– Ar neįsižeidėte, kai jums pasiūlė nedidelį Šerloko Holmso ekonomės vaidmenį?
– Nė truputėlio. Pagalvojau, jei jau mane pakvietė, tikriausiai ne veltui. O dėl to, kad vaidmuo nedidelis... Labai sunku daryti išvadas apie vaidmens svarbą nežinant galutinio rezultato. Regis, pirmosiose „Šerloko Holmso“ serijose mano herojės misis Hadson nėra, bet tai, patikėkite, manęs visiškai netrikdo. Man buvo labai malonu vaidinti šiame seriale.
– Iš anksčiau sukurto serialo apie Šerloką Holmsą ir daktarą Vatsoną žiūrovas susidarė įspūdį, kad ekonomė misis Hadson - nejauna, kerėpliška, juokinga. O jūsų herojė - jauna, graži, ja net susižavėjo daktaras Vatsonas.
– Taip, ir man tai patiko. Kino pasaulis žino kelias dešimtis Šerloko Holmso ekranizacijų, visos misis Hadson labai skirtingos, bet juk tai puiku!
– Bet jūsų misis Hadson rado savo laimę su daktaru Vatsonu?
– To dar neišsiaiškinau: juk serialo iki galo dar nesumontavome.
– Na, o jeigu atsidurtumėte savo herojės vietoje, ką pasirinktumėte: literatūriniu talentu apdovanotą Vatsoną ar charizmatiškąjį Holmsą?
– Sunkus klausimas, nes niekada negalvojau apie Holmsą kaip apie vyriškį, kurį galėčiau įsimylėti. Šiuo požiūriu jis niekada manęs nedomino.
– Ar serialo sumanytojai neprašė pakonsultuoti dėl angliškų tradicijų ir buities?
– Na, taip, kai serialo kūrėjai ko nors nežinodavo, klausdavo ir manęs. Bet ir aš negalėjau atsakyti į visus klausimus. Nesu Viktorijos laikų Anglijos specialistė. Kas aš? Viso labo – aktorė.
– Londone gyvenate daugiau nei dešimt metų. Ar galite pasakyti, kad šį miestą pažįstate kaip savo penkis pirštus?
– Ką jūs! Londono neįmanoma pažinti kaip savo penkių pirštų! Po Londoną galima vaikščioti tik su žemėlapiu rankose. Ir aš su savimi visada nešiojuosi Londono žemėlapį.
– Ir jūsų nepalaiko atvykėle?
– Nežinau, kokį palieku įspūdį. Bet jei Londone kažko ieškai, tuomet visiškai normalu vaikščioti su žemėlapiu. Londonas – labai painus miestas. Londono taksistas mokosi ketverius metus, nes susigaudyti šiame mieste nelengva... Yra, pavyzdžiui, panašių pavadinimų, kaip antai Essex Garden, Essex Street, Essex Road, Essex Square, Essex Place – ir visa tai išsibarstę po įvairias vietas.
– Žinoma, kad Londone tapote futbolo aistruole. O ar turite kokių nors tik Londono gyventojams būdingų pomėgių ar įpročių?
– Anksčiau laikraščius pirkdavau kioske, - kaip visi Londono gyventojai. Bet dabar yra internetas. Gyvenimas nestovi vietoje – taip pat ir ten.
– Anglai dievina įvairiausius uždarus klubus.
– Esu „Soho House“ klubo narė.
– Ir kokia privilegija naudojatės?
– Jokia. Moku nario mokesčius ir galiu užeiti į tam tikras įstaigas. Juokinga? Bet tai ir yra grynai angliškas reiškinys.
Parengė Ona Kacėnaitė
