Dabar Žilvinas, bent jau iš pirmo žvilgsnio, – kietas vyrukas, pozuojantis erotiškose fotosesijose ir nuogas dažantis sienas naujajame Bertos Timinskaitės vaizdo klipe.
Tačiau po šiuo susikurtu įvaizdžiu ir ištreniruotais raumenimis slypi jautrus filosofas, pasiryžęs dėl savo svajonės – aktorystės – padaryti beveik viską.
Niekas negalėjo net pamanyti, kad problemiškas paauglys, ieškojęs dingsčių įsivelti į gatvės muštynes, vieną dieną taps perspektyviu aktoriumi.
Aplinkiniai paaugliui pranašavo kitokį likimą – kalėjimą. Žilvinas jo išvengė tik dėl to, kad motina išsiuntė jį dirbti į Norvegiją. Taip dabar mano pats herojus.
Išgirdęs, apie ką norėsiu su juo kalbėtis, Ž.Tratas nutilo. Šiek tiek pasvarstęs sutiko papasakoti apie savo gyvenimo pakilimus ir nuopuolius, primenančius amerikietiškus kalnelius.
„Galbūt tai kam nors padės. Galbūt ką nors sustabdys pasielgti taip, kaip aš pasielgiau“, – atskleidė savo atvirumo priežastį.
Ž.Tratas įsitikinęs, kad visos jo problemos prasidėjo, kai baigdamas pradinę mokyklą jis tapo reperiu.
Žilvinas užsiaugino plaukus, ėmė nešioti apsmukusius drabužius, tačiau Vilniaus Žirmūnų rajone, kur jis augo, tai nebuvo tinkamas būdas išsiskirti iš minios.
„Mūsų rajone reperiai nebuvo labai populiarūs. Tuo labiau kad aš pavėluotai įlindau į tą subkultūrą ir dėl to labai kentėjau.
Ypač tyčiojosi tie banditėliai, kurie net mokykloje nesimokė, bet trynėsi aplink ir iš tokių kaip aš bandė viską atimti, už plaukų tampyti, spjaudyti, mušti“, – mokyklos laikus prisiminė Žilvinas.
Netgi tie, kuriuos Ž.Tratas vadino draugais, laikė jį klounu.
Žilvinas kurį laiką to nesuvokė, tad stengėsi pritapti prie jų girtaudamas ir rūkydamas.
„Man atrodė, kad tuomet prie „chebros“ esu“, – niūriai šyptelėjo Žilvinas.
Galop suvokęs, kas vyksta, Ž.Tratas nusprendė pakeisti padėtį ir, susikūręs naują įvaizdį, prisidėjo prie kitos, vyresnių vaikinų, kompanijos.
Jų audringus vakarėlius dažnai nutraukdavo muštynės. Taip Žilvinas išmoko kovoti už save ir nieku gyvu kilus muštynėms nepabėgti. Garbė buvo svarbiau už savisaugos instinktą.
„Dabar tie draugai – jau degradavę, tačiau tuo metu jie buvo tikri autoritetai rajone ir daug kas jų prisibijojo.
Kai pamatydavo, kad aš su jais, ir mane gerbdavo“, – pasakojo Ž.Tratas.
Vis dėlto ir su šiais draugais Žilvinui buvo ne pakeliui. Supratęs, kad jiems nėra reikalingas, Ž.Tratas ėmė susitikinėti su vaikystės draugais. Su vienu jų, Donatu, Ž.Tratas ėmė lankytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos sporto salėje. Pasportavęs Žilvinas laukdavo, kol baigsis Donato bokso treniruotė.
Tuomet Karo akademijoje dirbo vienas geriausių Lietuvos boksininkų Juozas Juocevičius. Jis įkalbėjo Ž.Tratą pradėti boksuotis.
Išėjęs iš bokso treniruočių Žilvinas jausdavosi dvasiškai išsivalęs – lyg grįžęs iš bažnyčios.
Atgailauti būta dėl ko. Darbo dienomis Ž.Tratas sunkiai dirbdavo sporto salėje, o savaitgaliais gerdavo.
Vaikino psichika neatlaikė tokio režimo – išgėręs jis nebekontroliuodavo savo veiksmų.
„Įsiveldavau į muštynes, kurios darėsi vis rimtesnės. Patekau į teisėsaugos akiratį. Galiausiai nutiko taip, kad nesvarbu, kas ką padarė, kas kur susimušė, šešėlis krisdavo ant manęs“, – prisiminė Ž.Tratas.
Jis tapo vienu tų, kurie policijos komisariate lankosi, kad nukentėjusieji juos atpažintų arba priešingai – paneigtų jų kaltę.
Keliuose darbuose dirbusi Žilvino motina nusprendė sūnų, lydimą dėdės, išsiųsti į Norvegiją.
„Labai nesispyriojau, nes žinojau, kad Norvegijoje laukia dideli pinigai.
Pamaniau: nuvažiuosiu, užsidirbsiu, grįšiu. Bus dar geriau!“ – sakė Žilvinas.
