Nesidomintys svetimų gyvenimų kronikomis greičiausiai tik gūžtelės pečiais – supaisysi čia tas pramogų pasaulio garsenybes. O Agnės draugų būrelis smagiai pakikens – aštraus liežuvio nepatrumpinsi, ji sugeba pasišaipyti ir iš savęs.
Agnei tai antroji santuoka, anksčiau moteris buvo susituokusi su verslininku Vytautu Martinaičiu, o po skyrybų ilgai bendravo su garsiuoju teatro režisieriumi. O.Koršunovą ir Agnę iki šiol sieja draugiški santykiai ir bendras darbas. Diplomuota kostiumų dizainerė kuria kostiumus Rygos dailės teatre režisieriaus statomam „Išvarymui” pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę.
Jau antrą mėnesį ji leidžia Rygoje. „Grįžau į Lietuvą per vestuves, o kitą dieną vėl lėkiau į Rygą”, – pasakojo energija trykštanti moteris, prie kurios darbų prisidėjo ir dar vienas – LNK kulinarijos laida „Receptų užkalbėtoja”, rodoma šeštadienio rytais. Tad iš pradžių – apie tai.
– Kodėl jūs, diplomuota kostiumų dizainerė ir tapytoja, nusprendėte nerti į kulinarijos pasaulį? – „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“ paklausė A.Jagelavičiūtės.
– Tikrai niekada nesistengiau prisistatyti kaip tikra kulinarė. Kulinarija yra mano aistra, pomėgis. Gaminti moku tiek, kiek kiekvienas bent truputį maistu besidomintis žmogus. Maisto ruošimo srity esu ne profesionalė, o savamokslė.
O štai ragautoja tikrai esu profesionali, nes į tai investavau daug pinigų, aplankiau įdomiausias pasaulio valgymo vietas. Tuo rimtai domėjausi nemažai laiko.
Nebesistebiu sakančiais, kad neruošia patiekalų pagal receptus. Ir pati tai anksčiau pabrėždavau, bet kai žmogus taip sako, vadinasi, jis dar pačioje kulinarinių ieškojimų pradžioje. Juk žmonės gaminti pradeda ne nuo knygų, o nuo savęs, nuo mamų, močiučių pamokymų. Ir pati taip pradėjau. Gaminimas pagal receptus yra aukštesnis kulinarinių ieškojimų etapas.
– Laidos pavadinimas „Receptų užkalbėtoja” reiškia, kad patiekalus ruošite pagal receptus? Kuo ši laida skirsis nuo kitų kulinarijos laidų?
– Taip, mes gaminsime pagal standartinius receptus ir tikrinsime, ar įmanoma jų laikantis paruošti patiekalą. Vis dėlto nuo receptų šiek tiek nukrypsime.
Pavyzdžiui, pirmąsyk gyvenime kepiau obuolių pyragą, nes pyragų apskritai nemėgstu, esu mėsos patiekalų gerbėja ir niekada nesu jų kepusi. Todėl kepiau iškart tris, nes nežinojau, kokio rūgštumo obuolius reikia dėti. Man tai buvo tikras išbandymas.
O štai pagal receptą iš senos lenkiškos kulinarijos knygos „Kucharka litewska” virto įdaryto kalakuto likimas neaiškus. Paukštis virė gal šešias valandas – pavargau ir aš, ir visa kūrybinė grupė. Nežinau, kokia virėja turi tiek kantrybės. Gal Antano Smetonos laikais tokių ir buvo.
Taigi net ir ruošiant patiekalus pagal receptus ne visuomet gali viskas pasisekti.
Mūsų laida rodoma šeštadieniais 9 valandą ryto, tuomet, kai TV žiūri ir vaikai. Todėl norisi, kad ši laida būtų pramoginė, su smagiais, žaismingais elementais ir skirta visai šeimai, kad ją mielai žiūrėtų ir tėčiai su vaikais, kol mamos miega.
– Tie šiuolaikiški tėčiai, kurie moka gaminti?
– Nebūtinai. Gali žiūrėti ir visai žali, neturintys jokio supratimo apie kulinariją.
– Parodysite ir labai paprastų, žemiškų receptų?
– Žinoma, štai kad ir tas pats obuolių pyragas ar lazanija. Tai tikrai paprasti receptai. Daugeliui kyla klausimas, ar kepant lazaniją būtina apvirti tešlos lakštus. Mes neapvirėme ir viskas puikiai išėjo.
Daugelį dalykų aiškinsimės kartu ir taip, kad suprastų net mažiausi žiūrovai. Manau, bus linksma, nes tai bus ne kulinarijos pamoka, o pramoginė laida.
– Ar manote, kad per televiziją reikia tiek daug kulinarijos laidų? Juk tuo besidomintys gali lankyti kursus, privačias pamokas.
– Kai prasidėjo ekonomikos krizė, žmonės tarsi grįžo į namų virtuves, nes neliko pinigų trankytis po viso pasaulio restoranus.
