Kai Edita buvo pastebėta su režisieriumi Linu Ryškumi, jis dar nebuvo išsiskyręs su žmona, žinoma aktore Gabija Ryškuviene, su kuria turi paauglę dukterį.
Kalbas apie filmavimo aikštelėje įsižiebusius jausmus Edita ir Linas iš pradžių neigė, tačiau dabar jie kartu, augina nuostabią dukrelę Mariją, gyvena gražiuose namuose ir nesigręžioja atgal.
Edita, kol dar nereikia filmuotis naujoje „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Viskas bus gerai”, mielai laiką leidžia namie.
Ji džiaugiasi vis dar šiltais orais ir planuoja, kokius augalus turi pasodinti iki žiemos, o kokius – paruošti šaltajam sezonui.
Su dviem eterio kolegėmis – buvusiu modeliu Renata Mikailionyte ir žurnaliste Raminta Stanaityte laidą apie stiprias ir viską sugebančias moteris vesianti Edita supermamų ir supermoterų sutinka ir savo kasdieniame gyvenime.
„Ar pati esu tokia? Stengiuosi būti. Jei reikėtų, galbūt mokėčiau pakeisti automobilio padangą – kartą tėtis yra rodęs, kaip tai daroma.
O praėjusią žiemą pati remontavau namus. Man patinka ne laukti pagalbos, o ją suteikti kitiems. Pagalbos aš nemoku prašyti”, – kalbėjo aktorė.
– Edita, ar būna dienų, kai norite būti silpna moteris, kad namie artimas žmogus jums atneštų puodelį kavos ir palepintų? – „Stilius” paklausė E.Užaitės.
– Reikia mokėti ne tik duoti, bet ir imti. Man imti sekasi sunkiai. Kartais iš tiesų gera, kai tave palepina. Štai mano mama su tėčiu visuomet ruošia pusryčius ir dažnai juos neša vienas kitam į lovą.
Man patinka, kai artimas žmogus neprašomas ima ir sutvarko kokį nors paprastą reikalą, kuriam man pačiai nekilo rankos. Gera, kai visais keturiais kampais nereikia rūpintis pačiai.
Tą patį dėl artimųjų stengiuosi daryti ir aš. Kartais būnu silpna, kaip ir visi žmonės. Tik nereikia šios sąvokos painioti su išlepimu.
– Kol kas teatre naujų vaidmenų nekuriate, tačiau jus vėl bus galima pamatyti televizijoje. Yra aktorių, kurie teatrą vadina atgaiva sielai, o televiziją – geru uždarbiu. Kaip čia jaučiatės jūs?
– Nesuprantu aktorių, kurie taip kalba. Man tokia pozicija kvepia arogancija. Aš esu profesionali aktorė, gyvenu iš savo profesijos. Kiekvieną darbą, kurį dirbu, stengiuosi padaryti gerai.
Stengiuosi nesiimti darbų, į kuriuos pačiai būtų gėda žiūrėti, kurių nesinorės prisiminti. Tačiau gyvenime būna visko, visada išsisukti nuo to, ko nenoriu, nepavyksta.
Televizijoje man teko vaidinti seriale „Moterys meluoja geriau”, dirbti projekte „Dar pažiūrėsime”. Dabar laukia laida „Viskas bus gerai”.
Labai džiaugiuosi, kad prisidėsiu prie kitų dviejų puikių moterų šioje laidoje. „Dar pažiūrėsime” laikais juokdavomės nuo darbo pradžios iki galo!
Televizijoje nevaidinu tik dėl pinigų. Savo vaidmenį aktorius gali padaryti menišką ir komerciniame teatre, ir visiškai komercinį – valstybiniame teatre.
Kine filmuojuosi labai retai. Birželį vaidinau filme, sukurtume pagal serialą „Moterys meluoja geriau”. Dar net neaišku, koks bus jo pavadinimas. Mano vaidmuo buvo vienas pagrindinių, didelė atsakomybė man patinka.
Todėl dirbti buvo labai smagu. Bet lygiai taip pat smagu ir teatre, ir televizijoje.
– Koks vaidmuo jums įsimintiniausias?
– Tai buvo labai seniai ir vėl norėčiau suvaidinti ką nors panašaus. Tai buvo režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Nusikaltimas ir bausmė” Kauno valstybiniame dramos teatre. Darbo su tokiais režisieriais ir tokiais kūriniais sau labiausiai ir linkėčiau.
Galbūt ne šiemet, galbūt, kai mūsų mažytė labiau paaugs ir bus savarankiškesnė. Tuomet ir man labiau norėsis kurti meną. Kol kas be galo džiaugiuosi būdama mama. Nenorėčiau 24 valandas per parą gyventi darbu. Turiu dukterį ir noriu galvoti apie ją.
– O koks jūsų svajonių vaidmuo?
– Tokio nėra. Vaidmuo gali būti svajonių, o partneriai – nekokie. Kūrinys gali būti svajonių, o režisierius kelnes, švelniai tariant, per galvą maunasi ir neįmanoma su juo dirbti.
Svajonė – darbas, kuris iš manęs daug reikalautų, būtų sunku, o su komanda kartu nugalėtume viską. Man turi patikti pats vaidmens kūrimo procesas.
Kai pavyksta, kai jauti, kad po 50-ojo spektaklio pavyks... Juk premjeros ne visada būna geriausios, kartais tik po daugybės bandymų pavyksta geriausiai.
– Kaip jūsų gyvenimą pakeitė dukrelės Marijos gimimas?
– Vaikelio gimimas keičia viską. Pradėjau labiau vertinti artimuosius, supratau, kad kada nors mirsiu. Todėl pradėjau vertinti laiką. Anksčiau juk buvau amžinai jauna ir nemirtinga. (Juokiasi.)
Labiau planuoju laiką, jaučiu didesnę atsakomybę, atsirado daugiau buities rūpesčių – juk turiu rūpintis mažyte.
Norisi daugiau ramybės, būti namie labai gera. Vakarėliuose apsilankome labai retai! Neseniai viename šokome ligi ryto – buvo smagu. Man gera ir ramu, kai šeima namie.
Mėgstu į namus pasikviesti draugų. Gera ir dviese pasėdėti. Taip leisti laisvalaikį man dabar smagiau, nei eiti į miestą ir būti su krūva nepažįstamų žmonių.
Ar atsisakiau kokių nors pomėgių? Vaikas man tikrai netrukdo gyventi, todėl neteko ko nors atsisakyti. Galbūt tik atsirado daugiau veiklos, kuriai anksčiau skirdavau mažiau laiko: pasivaikščiojimai, važinėjimai dviračiu, plaukiojimas laivu.
Plačiau skaitykite naujausiame "Stiliaus" numeryje.
