Biologijos studijas Vilniaus universitete šiemet baigęs V.Grikšas neseniai pasidžiaugė išsipildžiusia svajone – pagaliau įsidarbino pagal specialybę vieno sveikatos priežiūros centro laboratorijoje, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
„Dirbau ir vadybininku, ir barmenu. Tačiau studijuodamas galutinai supratau, kad biologija bus mano gyvenimo kryptis.
Man patinka darbuotis laboratorijoje – atlieku virusologinius tyrimus. Tai susiję su žmogaus sveikata, todėl ši sritis mane visada domino“, – tikino V.Grikšas.
Vilniaus universitete leidybą studijuojanti grožio konkurso „Mis Lietuva 2012“ dalyvė N.Sudarytė, pusmetį dirbusi knygyne administratore, atvirkščiai, suprato pasirinkusi neįdomią specialybę.
Ketvirtakursei patinka skaityti knygas, bet darbas knygyne jai – rutina.
„Norėčiau kūrybiškos veiklos – man būtų įdomu mados žurnalistika“, – prasitarė šiuo metu vienoje sostinės drabužių parduotuvėje konsultante dirbanti, o laisvalaikiu madas demonstruojanti N.Sudarytė.
Modelio darbas porai dabar tėra pomėgis, šiek tiek papildantis pinigines. Nors V.Grikšas ir N.Sudarytė nepriklauso modelių agentūroms, darbų stoka nesiskundžia – rudenį viena po kitos pristatomos naujos kolekcijos.
– Ar praūžus mados renginiams modeliai gauna dovanų garsių kūrėjų drabužių?
Nora: Po fotosesijų kai kurie dizaineriai leidžia išsirinkti rūbų ir juos dovanoja. Tai – geriausias atlygis už darbą. Nešiojame, jaučiamės patenkinti.
Vilius: Garsūs dizaineriai apdarų nedovanoja. Esu demonstravęs Juozo Statkevičiaus, Egidijaus Sidaro kolekcijas. Man jų stilius priimtinas. Jeigu reikėtų vestuvinio kostiumo, norėčiau pasisiūdinti pas Juozą ar Egidijų.
– Kuo vilioja modelio darbas?
Nora: Studijuodama norėjau užsidirbti pinigų, troškau įsigyti knygą ar drabužį. Buvo įdomu išmėginti jėgas ant podiumo. Be to, demonstruoti drabužius – kūrybiškas darbas.
Kartais dirbdavome ir už ačiū, kad papildytume savo albumą naujomis nuotraukomis ir turėtume ką parodyti klientams.
Esu tinkama šiam darbui, nes atitinku standartus. Pageidaujama, kad manekenės būtų ne žemesnės negu 172 centimetrų ūgio. Mano ūgis – 174 centimetrai.
Modeliai turi atrodyti patraukliai – neturėti antsvorio. Senokai svėriausi, bet pastaruoju metu svarstyklės rodė 50 kilogramų.
Dėl modelio darbo negaliu dažytis plaukų, taip pat margintis kūno tatuiruotėmis, segėti auskarų veide, nes pageidaujamas natūralus įvaizdis.
Vilius: Modelio darbas man buvo nauja sritis, gal todėl ir viliojo. Dar sesuo patarė imtis šios veiklos, kuri neatima tiek daug laiko, kiek kiti darbai.
Be to, mano fiziniai duomenys tinka modelio darbui: ūgis – 190 centimetrų, svoris – 75 kilogramai. Nesu labai aukštas modelių pasaulyje, yra ir aukštesnių.
Nors atlygio už modelio darbą nepakaktų pragyventi, papildomas užmokestis teikia malonumą.
– Ar laikotės dietos?
Nora: Esu vegetarė, o Viliui ruošiu mėsos kepsnius.
Vilius: Nora valgo daug, bet sveiką maistą: pieno produktus, daržoves, vaisius, kiaušinius, sojas. Sykį viriau didžkukulius: pusė buvo su mėsa, pusė – su varške. Valgome ir lieknėjame. (Juokiasi.)
– Mados renginių užkulisiuose paprastai sukiojasi daugiau merginų nei vaikinų. Viliau, ar jums nebuvo lengva iš manekenių išsirinkti vienintelę?