Mūsų įpročiams įtaką dažnai daro socialiniai įvykiai. Šiuo atveju naminio maisto mada nėra pati blogiausia. Yra blogesnių madų, kaip kad darytis už galvą didesnius dirbtinius papus ar leistis botulino injekcijas.
Maitintis namie ir sodinti šeimą prie stalo yra gera mada. O televizija yra tikrovės veidrodis. Dėl to dabar čia tiek daug panašių laidų, beje, vienų iš geriausių pramoginių laidų. Maistas yra grįžimas prie šeimos, o tai be galo svarbu.
– Pastaruoju metu televizijoje ir jus matome kulinarijos laidų skiltyje. Neseniai baigėsi konkursas „Skonis”, kur teisėjavote, dabar štai kitas projektas. Menas lieka nuošaly?
– Man labai smagu, kad mano televizijos projektai sukasi į tą pusę – į kulinariją ir stilių. O menas... Čia viskas vyksta savaime. Vienu metu negaliu tiek daug aprėpti. Be to, iš meno nepragyvensi. Turiu galvoje tapybą.
Tapybos studijos man padėjo grįžti prie drabužio, nes vien drabužių kūrimas man atrodė tuščias reikalas. Nors, atvirai sakant, be galo ilgiuosi tapybos.
Kostiumų kūryba – kita meno forma. Juos kuriu visu tempu, po dešimties dienų Rygos dailės teatre laukia latviško „Išvarymo” varianto premjera.
Planų ir norų yra visokių, bet ne visada viskas išeina, ką suplanuoji. Gyvenime visko pasitaiko.
– Regis, tuos netikėtus įvykius sukuriate pati – tai nusiskutate galvą plikai, tai sukeliate skandalą feisbuke iškoneveikdama dainininkę Vitą Jakutienę, tai slapta ištekate.
– Plaukus nusiskutau dėl labdaros, ištekėjau iš didelės meilės, o vienai poniai pasakiau tai, ką manau. Tai tikras gyvenimas, kai įvykis vejasi įvykį. Vieni renkasi būti tik stebėtojais, o kiti – gyventi. Esu iš pastarųjų.
Savo temperamento nepasirinkau, tokia jau gimiau. O keistis vien dėl to, kad kam nors kas nors nepatinka, būtų kvaila. Ar gyveni dėl savęs, ar dėl kitų – pasirinkimo reikalas.
Gyvenime visi turime rinktis ir už tą pasirinkimą susimokėti.
– Esate laisvas žmogus?
– Taip, vidumi esu visiškai laisvas žmogus ir dėl to gyvenu labai komfortiškai. Nors, kaip ir daugelis, turiu daugybę žmogiškų problemų ir rūpesčių, daug darbų ir mažai atostogų, tai irgi yra pasirinkimo reikalas.
– Ar kada nors tenka save tramdyti, dėl ko nors sau priekaištauti ar graužtis?
– Taip, norėčiau kalbėti tyliau. Norėčiau būti kvailesnė. Norėčiau, kad manęs nekankintų kitų nesąmonės ir kad neužkliūtų daugelis negerų dalykų, kurių galėčiau nepastebėti.
– Esate pilietiška?
– Labai. Visi mano konfliktai yra susiję ne su paprastu noru pasibarti. Mane jaudina tie dalykai, apie kuriuos kalbu plačiąja prasme. Nenoriu, kad mano vaikai augtų tokioje visuomenėje, kurioje vyksta negeri reiškiniai. Visada su tuo kovosiu, bet tokiu lygiu, kokiu galiu.
Esu matomas žmogus, pasirinkau tokia būti. Ir tai yra vienas iš būdų reikšti savo nuomonę.
– Metų pabaigoje blykstelėjote kitu netikėtu pasirinkimu – ištekėjote po trijų mėnesių draugystės. Ar tikrai tiek laiko pakanka, kad pažintum žmogų ir įsitikintum jausmų tikrumu?
– Jeigu ištekėjau, vadinasi, manau, kad tai tikra. O net jei ir pasirodys, kad yra kitaip, tai bus kitaip.
Gyvenime yra buvę situacijų, kai tikrinau, ar yra taip, ar ne taip. Na, ir ką, prisitikrinau? Negi reikia laukti, kol pasidarys blogiau? Laukite!
O aš noriu gyventi dabar. Tad kodėl dabar turiu pasakyti „ne”, jei galbūt tik kada nors bus „ne”? O dabar yra „taip”!
Net jeigu dabar nugyvensiu tik tris laimingas dienas, o paskui trejus nelaimingus metus, aš prisiminsiu tik tas tris laimingas dienas ir dėl nieko nesigailėsiu.
– Kokia esate žmona – rami, šeimyniška, puiki šeimininkė?
– Čia jau reikėtų klausti mano vyro, bet faktas tas, kad po vestuvių jau antras mėnuo gyvename atskirai. Aš – Rygoje, jis – Vilniuje. Kitas skųstųsi, bet juk nesame maži vaikai, abu suvokiame: jei reikia padaryti rimtus darbus, mes juos ir darome.
