Penkeriais metais vyresnei Urtės seseriai ekonomistei Andrei taip pat buvo leista įsikurti su vyru tik po vestuvių. Tad Urtė žino, kad taisyklėms neverta prieštarauti.
Be to, jaunėlė mato, kad šeimą sukūrusi sesuo jaučiasi laiminga – jau sūpuoja vienų metų dukrą Atėnę, kurios krikštamote tapo Urtė, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
Dainininkė artimiausiu metu neketina sekti sesers pavyzdžiu – kurti šeimos. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje džiazo vokalą studijuojanti U.Šilagalytė pirmiausia nori baigti mokslus.
Be to, ji tikino neturinti širdies draugo. Tad į renginius atlikėją dažnai palydi mama.
Juodvi turbūt pasidavė dabar madingam virusui, kuris pasireiškia tuo, kad garsioms merginoms draugiją palaiko motinos?
Jolanta: Urtę nuo dvylikos metų lydėdavau į tarptautinius dainų konkursus užsienyje, todėl anksti pradėjome leisti laiką kartu.
Negalėdavau vienos išleisti į kelionę ir nenorėjau paskirti jos priežiūrai svetimo žmogaus.
Urtė: Mama padėdavo man išsirinkti sceninius rūbus, ugdė mano skonį.
O kuo toliau, tuo daugiau bendrų interesų atsirado: dabar mums patinka panašus aprangos stilius, turime ir panašų humoro jausmą.
Kai gaunu kvietimą dviem asmenims į renginius, šiuo metu ištikimiausia mano palydovė – mama.
Jolanta: Urtė mėgsta mane pralinksminti kviesdama į renginius, nenori, kad įsisukčiau į rutiną. Aišku, jos tėvas (verslininkas Eugenijus Šilagalis) irgi labai norėtų visur eiti, bet kvietimas – tik vienas. Jis, ko gero, mums pavyduliauja.
Urtė: Kaip jam nepavyduliauti, kai savo damas iš namų išleidžia. (Juokiasi.)
Jolanta: Neretai Urtės draugai nustemba, kai ji mane pavadina Jolanta. Jie klausia: „O kas tau ta Jolanta?“ Man nelabai tai patinka. Juk kol dukros buvo mažos, vadino mamyte.
– Norėtumėte, kad tik vyras jus vardu vadintų?
Urtė: Tėtis išsiverčia ir be mamos vardo, vadina mylimąja, brangiąja.
– Ar šeimoje yra daugiau dainuojančių?
Urtė: Tėtis turi gražų balsą, mėgsta dainuoti anūkei.
– Su vyru sukatės nuosavame versle. Ar neraginote Urtės rinktis kitokios profesijos? Nesvarstėte jos įtraukti į šeimos verslą?
Jolanta: O kas yra gera profesija? Kam dabar lengva? Visąlaik savo dukroms sakiau, kad moterims gyvenime yra sunkiau, nes jos turi prižiūrėti visus keturis namų kampus ir sugebėti save išlaikyti.
Mokiau jas būti nepriklausomas – kad susirastų tokią veiklą, kokios nori, ir galėtų pragyventi iš to darbo.
Jeigu Urtė norės, pragyvens iš dainavimo. Žinau, ji tai gali.
Iš pradžių Urtė dvejojo, gal be reikalo stojo į dainavimo specialybę, bet ją palaikiau: „Baigus akademiją niekada nevėlu rinktis ir kitą specialybę. O tavo išsilavinimas bus aukštesnis negu daugelio.“
Urtė: Tie, kurie pasirenka menišką profesiją, į gyvenimą žvelgia spalvingiau. Aš matau kitaip negu sausais faktais besiremiantys žmonės.
– Ar kartais pakritikuojate dukters kūrybą, sceninį įvaizdį?
Urtė: Pakritikuoja. (Juokiasi.) Bet man labiau norėtųsi girdėti profesionalų nuomonę, todėl dabar vis dažniau su jais diskutuoju, semiuosi patirties.
Jolanta: Kai pasakau pastabą, ji tuo momentu supyksta, bet po to paklauso.
Pakritikuoju dėl sceninių judesių, anksčiau dėl dainavimo. Labai išgyvendavau, kai ji būdavo scenoje.
Urtė: Kiek man streso būdavo: nulipu nuo scenos, o mama stovi išbalusi, net nejuda. Sakau: „Kalbėk!“. O ji sako: „Nežinau.“
Jolanta: Tuo metu negalėdavau nieko daugiau pasakyti, nes jausdavausi įsitempusi tarsi būčiau dainavusi kartu su ja scenoje.
