Sostinės centre prie Baltojo tilto šokusi į sportinius batelius ji ne tik pratampė raumenis, bet ir ragino prie treniruočių prisijungti kitus. Pasak Erikos, sportuoti gamtoje daug smagiau nei sporto salėje, čia oras gaivesnis, o ir nuotaika pakilesnė.
Kas rytą po penkis kilometrus nubėganti moteris – aktyvaus gyvenimo būdo mėgėja. Todėl vos prabudusi ji persirengia sportine apranga, padaro apšilimą ir skuba įveikti pačios susigalvotą trasą. „Kažkada nubėgti penkis kilometrus atrodė didžiulis iššūkis, o šiandien – paprasčiau nei paprasta. Svarbiausia – tikėti savimi, – po treniruotės sakė ji patikindama, kad didžiausias jos priešas – rutina. - Bėgimas, dviračių sportas, šokiai... Kuo judriau – tuo smagiau.“
Fizinis krūvis Erikai padeda pailsinti protą. Ji apmąsto daugelį dalykų, susidėlioja dienos planus. Kaip pati sako, bėgimu ji naikina stresą: „Nesiruošiu jokioms varžyboms, niekada neturėjau tokio tikslo. Sportuoju tik dėl savęs.“
Norintiems sulieknėti ir sutvirtinti kūną Erika patarė: „Pirmiausia reiktų pakeisti mąstyseną ir įsimylėti save tokį, koks esi. Įsimylėti kiekvieną apgamėlį, riebaliuką ar spuogiuką. O tuomet imti save tobulinti.“
Ji tikino, kad jei tik panorėtų atsikratyti kelių kilogramų, tikrai užsispirtų ir būtinai tą padarytų. Tačiau nejaučia poreikio. Sportuojant jos svoris nesumažėjo – padailėjo tik kūno linijos.
Pasak Erikos, svarbiausia, kad sportas netaptų kančia. Pradedantiems bėgikams ji rekomenduoja užsibrėžtą atstumą pirmiausia nueiti, o tik vėliau po truputį pratinti organizmą prie bėgimo. Vėliau galima ilginti distancijas arba trumpinti užsibrėžtą laiką. „Įtikinkite save, kad tai didžiulis malonumas. Su laiku patys tą pajausite“, – šypsodamasi sakė ji.