Geriau nebuvo. Vos 10 klasių baigęs šešiolikametis nekalbėjo norvegiškai, todėl apie gerą darbą galėjo tiktai pasvajoti.
Be to, juo rūpinęsis giminaitis turėjo grįžti į Lietuvą, tad Žilvinas išvyko į Škotiją, kur gyveno pusbrolis.
Gavęs darbą „McDonald’s“ restorane Ž.Tratas susitaupė pinigų ir išsikraustė iš pusbrolio buto. Darbus keitė vieną po kito, kol, kaip jam tada atrodė, rado svajonių darbą ir tapo apsaugininku.
Tačiau naujai priimtas įstatymas – esą visi apsaugininkai turi būti specialiai parengti ir turėti licenciją – pakišo Ž.Tratui koją. Reikėjo pateikti pažymą apie savo kriminalinę praeitį. Apsaugos darbuotojas neturi jos turėti.
Vėl naujas darbas. Šįkart – viešbutyje „Hilton“. „Ten atsirado bendraminčių, kurie daug gėrė. Pradėjome gerti kartu. Kiekvieną vakarą išgerdavome po litrą spiritinių gėrimų.
Būdavo taip: dieną dirbi, sugrįžti namo kokią pirmą valandą nakties, iki paryčių geri, pamiegi porą valandų, o rytą vėl eini į darbą“, – savo praeitimi nesididžiavo Žilvinas.
Darbą viešbutyje ir gyvenamąją vietą Ž.Tratas prarado Kūčių vakarą, mat savo daiktus palikęs draugui jis pats buvo išsikraustęs į viešbutį.
Iš to vakaro Žilvinas prisimena tik tai, kad itin daug gėrė: „Pyliau taip, kad, atrodo, turėjau tikslą nusižudyti.“
Žilvino draugai padėjo susirasti jam naują darbą. Paskui dar vieną.
Abu juos Ž.Tratas prarado dėl dažnų išgertuvių, o neviltis, atsiradusi dėl prarastų galimybių, tik dar labiau skatino gerti.
Supratęs, kad Škotijoje nebeturi ką veikti, Žilvinas pranešė artimiesiems, jog grįžta į Lietuvą.
„Susitikau su draugais ir vėl prisigėriau. Negana to, supratęs, kad niekas nepasikeis, pasikėsinau į savo gyvybę“, – prisipažino Žilvinas.
Jam tik atsitiktinai nepavyko nusižudyti. Tą vakarą jis buvo girtutėlis, todėl vaistus paprasčiausiai išvėmė. Nubudęs kitą rytą suprato, kad pasiekė dugną.
„Dugnas – kai atsibundi ir supranti, kad neturi nė vieno tikslo. Neturi ką veikti, neturi kur eiti. Net valgyt nenori, į tualetą nueini tik tam, kad neprivarytum į kelnes. Ta vieta buvo pati baisiausia“, – tikino Žilvinas.
Tačiau jis ir vėl gavo leidimą lankytis Karo akademijos sporto salėje. Žilvinas prisimena, kad tada viskas pamažu pradėjo dėliotis į vietas.
Pradėjęs sportuoti Ž.Tratas greitai atgavo formą ir sugrįžo į boksą.
Nusprendęs tapti ugniagesiu Žilvinas ėmė lankyti vakarinę mokyklą, kur įgijo vidurinį išsilavinimą.
„Galvojau, jeigu pridariau tiek š.... gyvenime, reikia jį kažkaip išsrėbti. Geriausias būdas atpirkti savo kaltes – gelbėti kitus“, – paaiškino, kodėl norėjo tapti ugniagesiu.
Norai pasikeitė, kai jis susitiko su kino operatoriumi Algimantu Mikutėnu. Jam Žilvinas pasirodė lyg garsaus Holivudo aktoriaus Antonio Banderaso antrininkas.
A.Mikutėnas patarė Ž.Tratui pabandyti stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).
„Pamaniau – jeigu tokia asmenybė kaip A.Mikutėnas sako, kad reikia pabandyti, vadinasi, iš tikrųjų reikia. Per galvą juk niekas neduos.
Pabandžiau ir įstojau. Tada supratau, kad ne aš renkuosi profesiją, o ji mane“, – pasakojo Žilvinas. Rudenį jis jau bus LMTA ketvirtakursis.
Karjera šiuo momentu jam net tapo svarbiau už moteris, tad mylimosios paieškos niekaip nesibaigia. Neseniai su drauge išsiskyręs Žilvinas tikino, kad merginos nesirikiuoja eilėje prie jo durų.
Nedaug merginų dėmesio jis sulaukia ir socialiniuose tinkluose.
„Mano informacija, kuria dalijuosi viešai, dažniausiai yra provokuojanti, todėl pasireikšti išdrįsta tik pačios drąsiausios, bet jos dažniausiai būna labai vulgarios.
Kartais kokia nors mergina asmeniškai parašo žinutę, nes bijo, ką žmonės pagalvos išvydę jos komentarą“, – juokėsi Žilvinas.