Vilius: Viena įmonė mane su Nora pakvietė į kalėdinį vakarėlį pristatyti savo sukurtų drabužių. Tada dirbome, vienas į kitą nežiūrėjome.
Nora: Vienas į kitą įsižiūrėjome dalyvaudami buvusioje televizijos laidoje „Būk mano meile!“.
Vilius: Dirbau bare ir man pasiūlė nueiti į šou, kad pareklamuočiau barą. Neturėjau siekio užmegzti santykių, dalyvavau tik dėl pramogos.
Tačiau dalyvaujant šou reikėjo ir pagalbininkų, kurie padėtų apsispręsti mezgant pažintis. Į laidą pasikviečiau Norą, nes buvome pažįstami dirbdami kaip modeliai. Ji tuomet man patarinėjo televizijos laidoje.
Vis dėlto laidoje „Būk mano meile!“ susiradau meilę to nesitikėdamas.
Nora: Dalyvaudami pažinčių šou linksmai praleidome laiką, prisijuokėme iki ašarų.
Bet tuo metu pajutau, kad Vilius – šiltas žmogus, su kuriuo lengva bendrauti. Po to susirašinėjome žinutėmis – pakviečiau jį į renginį, paskui į dar vieną. Po to jau susitikdavome kasdien.
Po paskaitų ir darbo bare Vilius užsukdavo pas mane – aš ruošdavausi paskaitoms, o jis ilsėdavosi. Nereikėjo ilgų pokalbių ir pastangų draugystei lipdyti, ji klostosi savaime.
– Kiek laiko jau esate kartu?
Vilius: Spalio 20 dieną bus metai, kai tapome pora. Po darbo knygyne Nora grįždavo namo, pasiimdavo drabužius kitai dienai ir atvažiuodavo pas mane į svečius. Rytą į darbą eidavo iš mano namų.
Po poros mėnesių jai pasiūliau nebevažinėti namo, įsikurti pas mane – vieno kambario bute.
Nora: Jutome, kad norime kuo daugiau laiko praleisti kartu. Juk važinėjimas iš vieno miesto galo į kitą atimdavo daug brangaus laiko, kurį galėjome skirti vienas kitam.
– Sutaupėte laiko nevaikščiodami ilgai į pasimatymus.
Vilius: Buvo ir pasimatymų. Kadangi buvo vasara, Norą kviesdavau į vieną Trakų restoraną. Abiem patiko gardus maistas.
Nora: Vilius – labai romantiškas. Anksčiau esu draugavusi ne su vienu vaikinu, tačiau tokio dėmesingo kaip Vilius nebuvo. Kai vaikinai bando nustebinti, jų pastangos labai matyti.
O kai Vilius pateikia staigmeną, jaučiu, kad tai – labai nuoširdu, nes jis galvoja apie mane: žino, kas man galėtų patikti.
Valentino dieną Vilius ištaikė laiką, kai manęs nebuvo, ir namus papuošė frezijomis, ant sienos pakabino plakatą su mano nuotrauka ir užrašu: „Myliu Tave“. Tai išvydusią mane užplūdo emocijos – šypsojausi ir verkiau.
Vilius: Ta diena man buvo įtempta. (Juokiasi.) Kilus idėjai skubėjau ją įgyvendinti. Reikėjo vikriai suktis, nes tą vakarą su Nora ėjome ir į spektaklį, ir vakarieniauti į restoraną. Bet kai turiu noro, galiu nuversti kalnus.
– O kokių staigmenų pateikė modelio darbas?
Nora: Kadangi vienam fotografui atrodėme esanti graži pora, jis mums surengė vestuvinę fotosesiją, kurią panaudojo savo tinklalapio reklamai.
Vilkėjau baltą suknelę, Vilius – kostiumą. Po fotosesijos išvykome atostogauti į Maljorką. Juokavome, kad vykstame į povestuvinę kelionę.
– Vestuves surepetavote. Ar patys apie jas rimtai svarstote?
Nora: Galvojame apie ateitį. Kartais pašnekame apie tai. Vilius paklausia, kokią suknelę rinkčiausi, kokia šukuosena būtų.
Jeigu gyvename kartu, vadinasi, norime būti drauge, negalvojame išsiskirti. Tikrai norėčiau su Viliumi gyventi likusį gyvenimą.
Vilius: Jaučiamės tvirta pora. Vis mąstau, kaip reikėtų pasipiršti.
