Dveji metai ir penki mėnesiai. Tiek laiko prabėgo nuo E.Jakštytės ir R.Žvagulio pažinties viename sostinės naktinių klubų. Akivaizdu, kad jų santykiai atlaikė ne vieną išbandymą.
„Neseniai buvau grįžęs iš Anglijos, galima sakyti, iš naujo turėjau pažinti Lietuvą. Kai sutikau Eglę, žinojau, kad ji – dainininkė, bet apie jos veiklą nieko nebuvau girdėjęs.
Ji ketino pasirašyti prodiusavimo sutartį su mano tėvu“, – prisiminė Ž.Žvagulio sūnus iš pirmosios dainininko santuokos.
Eglė patikslino, kad iki pažinties su Ryčiu jo tėvas jau metus buvo jos prodiuseris.
Atlikėja buvo girdėjusi, kad Ž.Žvagulis turi jaunėlį sūnų Vakarį ir užsienyje gyvenančius vyresniuosius Rytį bei Ąžuolą.
Tačiau su atžalomis iš pirmosios dainininko santuokos Eglė tuomet dar nebuvo susitikusi akis į akį.
„Su draugėmis leidau laiką naktiniame klube ir atsitiktinai susipažinau su Ryčiu. Išgirdusi jo vardą nujaučiau, kad jis yra dainininko Ž.Žvagulio sūnus.
Jo balsas panašus į tėvo. Bet tuo metu Rytis buvo šviesiai nusidažęs plaukus, todėl išvaizda nepriminė vyresniojo Žvagulio“, – šypsodamasi pasakojo Eglė.
Kai Ž.Žvagulis sužinojo, kad sūnus susitikinėja su jo globojama jauna dainininke, jį perspėjo: „Ko lendi prie mano atlikėjų? Nekišk nagų. Netrukdyk mano veiklai!“
Prodiuseris sunerimo ne juokais, nes baiminosi, kad dėl jausmų audros gali nukentėti Eglės solinė karjera, mokslai Vilniaus kolegijoje. Tėvas taip pat abejojo, ar Rytis atsakingai žiūrės į santykius su dainininke.
„Kadangi mūsų santykiai tapo rimti, dabar Žilvinas mus labai palaiko“, – džiaugėsi E.Jakštytė.
Barmeno duonos R.Žvagulis pirmąkart paragavo būdamas aštuoniolikos metų, kai su metais vyresniu broliu Ąžuolu dirbo tėvo ir jo gero bičiulio, televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko Venesueloje, Margaritos saloje, įkurtame bare.
Egzotiškoje saloje Rytis turėjo ne tik mėgstamą darbą, bet ir mylimąją venesuelietę.
Dėl nuolatinio vietos valdžios pareigūnų tikrinimo lietuvių baras dažnai nedirbdavo, tokia situacija vargino Ž.Žvagulio sūnus. Po kurio laiko jie susiruošė grįžti į Lidsą Anglijoje, kur gyveno jų motina Regvita su naująja šeima.
Ryčiui Lidsas buvo tarsi antroji gimtinė, nes į šį miestą su mama ir broliu iš Lietuvos persikėlė gyventi tuo metu, kai jam buvo devyneri metai.
„Anglijoje užaugau tarp britų. Vieninteliai lietuviai toje aplinkoje buvo mano mama ir brolis. Lietuviškai bendraudavau tik tuomet, kai atvykdavau į Lietuvą“, – pasakojo dainininko ir šokėjos sūnus.
Po pusantrų metų darbo Margaritos saloje Rytis į Lidsą grįžo su venesueliete. Tačiau jai sunkiai sekėsi pritapti naujoje vietoje. Dėl to pora greitai išsiskyrė, mergina išvyko į savo tėvynę.
Paklaustas apie šią meilės istoriją, R.Žvagulis nenorėjo daugžodžiauti: „Tai buvo labai seniai.“ Tačiau gali būti, kad venesuelietės paliktas širdies žaizdas Ryčiui išgydė nauja meilė savame krašte.
Prieš penkerius metus jam tarsi buvo lemta grįžti į savo tėvynę ir pamilti lietuvę.
„Kai grįžau į Lietuvą, tikėjausi čia praleisti vasarą ir grįžti dirbti į Angliją.
Tačiau jau po mėnesio supratau, kad man čia patinka ir noriu pasilikti“, – tikino R.Žvagulis.
E.Jakštytė šmaikštavo apie prodiuserio sūnaus svajones: „Rytis norėjo turėti draugę lietuvę, bet susirado ne visai lietuviškų bruožų merginą.