Atrodo, kad Ž.Tratui visai nė motais, ką apie jį galvoja kiti. Norėdamas ištaisyti figūrą ir laikyseną, kurią sugadino bokso treniruotės, jis šoko baletą.
Nors draugai dažnai juokėsi iš Žilvino dėl baleto, aktorius jo nemetė tol, kol galėjo.
Dvejus metus pas baletmeisterį Jurijų Smoriginą mokęsis Žilvinas neigė, kad baletas – nevyriškas dalykas.
„Kaip baletas gali būti nevyriškas, jeigu kiekvieną dieną praleidi tarp moterų. Baletas kur kas vyriškesnis nei futbolas, kurį žaisdamas lakstai paskui vyrus. Be to, fiziškai baletas labai sunkus ir ne kiekvienas vyras, save laikantis vyrišku, galėtų patempti“, – įsitikinęs Ž.Tratas.
Vis dėlto baletas – tik hobis. Tokią pat vietą jo gyvenime užima ir modelio darbas. Beveik dviejų metrų ūgio vyras supranta, kad pelningo pasiūlymo kaip modelis nesulauks, nes yra per aukštas.
Bet tai netrukdo pozuoti įvairioms reklamoms. Ž.Tratas yra reklamavęs vyrų grožio saloną, dizainerio drabužius, kitas prekes bei paslaugas. Dauguma Žilvino fotosesijų – itin atviros ir seksualios.
„Tiesą sakant, esu nepatenkintas savo kūnu. Pradėjau kompleksuoti dėl to seniai, tačiau visada darau tai, ką bijau padaryti.
Pavyzdžiui, vaikystėje labai bijojau gauti ir tuo labiau duoti kam nors į veidą, todėl nuėjau į boksą. Turėjau milžinišką scenos baimę, tačiau pasirinkau aktorinio meistriškumo studijas, – sakė pašnekovas. – Tas pat ir dėl erotinių fotosesijų.
Nemėgstu savęs demonstruoti, mano kūnas man nepatinka, bet vis tiek kažkokia vidinė jėga stumia pozuoti apsinuoginus.
Apskritai įvairūs iššūkiai ir ekstremalios situacijos suteikia pilnatvės jausmą.“
Vos prieš keletą metų Žilvino pažįstami gatvėje jį aplenkdavo iš tolo. Jiems buvo gėda bendrauti su į gyvenimo dugną nusiritusiu draugu.
Tačiau dabar Ž.Tratą gatvėje nulydi ne tik draugų, bet ir nepažįstamų susižavėjimo kupini žvilgsniai.
Už galimybę pasikeisti Žilvinas labiausiai dėkoja jo kelyje pasitaikiusiems įtakingiems ir supratingiems žmonėms ir, žinoma, mamai, vienai užauginusiai du vaikus.
„Pirmoje vietoje buvo mano ir mano sesės gerovė, todėl emocinis ryšys su mama nusikėlė į antrą vietą.
Man tai išėjo į naudą, nes turiu neįkainojamą patirtį: uosčiau savo nosimi, pyliau į savo gerklę, o ne išgirdau iš pasakojimų, – kalbėjo Žilvinas, svaigalų nebevartojantis kelerius metus. – Dabar žinau, kad, kartą ten pabuvęs, niekada nebegrįšiu.
Kad ir kas nutiktų, kad ir karas prasidėtų, nebesiruošiu svaigintis. Žinau, kad man tai nepadės, nes yra kitų būdų, galinčių išlaisvinti, pakelti nuotaiką. Jei ieškai, visada randi“, – įsitikinęs Žilvinas.
Atranda savo ir filmo herojų charakterio panašumų
Ž.Tratas sukūrė vaidmenis spektakliuose „Tas, kuris gauna antausius“, „Eglutė pas Ivanovus“, „Šitas vaikas“ ir „Visuomenės priešas“. Taip pat vaidino serialuose „Pavogta laimė“, „Moterys meluoja geriau“ ir „Kriminalistai“.
Žilviną galima išvysti įvairiuose studentiškuose filmuose ir profesionalų kūriniuose „Siberian Education“, „Ana Karenina“.
Taip pat jis vaidino slaptąjį agentą Džeimsą Bondą vienos Ukrainos telekomunikacijų bendrovės reklamoje. Vos prieš savaitę dienos šviesą išvydo skandinaviška reklama, kurioje Ž.Tratas atlieka pagrindinį vaidmenį.
Šiuo metu Ž.Tratas filmuojasi seriale „Pasmerkti 2“. Tai serialų „Pasmerkti“, „Nemylimi“ ir „Svetimi“ tęsinys.
„Jei man viskas pavyks, mano personažo žmonės pradės nekęsti, nes jis nėra teigiamas herojus. Atrandu panašumų tarp savęs ir savo kuriamo personažo. Aišku, realybėje aš žmonių nežudau, – apie savo herojų seriale „Pasmerkti 2“ pasakojo Ž.Tratas. – Tačiau šio veikėjo energetika man labai artima.“
