Prezidentė savo griežtai planuojamoje darbotvarkėje iš ryto rado valandą ir atvyko į prekybos centro atidarymo ceremoniją. Į šventinius pusryčius buvo pakviesta apie pustrečio tūkstančio svečių.
Šalies vadovė buvo puikiai nusiteikusi – visiems nuoširdžiai šypsojosi.
Ji puikiai atrodė su puošniu mėlynos spalvos kelnių kostiumu. Galbūt ši apranga buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes mėlyna yra viena Švedijos vėliavos spalvų.
Prezidentė pasakė sveikinimo kalbą, pasidžiaugė, kad skandinaviškas verslas atėjo į Lietuvą.
Taip pat D.Grybauskaitė parodė, kad yra pajėgi ne tik vadovauti valstybei, bet ir nesibodi vyriškų, fizinės ištvermės reikalaujančių darbų.
Šalies vadovė parodė, kad energingai moka darbuotis rankiniu pjūklu, kai prie prekybos centro reikėjo perpjauti simbolinį rąstą.
Dar eidama eurokomisaro pareigas D.Grybauskaitė pasakojo, kad vertina tuos, kurie dirba atiduodami daug savo gyvenimo ir širdies – nesvarbu, žmogus griovį kasa ar ministro pareigas eina.
„Tinginius greitai užuodžiu. Ypač nemėgstu padlaižūnų. Pagrindinis reikalavimas mano artimiausiems kolegoms – kad nesakytų man komplimentų. Juokauju, jog jiems atlyginimas mokamas už tai, kad mane kritikuotų“, – prieš kelerius metus yra kalbėjusi D.Grybauskaitė.
Sunkiai dirbti šalies vadovė įprato jaunystėje. Po to, kai neįstojo į tuomečio Leningrado A.Ždanovo universiteto dieninį skyrių, ji nenuleido rankų.
Įstojo į vakarinį skyrių, bet kad gautų leidimą gyventi Leningrade, turėjo dirbti juodą darbą. Nudrožė į artimiausią fabriką ir pasiprašė darbo – stumdė karučius kailių fabrike.
„Šlapius, chemikalų pritvinkusius kailius reikėdavo perskaičiuoti ir iš vieno baro nuvežti į kitą. Po poros metų, kai vadovai pamatė, kad studijuoju, nutarė duoti sudėtingesnių užduočių, pervedė į laboratoriją.
Bet ten reikėdavo dirbti naktimis, tad rytą grįžusi penkias valandas pamiegodavau ir ruošdavausi paskaitoms. Toks ritmas – šešerius metus.
Galiu pasakyti, kad į universitetą įstojo mokytis per 50 žmonių, bet baigė tik 23, ir aš buvau vienintelė iš kito miesto. Mokslus baigiau su pagyrimu“, – yra pasakojusi šalies vadovė.
Kad Lietuvos prezidentė – ne baltarankė, liudija ir jos pomėgiai – įvairių gėlių auginimas, pačios pririnktų grybų marinavimas.
Disciplinuotai moteriai daug ką pasako žmogaus darbo stalas. Pavyzdžiui, tapusi eurokomisare ji pirmiausia aplankė kiekvieno iš 600 žmonių kabinetą, nes norėjo kiekvienam paspausti ranką, susipažinti, prisistatyti, truputį pakalbėti ir... pamatyti darbo stalą.
Mat asmeninė aplinka daug pasako apie žmogų – apie jo meilę, požiūrį į darbą, šeimą. Pas vieną – daug gėlių, pas kitą – vaikų nuotraukų, pas trečią – popierių.
„Kuo aukštesnė karjeros pozicija, tuo daugiau reikia priimti sprendimų. Pagal tvarką ant stalo galima pasakyti, ar tas žmogus jau užaugo iki vadovo, ar, apsivertęs popieriais, daro tik techninius dalykus.
Jei skaityčiau kiekvieną popierių, stabdyčiau kitų žmonių darbą, ir tai būtų neracionalu. Tad tvarka ant stalo man – rodiklis, ar žmogus geba dalintis atsakomybe ir pasitikėti žmonėmis. Jokiu būdu nelaikau to geležine taisykle – juk bohemiška aplinka skiriasi nuo valdiškos“, – kalbėjo prezidentė.
Praktiška moteris apsiperka savarankiškai ir žaibišku greičiu.
Naujoje „Ikea“ parduotuvėje galva gali apsisukti nuo daiktų įvairovės ir patalpų dydžio, tačiau D.Grybauskaitei nereikėjo nė pusvalandžio, kad suvoktų, ko trūksta jos rezidencijoje.
Ji įsigijo knygų stovą, baltos vilnos užklotą kėdei, švediškos silkės, padažų ir duonos.
Kad D.Grybauskaitė sugeba prekes išsirinkti ilgai nesvarstydama, rodo dar vienas pavyzdys iš jos jaunystės laikų.
„Susitaupiusi šiek tiek pinigų iš nedidelės stipendijos nusipirkau keletą naujų drabužių, o senąjį kostiumėlį tiesiog gatvėje išmečiau į šiukšlių dėžę. Tikrai buvo gera – iki šiol prisimenu“, – yra kalbėjusi racionaliai ir praktiškai į gyvenimą žiūrinti šalies vadovė