Nors aš gimiau Lietuvoje, išvaizda ir ugningu charakteriu nesu panaši į lietuvę.“
Sodraus balso tamsiaplaukė E.Jakštytė barmeno R.Žvagulio širdį užkariavo dėl dailios išvaizdos.
„Eglė man patiko iš pirmo žvilgsnio – atkreipiau dėmesį į jos liekną figūrą, ilgus plaukus“, – prisipažino dabar viename sostinės naktinių klubų barmenu dirbantis R.Žvagulis.
Ilgai vaikščioti į pasimatymus juodu nenorėjo – supratę, kad nori vienas kitą matyti kiekvieną dieną, išsinuomojo butą.
Poros dienotvarkė dažniausiai sutampa – Rytis klube dirba savaitgalio vakarais, o Eglė tuo metu būna išvykusi į koncertus.
„Iš pradžių nebuvo lengva vienam prie kito prisitaikyti, bet kuo toliau, tuo labiau apsišlifavome ir dabar sutariame puikiai.
Abu mėgstame ruošti valgį, žiūrėti filmus, todėl vakarus romantiškai leidžiame namuose“, – apie pusantrų metų trunkantį bendrą gyvenimą su mylimuoju pasakojo Eglė.
Mergina nepyksta, kad mylimasis turi daugiau laisvo laiko nei ji, nes jis tik vakare eina į darbą.
O E.Jakštytė ne tik koncertuoja, bet ir lanko paskaitas, dirba įrašų studijoje, repetuoja šokių salėje.
„Moku suderinti savo dienotvarkę taip, kad gerai jausčiausi. Jei vien tik dirbčiau ir šalia nebūtų artimo žmogaus arba jam neskirčiau dėmesio, pati greičiau pavargčiau, išsekčiau emociškai.
Todėl man labai patinka ramiai leisti laiką su Ryčiu namuose“, – patikino Eglė.
Dainininkė gyrė mylimąjį, kad jis ją daug ko išmokė virtuvėje, nes įgijo nemažai patirties dirbdamas baruose. Rytis širdies draugę dažnai palepina orkaitėje kepta mėsa ar žuvimi.
„Aš jį taip pat esu ne kartą nustebinusi savo paruoštais patiekalais ir įrodžiusi, kad virtuvėje nesu vėpla“, – kvatojo dainininkė.
Šeimyniškai gyvenantys E.Jakštytė ir R.Žvagulis jau senokai vienas kitą pristatė savo artimiesiems.
Praėjusiais metais dainininko sūnus mylimąją pakvietė atostogų į Marbelją. Šiame Ispanijos kurorte jau šešerius metus gyvena R.Žvagulio motina, tad pora apsistojo jos naujos šeimos namuose.
Eglė ir Rytis ne tik tingiai leido dienas prie baseino, mėgavosi jūrų gėrybėmis, bet ir su jo motina keliavo po vaizdingas apylinkes.
R.Žvaguliui buvo smagu ne tik pasisvečiuoti pas motiną, bet ir pabendrauti su naujoje jos šeimoje augančia septynmete seserimi Andželina ir dvejų metų broliu Eidenu.
Per atostogas Eglė juto, kad Ryčio mama su ja nuoširdžiai ir šiltai bendravo. Tai buvo lyg ženklas, kad ji pritaria sūnaus pasirinkimui.
„Kadangi tėvas gerai pažinojo Eglę, nebuvo jokių nepatogumų ją pristatyti“, – šypsodamasis tikino Rytis.
Ar Ž.Žvagulis netapo atlaidesnis sūnaus išrinktajai? Juk jis dabar ne tiktai prodiuseris, bet galbūt ir būsimas uošvis.
„Darbas yra darbas, šeima yra šeima“, – apie tai, kad tėvas atriboja darbinius ir asmeninius santykius, užsiminė Rytis.
Dainininkė jau įsitikino, kad Ž.Žvagulis nėra griežtas prodiuseris, kuris jai nuolat vadovautų: „Jis žino, kad esu asmenybė, ir leidžia man reikštis.
Žinoma, mes pasitariame dėl visų karjeros galimybių. Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad jis mums su Ryčiu ką nors uždraustų.“
R.Žvagulis neabejoja, kad jeigu, neduok Dieve, jis išsiskirtų su Egle, tėvas tikrai neatsisakytų su ja dirbti.
