Savęs tikrai nelyginu su Catherine, nesu tokia žinoma kaip ji. Aplink mane niekada nesekiojo būrys paparacų!
Bet kai žurnalistai pastebėjo, kad laukiuosi, šis asmeniškas dalykas iškilo į viešumą. Nors varginančio dėmesio dabar nepastebiu, nejaučiu jo – laiką leidžiu kaime. Be to, lietuviai – santūrūs.
Neįsivaizduoju, kaip po didinamuoju stiklu gyvena Catherine. Įkyrus dėmesys, tikiu, vargina. Kita vertus, ji žinojo, į kokią šeimą nutekės, turėjo jau tuomet susitaikyti su mintimi, kad kiekvienas jos žingsnis bus aptarinėjamas.
Jei esi karališkosios šeimos atstovas, viešumas tampa tavo darbu. Reikia atiduoti duoklę visuomenei.
Devyni mėnesiai nėštumo moteriai duoti ne veltui. Pati gamta taip sutvarkė, kad kūdikis gimsta ne per vieną dieną. Per tą laiką moteris gali susigyventi su mintimi ir jausmu, kad taps motina.
Kūdikis, kurio dabar laukiuosi, – antras mūsų su Romanu vaikelis. Manoma, kad laukdamasi antro vaiko moteris yra labiau atsipalaidavusi. Apie save to negalėčiau pasakyti. Nebuvau jauniklė laukdamasi Elzės, nesu ir dabar.
Nejutau streso, neišgyvenau dėl smulkmenų. Ir dabar mane apėmusi pakylėta laukimo nuotaika, vaikelis laukiamas ir išsvajotas. Moteriai tokie išgyvenimai – išskirtiniai. Galiu daugiau dėmesio skirti sau. Kasdien galvoju apie kūdikį ir mėgaujuosi laukimu.
Nesuprantu moterų, kurios laukdamosi naudojasi savo padėtimi, šokdina vyrus, manipuliuoja. Man svarbiausia – pajusti, kad manyje vystosi žmogutis. Nenoriu lėkti, neskubu, mėgaujuosi kiekviena diena, stebiu, kaip keičiasi mano kūnas.
Jei besilaukiančiai moteriai norisi puoštis, ji turi taip ir elgtis. Laukdamasi visiškai neišgyvenu dėl to, kad esu storesnė, kad nebetinka ankstesni drabužiai. Toks požiūris atspindi moters savivertę. Nemanau, kad esu tik kūnas ir nieko daugiau.
Džiaugiuosi būsimu vaikeliu, o ne verkiu dėl savo neva gendančios figūros. Laukdamasi Elzės nepriaugau daugybės kilogramų. Tikiu, kad daug priauga moterys, kurios nuolat neleisdavo sau valgyti kiek nori ir ko nori, itin prisižiūrėdavo. O pastojusios jos pradėjo valgyti už du, leido sau kur kas daugiau.
Besilaukiančiosios pilvukas – labai gražu! Juk tai bus vos kelis mėnesius, aš džiaugiuosi savo formomis. Pamenu, kai pagimdžiau Elzę, pasigedau apvalaus pilvuko.
Linkėčiau moteriai, sąmoningai pasirinkusiai motinystę ir trokštančiai vaikelio, leisti sau mėgautis besikeičiančiomis kūno formomis, o ne slėpti jas. Būti čia ir dabar su būsimu vaikeliu.
Juk kūdikio laukimas net pajaunina moterį – ji turi galimybę išsimiegoti, sveikiau maitinasi, nebeturi žalingų įpročių. Tai puiki proga išgražėti. Nėštumas – laikinas, vieną dieną jis baigiasi. Ateina kitas etapas.
Dabar mane apėmusi vidinė ramybė. Naujos gyvybės atėjimas moteriai ne tik duoda, bet ir atima. Gal todėl laukdamosi daromės lėtesnės, labiau vertiname ramybę, o ne triukšmą, minią žmonių ar vakarėlius.
Kartu su manimi visus devynis laukimo mėnesius išgyvena ir vyras. Jis dalyvavo dukters gimime, ketina kartu būti ir dabar. Drauge ėjome į tėvystės kursus, labai džiaugiausi, kad Romanas buvo šalia visą laiką.
Jei tarp vyro ir moters yra puikūs santykiai, abipusis ryšys, nėštumą išgyvena abu kartu. Moteriai kur kas sunkiau, jei vyras nesidomi laukimu. Visoms mums reikia artumo, buvimo kartu, rūpinimosi.
Šiuo metu laiką leidžiu kaime. Dabar sėdžiu ant liepto į ežerą. Čia praleidau visą dieną. Tokias akimirkas labai vertinu, nenoriu miesto dulkių, gaudesio. Mėgaujuosi gamta, vasara. Žaliuojantys miškai, pievos, aplinkui ratus sukantys laumžirgiai, kurkiančios varlės, vandenyje šokinėjančios žuvys mane verčia šypsotis.
Į gamtą galiu tiesiog žiūrėti, klausytis jos garsų. Bėgant metams vis labiau pradedu vertinti laiką, suvokti, kad esame laikini šioje Žemėje. Branginu tai, ką turiu aplink save, artimus žmones ir buvimą su jais.
Trejų su puse metų dukrelė Elzė jau seniai mūsų su Romanu prašė sesutės ar broliuko. Ji neturi nei šuniuko, nei kačiuko, tad tikiu, kad kas nors iš aukščiau išgirdo dukrelės prašymus. Elzė į darželį kol kas neina, tad labai nori bendrauti su kitais vaikais.
Kai vyro broliui prieš pusmetį gimė sūnus, Elzė labai tuo džiaugėsi ir jį iškart pamilo.
Dukrelė vis sako, kad padės auginti, pataria dėl būsimo vardo.
