Visą šią savaitę Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje mirgėjo du istoriniais vadinami įvykiai: Vimbldono taurę po daugiau kaip 70 metų pertraukos laimėjo šios šalies atstovas, o į klasikinės muzikos populiarumo viršūnę pirmą kartą per istoriją išsiveržė akordeono muzika.
M. Levickio albumas praėjus vos savaitei nuo jo pasirodymo tapo geriausiai parduodamu klasikinės muzikos albumu, aplenkęs tokių populiarių dainininkų kaip Katherine Jenkins ir Andrea Bocelli įrašus.
Martynas mano, kad prie albumo populiarumo galbūt prisidėjo Anglijos lietuviai, kurie jį pažįsta iš daugybės tautiečiams atliktų koncertų.
„Trejetą metų dirbau lietuviškoje mokyklėlėje, turėjau mokinių, dalyvaudavau lietuvių renginiuose, koncertuodavau. Tarp Londono lietuvių tikrai esu žinomas“, – šypsojosi M. Levickis.
Aukštą, liekną, palinkusį nuo akordeono dėžės vaikiną Londono gatvėse jau atpažįsta ne tik lietuviai.
Kai mudu, ieškodami vietos pokalbiui, kirtome sankryžą, prie šviesoforo laukiantis vyras angliškai tarė Martynui: „Man patinka tavo muzika.“
M. Levickis prie tokio dėmesio dar nepriprato, bet vis dažniau prie jo prieina nepažįstami žmonės, domisi ir nustemba išgirdę, kaip skamba daugelio keistu laikomas instrumentas.
„Sutikau žmonių, kurie net akordeono pavadinimo nežino“, – stebėjosi Martynas ir iškart papasakojo BBC studijoje nutikusią istoriją.
Albumo pasirodymo proga lietuvis buvo pakviestas į BBC ryto laidą, kurioje reikėjo pakalbėti ir pagroti.
„Viskas vyko labai greitai, bet buvo smagu – turbūt nė vienam lietuviui iki šiol dar neteko gyvai groti BBC ryto naujienų laidoje.
Kol laukiau pakvietimo į studiją, tame pačiame kambaryje buvo ir Gokas Wanas (garsus stilistas ir TV laidų vedėjas. – Red.). Jis – žvaigždė, tad visi apie jį šokinėjo, šukavo, pudravo.
Pamatęs mane su akordeonu, jis manęs paprašė: „Paliurlink ką nors.“ Pagrojęs keletą Antonio Vivaldi „Metų laikų“ frazių pamačiau, kaip ištįso jo veidas. Buvo akivaizdu, kad nieko panašaus nesitikėjo. Nufilmavo savo telefonu ir įkėlė į „Twitter“.
Martynas, kurį pažįstu nuo pirmųjų jo koncertų Londone prieš trejetą metų, neatrodo pasikeitęs. Tik tiek, kad jis suvyriškėjo, o jo skruostai nebeužsiplieskia tirštu raudoniu nuo kiekvieno komplimento.
Bet muzikanto santykis su aplinkiniais išliko toks pat natūralus, gyvas, džiaugsmingas. Taip pat švyti jo akys ir tokia pat atvira šypsena.
Smalsu, kaip per tas porą savaičių nuo albumo išleidimo pasikeitė staiga išgarsėjusio atlikėjo gyvenimas.
„Gerokai padidėjo mane supančių žmonių ratas. Dabar man pataria visas būrys įvaizdžio kūrėjų, viešųjų ryšių atstovų ir panašiai. Kadaise jų nė vieno nebuvo, o dabar jau net per daug. Kartais tenka su jais pasiginčyti – suprantu, kad turiu išmokti neprarasti savęs“, – atvirai kalbėjo M. Levickis.
Kartais jam tenka prisitaikyti, daryti tai, kas nėra susiję su muzika, – pozuoti nuotraukoms, mokytis bendrauti su žiniasklaida.
