Eglė dėkoja už kiekvieną jai skirtą akimirką, kad ir kokia ji būtų – skausminga ar džiugi.
„Visi išgyvenimai, kritimai ir pakilimai mane suformavo tokią, kokia esu dabar. Niekam neatiduočiau nė vieno savo gyvenimo momento. Be visos patirties nebūčiau tokia, kokia esu. Man dabar tikrai gera gyventi!
Jei būna blogai, išsiverkti galiu tarp savų sienų, kad palengvėtų. Juk aš, kaip ir kiekvienas žmogus, turiu jausmus”, – kalbėjo E.Jackaitė.
Nuolat skubančiai aktorei svarbu rasti laiko ir sustoti – pabūti vienai. Susidėliojusi prioritetus ir kruopščiai planuojanti savo išlaidas moteris kartkartėmis leidžia sau netolimą kelionę į užsienį.
Nors trumpam išvykusi ji beprotiškai pasiilgsta vaikų – keturmečio Elijaus ir šiemet gimnaziją baigusio Jokūbo.
– Egle, viena auginate du sūnus. Ar galite pragyventi iš aktorės honoraro?
– Būtų sunkoka... Vedu renginius, vestuves, jubiliejus, įmonių šventes. Man smagu žmonėms dovanoti šventę, į kiekvieną renginį skubu su didžiausiu malonumu, dalijuosi emocijomis.
Ne tik atiduodu, bet ir gaunu – dainuoju savo dainas, džiaugiuosi kartu su šventės dalyviais, į namus parsivežu ir gardžių lauktuvių.
Džiaugiuosi, kad dirbu ne tik Klaipėdos dramos, bet ir Kauno „Bravo” teatre. Jei reikėtų, pragyvenčiau iš darbo teatro scenoje. Tačiau džiaugiuosi, kad man taip spaustis nereikia.
Išsamų straipsnį skaitykite žurnale „Stilius“.