– Pramogų pasaulis buvo priblokštas, kai išgarsėjusi televizijos projekte Urtė pareiškė, kad nekaltybę saugos iki vestuvių. Kaip į tai reagavo artimieji?
Urtė: Kai man pirmąkart pateikė tokį klausimą, buvau nepilnametė. Situacija buvo juokinga: tik nulipau nuo scenos ir apspito būrys žurnalistų. Vienas pateikė tokį klausimą, o atsakymą pasigavo visi.
Jolanta: Mūsų šeimoje auklėjimas griežtas. Nėra taip, kad dukra išeitų gyventi pas širdies draugą.
Yra namai. Išteki ir išeini gyventi pas vyrą.
Tokia taisyklė buvo taikyta vyresnėlei, todėl ir jaunėlė žino – taip turi būti. Gyvename kartu su Urte ir labai laukiame, kad vakare grįžtų anksčiau, tuomet pasidalijame dienos naujienomis, ji mus kuo nors pralinksmina.
– Kelintą valandą turite grįžti vakare?
Urtė: Dabar jau nėra nustatytos valandos.
Kai įstojau į akademiją, tėvai įsitikino, kad galėjau tai padaryti savo jėgomis, todėl jie man panaikino kai kuriuos draudimus.
O prieš tai turėdavau namuose būti iki dešimtos valandos vakaro, kai ūgtelėjau – iki vidurnakčio. Kai kuriomis dienomis visai manęs niekur neleisdavo. Nebuvo lengva.
Jolanta: Grįžimo valandos priklausė nuo Urtės amžiaus. Suprantu, nebuvo lengva. Ji buvo užsiėmusi ir mokslais, ir dainavimu, tačiau mes pabrėždavome: pirma mokslai, paskui – pomėgiai.
Urtė gerai išlaikė matematikos egzaminą ir galėjo studijuoti tiksliuosius mokslus, bet pasirinko tai, ką pati norėjo.
– Urtė pasirinko ne tik sceną, bet ir pagundų tykantį pramogų pasaulį. Buvo pasklidusi naujiena, kad Urtė draugauja su dainininku Stano (Stanislavu Stavickiu). Kaip yra iš tiesų?
Urtė: Artimi žmonės žino, kad Stano – mano draugas nuo vaikystės. Jis man ir anksčiau pagelbėdavo kuriant muziką, ir dabar pagelbėja. Dabar kartu su juo darbuojuosi vienoje renginių organizavimo įmonėje.
Jolanta: Kadangi pažįstu Stano, šį gandą priėmiau labai ramiai.
– Popdainininkės dažnai siekia populiarumo erotinėmis fotosesijomis. Urte, argi nesulaukiate tokių pasiūlymų?
Urtė: Visada atsiranda tokių pasiūlymų, bet man to nereikia. Noriu, kad mane gerbėjai kitaip matytų.
Pristačiau naują savo programą, kurioje bus ne populiarusis muzikos žanras, o džiazas. Ta linkme dabar einu.
– Sulaukiate gerbėjų laiškų, kvietimų į pasimatymus?
Urtė: Esu pamokyta mamos atsiriboti nuo įkyraus dėmesio ir netikėti gražiais vyrų žodžiais. (Juokiasi.)
Jolanta: Po koncertų Urtė gauna labai daug gėlių, namuose dėl to visiems būna smagu. Kodėl patariu netikėti tais vyrais, kurie sako gražius žodžius?
Kai matau, kaip tie gražūs žodžiai kitoms merginoms apsuka galvą, nenoriu, kad dukra ką nors aklai įsižiūrėtų. Juk aš turiu daugiau gyvenimiškos patirties nei ji, todėl ją perspėju.
– Lydėdama dukrą į koncertus tapdavo kone apsaugininke. Ar stebėdavote, kad ji neužtrauktų cigaretės ar nepakeltų taurės?
Jolanta: Dėl rūkymo ir gėrimo nebuvo net problemos. Jeigu iki šiol nerūko, vadinasi, jau vėlu pradėti.
Urtė: Iki aštuoniolikos metų nebuvau ragavusi alkoholio. Tokios taisyklės laikiausi dėl to, kad buvau įsitikinusi, jog tai labai kenks balsui.
Dabar irgi sau neleidžiu piktnaudžiauti. Nėra poreikio ir rūkyti.
