Naujųjų savo namų Vilniuje duris moteris pravėrė laidos „Stilius. Namai“ (LRT televizija) žurnalistams.
„Paprastai gailiesi ne to, ką padarei, o to, ko niekada neišdrįsai padaryti“, — sako Beata, pavasarį su šeima — vyru Tomu Nicholsonu (38 m.), sūnumi Jurgiu (5 m.) ir dukra Izabele (7 m.) — parsiradusi namo po ilgų metų, praleistų tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.
Moteris nuolat sulaukia dėmesio ir nuostabos, kodėl ryžosi tokiam žingsniui.
B.Nicholson sako, kad jai reikėjo ne tik priimti drąsų sprendimą, bet ir dar kartą susikurti jaukius namus, užšaldyti didžiulį kiekį uogų ir nuveikti daug kitų svarbių darbų.
Norėjo erdvaus būsto
Žurnalistės ir kulinarijos knygų autorės gyvenimas Vilniuje dabar išdrikęs tarp dviejų erdvių — nuomojamo namo užmiestyje ir lofto. Jame Beata praleidžia nemažai laiko ir ilsėdamasi, ir dirbdama.
„Norėjau erdvės. Plotas čia gal ir nėra didžiulis, bet aukštos lubos suteikia laisvės pojūtį, — vedžiodama laidos „Stilius. Namai“ žurnalistus po loftą pasakojo moteris. — Ir namuose, ir gyvenime man norisi, kad liktų erdvės pasvajoti.
Pavyzdžiui, dabar diskutuojame apie naujos mano knygos dizainą. Nenoriu, kad kiekvienas lapas, kiekviena paraštė būtų pripildyta teksto. Man norisi, kad knygoje liktų vietos pasvajoti, pagalvoti, atsikvėpti.“
Nebijo keisti ir keistis
Nicholsonų šeimos namuose Vilniuje vyrauja šviesios spalvos, o lentynos nukrautos knygomis, nuotraukomis, mielomis smulkmenomis.
„Čia aš labai gerai jaučiuosi. Vadovaujuosi nuostata — jei aplinka manęs nenervina, vadinasi, galiu ten gyventi. Tai yra svarbiausia“, — tvirtino žurnalistė.
Beata prasitarė lengvai prisitaikanti prie aplinkos ir nepatirianti sunkumų, kai reikia pakelti sparnus.
„Manau, gyvenime reikia nebijoti keisti ir keistis. Su vyru pakalbėjome ir nusprendėme keltis į Lietuvą. Žinoma, dar anksti vertinti, bet jaučiuosi grįžusi namo.
Gyvenime visi prieiname tokių kryžkelių, kai turime priimti sprendimus, į kurią pusę sukti. Laikausi nuomonės, kad geriau išmėginti vieną, antrą, trečią dalyką, negu rinktis ramų gyvenimo būdą ir vėliau graužtis dėl to, kad ko nors neišbandžiau.
Pasiekęs finišą dažniausiai gailiesi to, ko nepadarei, o ne to, ką padarei“, — įsitikinusi B.Nicholson.
Orai — geresni nei Londone
Gyvendama Londone ji nesijautė atitrūkusi nuo tėvynės, nes savo gyvenimą ir veiklą buvo susidėliojusi taip, kad į Lietuvą galėtų grįžti dažnai.
Vis dėlto sprendimas su visa šeima apsigyventi Lietuvoje buvo drąsus.
B.Nicholson — lengva, nes čia jos tėvai, draugai, vaikystėje pamėgtos vietos. Nesunku ir vaikams, nes būdami tokio amžiaus jie lengvai susiranda naujų draugų. Tačiau žurnalistės vyras verslininkas T.Nicholsonas niekada negyveno svečioje šalyje. Jam dar reikės laiko, kad priprastų prie svarbių gyvenimo pokyčių. Dėl verslo reikalų jis skraido į Londoną.
Apie savo potyrius Lietuvoje Tomas kartais brūkšteli žmonos tinklaraštyje, o kol kas, kaip ir Beata, džiaugiasi bent tuo, kad orai Vilniuje ne tokie niaurūs kaip Londone.
Nauja laida, nauja knyga
„Labai džiaugiuosi kiekviena akimirka čia. Juolab kad grįžome geru metu — pavasarį, kai šilta. Oras — neabejotinai daug geresnis nei Londone. Be galo džiaugiuosi, kad esu arčiau šeimos, galiu daugiau dirbti, nes mano darbo objektas yra maistas.
Savo receptus, tinklaraštį, knygas rašau Lietuvai, todėl dabar man didžiausias džiaugsmas, kad galiu valgyti tikrai lietuvišką maistą“, — sakė B.Nicholson.