Esame brandžios asmenybės ir taip pasirinkome. Juk galėjome tuoktis tuomet, kai turėsime laiko, kai priešaky bus metai atostogų. Bet ar kada nors taip bus?
– Ar jūsų vyras irgi paskendęs darbuose ir apie atostogas tik pasvajoja?
– Jis dirba keliose įmonėse, jo darbo sritis – alternatyvūs energijos šaltiniai, saulės energetika. Manau, šiuo metu tai ypač aktuali sritis.
– Esate labai stilinga ir graži moteris. Kaip tokioms prisiekusioms maisto gamintojoms pasiseka išsaugoti dailias kūno linijas?
– Mama pasakojo, kad kulinarija susidomėjau jau tada, kai pradėjau kalbėti. Būdama dvejų statydavau taburetę prie stalo ir lįsdavau prie ruošiamos košės. O aštuonerių jau mokėjau išsikepti kepsnį su skrudintomis bulvytėmis.
Rezultatas – 9 klasėje svėriau 65 kg būdama 150 cm ūgio. Tikra storulė. Dabar esu 165 cm ūgio ir sveriu 54 kg.
Nors mano maistą sudaro Viduržemio jūros regiono produktai, visas gyvenimas teka kartu su nuolatinėmis mintimis apie dietą. Nevalgau nei makaronų, nei miltinių patiekalų. Kai kas gali sau leisti suvalgyti tris apskrudusias bulves, aš – tik pusę. Duonos nevalgiau daug metų, bet dabar jos noriu. Kai vieną dieną prisiryju, kitą tenka badauti. O tai nėra labai sveika.
– Ar draugaujate su sportu?
– Oi, ne, tarp sporto ir manęs – žiaurus konfliktas. Žinoma, kaip ir kiekvienas lietuvis, naujų metų pradžioje bandau prisiekti, kad pradėsiu sportuoti. Bet štai ir dabar, ankstyvą rytą, kalbėdama su jumis geriu kavą ir ryju šokoladą, o netrukus eisiu į Rygos dailės teatrą, kur yra didžiulis bufetas, jame sušveisiu tikrus angliškus pusryčius ir tyliai galvosiu apie sportą. Negaliu atsilaikyti – čia tikrai nerealus bufetas, triskart per dieną keičia meniu, dieną bus kepsniai, cepelinai ir visokie kitokie skanėstai.
– Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje turbūt užsibrėžėte tris dalykus, kuriuos būtinai turite padaryti šiemet?
– Pirmas – grįžti į jogos užsiėmimus, kurių nelankiau jau porą metų. Antras – susidėlioti darbus taip, kad galėčiau skirti laiko asmeniniam gyvenimui ir atostogoms. Trečias – padaryti keletą dalykų, kurių net nepradėjau, bet labai noriu pradėti daryti.
Agnės receptai iš knygos „Pasimatykime virtuvėje”
Triušienos kukuliai su koše
Produktai: 250 g triušienos faršo, kelios skiltelės česnako, žiupsnelis druskos ir baltųjų pipirų, kiaušinis, šaukštas (ar daugiau) miltų, sauja pievagrybių, grietinėlė, sviestas, 2 bulvės, morka, česnakinių svogūnų laiškai, kiti prieskoniai.
Gaminimas: į faršą įmušti kiaušinį, įberti šiek tiek miltų ir išminkyti. Suformuoti kukuliukus ir apkepti keptuvėje. Tuomet sudėti pievagrybius ir dar šiek tiek pakepti. Įpilti grietinėlės ir baigiant troškinti sumesti česnakinių svogūnų laiškus.
Košė: dvi virtas bulves ir morką sutrinti su svogūnu, prieskoniais, sviestu bei grietinėle.
Galima patiekti su bruknių (arba braškių) uogiene ir marinuotais agurkais.
Vaivorykštinis upėtakis druskos patale
Produktai: 800 g vaivorykštinio upėtakio, ryšelis petražolių, 3 šaukštai nekapotų kardamonų, 2 šaukštai kmynų, 1 kg rupios nevalytos druskos, citrina.
Gaminimas: nuplauti ir nusausinti išvalytą upėtakį, patiesti lakštą aliuminio folijos ir ant jos suberti pusę kilogramo druskos, išlyginti iki 1–1,5 cm storio. Ant druskos pakloto dėti upėtakį, o į jo vidų prikimšti petražolių, pagardinti kardamonais ir kmynais. Ant upėtakio suberti likusią druską ir uždengti kitu folijos lakštu. Viską suvynioti į keletą folijos lakštų ir kepti ant žarijų (jei kepama orkaitėje – į foliją vynioti nereikia). Kepimo trukmė – nuo 40 iki 60 min.
Prieš dedant į lėkštes pašlakstyti citrinų sultimis. Garnyras – pagal skonį.
