Paprašyta papasakoti apie save Rūta Elžbieta pati pasiūlė prisėsti.
Nors mirtinai pavargusi po tris valandas trukusio „Mis Lietuva 2013“ finalo, ji iki paryčių – kol vyko vakarėlis – įstengė nuoširdžiai šypsotis.
„Dabar tenoriu išsimiegoti iki soties. Viso pasirengimo finalui metu repeticijos prasidėdavo anksti ryte. Net ir finalo dieną kėlėmės šeštą ryto“, – pasakojo R.E.Mazurevičiūtė.
– Konkurso metu patirti sunkumai ir įtampa dabar jums atsipirko su kaupu?
– Nesvarbu, koks rezultatas, dalyvavimu šiame konkurse esu labai patenkinta. Tokia mano svajonė ir buvo – patirti „Mis Lietuva“ konkurso atmosferą iš vidaus. Be to, norėjau išmokti visas čia suteikiamas grožio pamokas – įgauti grakštumo, susipažinti su makiažo paslaptimis.
Todėl vien jau patekimas į finalą buvo didžiausias mano laimėjimas.
Kai atėjusi į atranką pamačiau gražuoles konkurentes, pamaniau, kad man finalo nematyti. Kas aš tokia – mergaičiukė iš Kauno rajono.
Bet atrankoje stengiausi būti natūrali, tokia, kokia esu kasdien. Ir tai padėjo.
– Sakėte, kad dalyvauti „Mis Lietuva“ konkurse svajojote jau seniai. Kodėl atrankoje pasirodėte tik šiemet?
– Anksčiau visas vasaras buvau užsiėmusi. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuoju teisę. Šį rudenį būsiu ketvirtakursė. Vasarą atlikau praktiką.
Be to, antrus metus esu krašto apsaugos savanorė. Savaitgaliai užimti karinėmis pratybomis.
Paraišką konkursui „Mis Lietuva“ užpildžiau todėl, kad ši vasara buvo laisvesnė.
– Kodėl laisvalaikį aukojate, atrodytų, labiau vyrams tinkančioms karinėms pratyboms?
– Gyvenime noriu viską patirti. Jei ne mano sprendimas tapti savanore, taip ir nebūčiau niekuomet nakvojusi miške, viena pati stačiusi palapinės, šaudžiusi iš kovinių ginklų. Visa tai grūdina asmenybę, stiprina valią ir neleidžia pasiduoti sunkumams. Tokios charakterio savybės reikalingos visą gyvenimą.
O pasisėmusi vyriškumo nutariau nerti į moters grožio pasaulį.
– Ar konkurso finale jūsų nebaugino didelė žiūrovų salė?
– Baimės prieš žiūrovus nejaučiu. Priešingai, būdama scenoje aš jaučiu malonumą. Dar mokykloje vesdavau renginius, prieš publiką šokdavau sportinius šokius.
– Ar sunkus buvo konkurso finalas?
– Nelengva buvo dėl begalinės įtampos. Nuolat reikėjo galvoti, kaip save pateikti, kad mane įvertintų žiūrovai ir komisija.
– Ankstesniais metais „Mis Lietuva“ išrinktos merginos dažniausiai čia pat apsiašarodavo iš džiaugsmo ir netikėtumo. Jūs neapsiverkėte. Esate tokia tvirta?
– Nemėgstu viešai verkti. Nei iš skausmo, nei iš laimės. Jei ir būtina išsiverkti, tai reikia daryti vienumoje.
– Kodėl jūs turite du vardus – Rūta ir Elžbieta? Kuris yra tikrasis?
– Du vardai yra įrašyti ir mano pase. Dviem vardais buvau pavadinta dėl to, kad man gimus tėvai tarpusavyje ilgai nesutarė, kokį išrinkti. Rūta pavadinti norėjo tėtis, o mama buvo išrinkusi Elžbietos vardą.
Galiausiai tėvai rado kompromisą ir mane pakrikštijo abiem vardais. Vis dėlto namuose mane tėvai vadina Rūta.
– Papasakokite apie savo šeimą.
Daugiau skaitykite žurnale „Stilius“.