Patyrus Londono šurmulį ir beprotišką tempą Lietuvoje galima laisviau atsikvėpti. Beatai patinka, kad čia nereikia nuolat skubėti.
„Tuoj pradėsiu filmuoti naują savo laidos sezoną, baigiu rengti naujausią, jau ketvirtą, kulinarijos knygą“, — skardžiu balsu apie savo darbus pasakojo žurnalistė.
Patinka megzti šalikus
Atrodo, Beatai sekasi viskas, ko imasi. Moteris šypsosi ir tvirtina, kad svarbu ir atsidurti tinkamu laiku reikiamoje vietoje, ir nemenkai padirbėti.
„Jei tik laimėjai loterijoje, gali sakyti, kad esi sėkmės kūdikis. O ėmusis bet kokios veiklos svarbu ne tik sėkmė, bet ir pastangos“, — svarstė žinoma žurnalistė.
Beata kvatoja, kad gal kada taps mezgėja, nes labai patinka megzti šalikus.
„Žinoma, kad kartais man pritrūksta laiko. Kaip ir kiekviena motina, pagalvoju, kad galėčiau daugiau laiko praleisti su savo vaikais, nors ir stengiuosi tai daryti“, — prisipažino B.Nicholson.
Trūksta burtų lazdelės
Šeima daug laiko praleidžia lofte Vilniuje tarp daugybės virtuvės rakandų, maisto produktų, vaikiškų knygų.
„Čia įgyvendintos visos mano idėjos. Nelaikau savęs interjero dizainere, bet man svarbu, kad būtų jauku ir tvarkinga.
Namuose visi paviršiai nukrauti daiktais, knygomis. Priklausau tai žmonių kategorijai, kurie linkę viską kaupti, kuriems visko reikia. Nusiaubiau tėčio ir tetos namo palėpę, susirinkau indus, pagalves, šaukštelius, vazeles, bet vis tiek tų daiktų negana“, — neslepia B.Nicholson.
Paklausta, kiek laiko valo dulkes, moteris tik atsidūsta. Galiausiai prataria: „Na, dulkės — irgi gyvenimo dalis.“
Beata juokiasi, kad jai labai praverstų burtų lazdelė, kuria mostelėjus namai blizgėtų švara.
„Galėtų paskui mane lakstyti ir viską sutvarkyti kokia geroji fėja“, — juokėsi B.Nicholson.
Ir stebi, ir stebisi
■ Tomas Nicholsonas savo įspūdžius Lietuvoje aprašė žmonos tinklaraštyje.
■ „Praėjo pirmasis mėnuo Lietuvoje. Mano žmonos visi klausinėja: „Kaip sekasi Tomui?“ Atrodo, kad tai nacionalinės svarbos dalykas. Kaip anglas galėjo persikelti į Lietuvą? Kaip jis čia išgyvens?
■ Ką atsakyti į tokius klausimus? Pirmiausia leiskite juos pakreipti kita linkme.
Man atrodo, kad Lietuva save pernelyg nuvertina. Mane perspėdavo: „Vilniuje neįmanoma vairuoti“, „Vandenyje maudosi per daug žmonių — perpildyti visi vandens parkai“, „Nebandykite to, nebandyk ano, nes bus blogai.“ Aš esu iš tų žmonių, kuriems iki pusės pripilta stiklinė atrodo ne pustuštė, o puspilnė.
■ Vietos gyventojai dažniausiai tik ir skundžiasi, kaip čia viskas blogai, o mano lūkesčiai pasiteisino su kaupu.
■ Turiu pasakyti, kad viskas yra nuostabu! Oras — puikus! Atvykau balandžio pradžioje, kai temperatūra buvo minusinė, o žemę dengė 30 cm storio sniegas. Bet po savaitės jau galėjau pradėti kepsnių sezoną lauke. Neįtikėtina!
■ Niekada nesu susidūręs su tokiomis oro temperatūros žirklėmis. Man, kaip anglui, vasara yra tada, kai nereikia vilkėti palto. Kai temperatūra pasiekia 18 laipsnių šilumos, vadinasi, galima nešioti šortus.
Dėl to atkreipiu į save dėmesį. Mane stebina vietos gyventojai, kurie paltus nusivelka tik tuomet, kai sušyla iki 20 laipsnių. Jie visi renkasi drabužius tik ilgomis rankovėmis. Aš vienintelis — trumpomis.
■ Kuo ilgiau būnu Vilniuje, tuo labiau jis man patinka. Matau klestintį, energija pulsuojantį ir žydintį miestą. Jis daug svetingesnis, nei tikėjausi. Jaučiu sveiką dozę vietinių smalsumo.
■ Mano gyvenimas Lietuvoje dar tik prasideda, bet priešakyje — jaudulį keliantis nuotykis.“
