulius Sinkevičius. L. Lapkauskaitės širdis nujaučia, kad po koncerto naktį grįžęs Paulius išsimiegos iki pietų ir vakaropo atlėks su puokšte prie Vištyčio.
L. Lapkauskaitės draugystė su aktoriumi Mariumi Jampolskiu, buvusiu I. Puzaraitės scenos partneriu, taip pat neišblėsusi. M. Jampolskis prodiuserei užsiminė, kad jam prie Vištyčio ežero užsakytų atskirą namelį, nes jis ketina į šventę atvykti su mylimąja R. Uzialkaite ir dviem šunimis.
L. Lapkauskaitė tikino, kad jai nereikia dovanų, nes didžiausia dovana – susitikimas su bičiuliais, artimaisiais ir mokiniais. Tačiau dovanų ji visuomet sulaukia. O dažniausiai – netgi saldžių. Pavyzdžiui, dar prieš išvykstant prie Vištyčio vienos mokinės motina L. Lapkauskaitei padovanojo
tortą, kuris savo forma primena atverstą knygą, joje užrašytas žodis „gyvenimas“. Žinoma, jį suvalgys svečiai.
Gimtadienis L. Lapkauskaitei primena, kad jai mokiniai – lyg vaikai, bičiuliai – lyg šeima. Tad jai nėra dėl ko jaustis vienišai, nors kartais ji širdyje tokia ir pasijunta.
„Bėgantys metai didelio džiugesio nesuteikia, nes suprantu, kad turėsiu naujai kartai perduoti savo patirtį, pati kada nors atsisveikinti su darbu. Įsikabinusi laikausi į savo darbą, nenoriu senti, nors širdimi jaučiu, kad esu daug jaunesnė negu dvidešimtmečiai.
Stengiuosi apie tai negalvoti, bet jeigu turėčiau šeimą, anūkų, turbūt kitokios būtų mano mintys. Džiaugčiausi anūkais, megzčiau kojines. Kadangi gyvenu viena ir visa mano veikla tėra tik darbas, bėgantis laikas mane šiek tiek gąsdina. Norėčiau, kad laikas suktųsi atgal – džiaugčiausi, kad man šiandien būtų suėję 35-eri. Nežinau, ar ką pakeisčiau būdama tokio amžiaus, turbūt turėti šeimą yra skirta likimo arba ne. Todėl rūpinuosi svetimais, nors neabejoju, kad šeima – didžiausia vertybė, kurios man labiausiai trūksta“, - atvirai pasakojo iš artimiausių žmonių tik motiną turintį ir beveik prieš metus tėvą palaidojusi L. Lapkauskaitė.