Eglė nemažai bendrauja ir su antrąja Ž.Žvagulio žmona, dainininke Irena Starošaite: „Ji man – kolegė, draugė ir autoritetas, Ryčio pamotė.“
E.Jakštytė įsitikinusi, kad palaikyti glaudų ryšį su Ryčio artimaisiais jai pavyko dėl to, kad jie protingi, nuoširdūs, mieli.
„Jei aš būčiau nemaloni, nemandagi, Ryčio šeima nebūtų manęs pripažinusi. Svarbiausia, abipusis atvirumas – niekada nekalbame vieni apie kitus už akių“, – tvirtino R.Žvagulio širdies draugė.
Dainininkė išrinktąjį jau supažindino ir su savo tėvais.
Eglė, kaip ir Rytis, turi nemažai artimųjų. Utenos rajone, Radeikių kaime, gimusi E.Jakštytė šeimoje – jauniausia. Ji augo su seserimis Gintare, Laura ir broliu Linu.
„Neįsivaizduoju kitokios savo vaikystės nei turėjau – ką patyriau, gero ir blogo, visa tai mane išauklėjo, užgrūdino. Džiaugiuosi, kad augau didelėje šeimoje. Dabar man seserys sako, kad esu joms geriausia draugė.
Seserys gyvena Utenoje, o brolis neseniai atsikraustė į Vilnių.
Linas – meniškos prigimties, mano bendramintis. Jis dainuoja Deivydo Zvonkaus vadovaujamame chore“, – pasakojo E.Jakštytė.
Vasarą Eglė ilgiau pasilikdavo tėvų namuose, nes jai patinka gamta, kurios supama ji užaugo. Eglė maudydavosi ežere, daug buvo gryname ore.
„Mama man neleidžia ravėti daržų, nes labai manęs pasiilgsta ir mano, kad reikia mane lepinti. Kai pati pasakau, kad noriu nuravėti lysvę, tik tuomet leidžia.
Nebijau ūkio darbų“, – pasakojo E.Jakštytė.
Dainininkės tėvas Gintaras – tolimųjų reisų vairuotojas, mama Danutė – namų šeimininkė, ant kurios pečių gula nemažas šeimos ūkis.
Šeimos galvos namuose nebūna po mėnesį ir daugiau, tad kai jis grįžta, Eglė būtinai lekia į gimtinę.
Tuomet tarsi surengiamas šeimos susirinkimas – susiburia tėvai ir vaikai. Visi kartu tvarkosi ūkyje.
„Mama augina įvairių daržovių, turi daug vištų, tris karves, triušių“, – vardijo Eglė.
„Ir dar turi daug katinų“, – pabrėžė R.Žvagulis.
Vaikystėje Eglė ne kartą bandė pamelžti karvę, bet ar dabar jai tai pavyktų, ji suabejojo: „Nežinau, ar prisiminčiau visus veiksmus.“
Šie jos žodžiai privertė nusijuokti kaimiško gyvenimo neragavusį Rytį. Vaikystėje jis lankydavosi pas senelius sodyboje, tačiau jam nėra tekę net bulvių ravėti.
„Radeikiai nėra gūdus kaimas, tai miestelis. Gyvename ūkiškai, bet namuose yra visi patogumai. Gimtinėje atitrūkstu nuo miesto šurmulio, gražioje gamtoje atgaunu jėgas“, – tokių viešnagių nauda džiaugėsi Eglė.
Iš Radeikių į Vilnių įsimylėjėliai atsiveža daržovių, sūrių. Nors dainininkės tėvas, išleisdamas dukrą iš namų, dažnai nori jai duoti pinigų, ši atsisako. Eglė siekia būti savarankiška.
Ryčio taip pat neberemia tėvai: „Margaritos saloje atsidūriau būdamas aštuoniolikametis. Ten su broliu vieni gyvenome, dirbome. Net ir būdamas moksleivis stengdavausi užsidirbti pinigų: per vasaros atostogas plaudavau indus baruose, kad galėčiau nueiti į kiną.“
Dabar būsto mokesčius ir išlaidas maistui Eglė ir Rytis dalijasi per pusę, o pinigų vestuvių puotai dar netaupo.
„Daugiau nei dveji draugystės metai nėra daug – kiti kartu gyvena po šešerius ir daugiau metų.
Vestuvės nieko nepakeistų, nebent jau dabar norėtume vaikų, sėslaus gyvenimo.
Kadangi noriu daug ką pasiekti ir daug ką nuveikti, nesu pasiruošusi šeimai“, – net nuo mylimojo neslėpė dainininkė E.Jakštytė.