„Radikalių reikalavimų keisti aprangą ar sceninę išvaizdą nebuvo, tačiau man liepta vėl užsiauginti garbanas. Tai ir auginu, nors man pačiam tai nelabai patinka.
Be to, turėjau įsigyti naują akordeoną – tokį blizgantį, mėlyną. Juo groju Lady Gaga dainą „Telephone“. Tai irgi dėl įvaizdžio, nes man mielesnis mano senasis, kuriuo išgaunu didesnę garsų įvairovę“, – neslėpė lietuvis.
Įdomu, kaip iki šiol daugiausia A. Vivaldi ir J.S.Bacho kūrinius atlikdavusio akordeonisto repertuare atsidūrė skandalingosios popmuzikos atlikėjos daina?
„Visiškai atsitiktinai. Kadangi mėgstu akordeonu išbandyti įvairius muzikos žanrus, kartą draugas manęs paprašė pagroti ką nors iš Lady Gagos dainų. Nelabai apie ją žinojau, pasiklausiau jos įrašų ir užsikabinau“, – atsakė Martynas.
Kiek raustelėjęs jis prisipažino girdėjęs komplimentą – esą jo akordeoninis dainos „Telephone“ perdirbinys skamba geriau nei Lady Gagos daina.
Pernai rudenį M.Levickis buvo grįžęs į Lietuvą – ketino gimtinėje tęsti muzikinę karjerą, tačiau pasirašęs kontraktą su įrašų kompanija „Decca Classics“ grįžo į Londoną.
Dabar vaikinas tuo džiaugiasi, nes Lietuvoje tokios plačios auditorijos jis tikrai nebūtų turėjęs.
„Londonas – puiki vieta atlikėjui, nes čia dirba ir pripažinti muzikos prodiuseriai, ir vadybininkai, ir pati įvairiausia auditorija“, – sakė Martynas.
Dabar jis su jauduliu ir džiaugsmu laukia rugsėjo mėnesį vyksiančio koncerto prestižinėje karališkojoje „Albert Hall“, kurioje telpa tūkstantinė auditorija.
Be to, jau suplanuoti muzikos įrašai bent dešimtyje šalių, įskaitant Ameriką, Vokietiją, Ispaniją.
„Turiu išmokti kokią nors populiarią kiekvienos tų šalių melodiją. Tai, aišku, dėl reklamos, bet, kita vertus, man pačiam įdomu išmėginti akordeono galimybes“, – šyptelėjo Martynas.
Karjera – puiku. Bet 23 metai – pats meilės laikas. Išgarsėjusį simpatišką vaikiną turėtų supti pulkai įsimylėjusių gerbėjų.
„Gerbėjų nemažai, ir tai labai gerai – esu kviečiamas į vakarėlius, pasilinksminu. Tačiau širdies draugės neturiu. Nebenoriu nieko skaudinti.
Jau yra nutikę, ir ne kartą, kai artimai draugavau, bet teko išsiskirti, nes man svarbiausia buvo muzika. Kai kitą įskaudini, ir pačiam širdį gelia.
Žinodamas, kad dabar man svarbiausia – karjera, vengiu susisaistyti ir įsipareigoti“, – tikino M.Levickis.
Šiuo metu didžiausia ir mėgstamiausia Martyno našta – akordeonas. Jį tenka visur tampytis ant kupros.
„Nelengvas instrumentas. Kartais, kai kaip reikiant pečius prislegia, pagalvoju – kodėl aš ne fleitininkas?“ – šyptelėjo muzikantas.
Nežinia, ką Martynas būtų padaręs su fleita, bet jo atliekama akordeono muzika dabar skamba koncertų salėse ir festivaliuose.
Praėjusį savaitgalį lietuvis muzikavo Vimbldono teniso turnyro metu, šią savaitę keturis vakarus iš eilės grojo prestižiniame Henlio festivalyje.
Martynas yra vadinamas akordeono čempionu, akordeono žvaigžde, akordeono skandalistu. O jam pačiam mieliausias akordeono ambasadoriaus vardas.
