Eidama Vilniaus senamiesčio gatve Karina dar susirenka keletą komplimentų. Išklauso juos ramiai šypsodamasi ir paskandina savo didelėse kaštoninėse akyse.
Ši mergina greičiausiai niekada nesijaus neverta komplimento, nes visą jos esybę perėmęs mamos Nadeždos paveikslas – pasitempusios ir elegantiškos. Tikros moters, nors dukterį užaugino viena. Tėvas? Kažkur – Karina net nesuka galvos ir juolab neskaudina sau širdies.
„Jei vyras paliko moterį, vadinasi, nereikia apie jį galvoti“, – įsitikinusi aktorė.
– Jūs apibūdinama kaip kino deivė, atradimas prodiuseriams, nors praėjo tik treji metai, kai baigėte aktorystės studijas. Dar tik keli filmai, serialai... Pamaniau, kaip jaustumėtės sutikusi, pavyzdžiui, legendinę Vaivą Mainelytę?
– Mane pačią siutina toks patosas. Kai nuveiksiu ką nors svaraus, tada bent jau galėsiu vadintis kino aktore.
– Kas galėtų būti svaresnio?
– Jei pas režisierių Emilį Vėlyvį suvaidinčiau ne nedidelį prostitutės vaidmenį kaip „Redirected / Už Lietuvą!“, o pagrindinį.
– Ar mokotės iš vyresnių savo kolegų, bendraamžių?
– Nesimokau nei iš bendraamžių, nei iš vyresnių kolegų. Skaitau daug knygų apie vaidybą, mokausi iš užsienio aktorių – jie kine tokie organiški.
– Bet šviesaus atminimo Vytautas Šapranauskas galbūt jums davė kokių nors patarimų, kai dirbote E.Vėlyvio filme?
– Tai buvo mano pirmas filmas, su Vytautu daug ir šiltai kalbėjomės apie darbą, gavau daug gerų pastabų. Man jis iki šiol – tik kažkur ilgam išvykęs...
– Ar kas nors iš kolegų nebandė jūsų atvesti į protą – vaidinti ne tik kine, bet ir teatro scenoje?
– Buvo sakančių, kad serialai – blogis, kad tai lyg barščiai be raudonųjų burokėlių. Ką čia išdarinėji, kodėl sau taip leidi?! Bet juk taip pat mokaisi tekstą, dirbi su kolegomis – kuri. Nevertinu teatro kaip stebuklingo reiškinio. Visur esi diplomuotas aktorius.
Scenos atsivalgiau studijuodama. Baigusi mokslus nusprendžiau nevaidinti teatre. Nuoširdžiai pasakysiu – labai pavargau nuo kančios, kuri iš esmės niekur neveda. Tie vaidmenys taip sunkiai kuriami, aukoji save, jaunystę, gražiausius metus praleidi belangėje nuo ryto iki vakaro vien tam, kad kas nors paplotų ir galbūt pasakytų, jog puikiai vaidinai.
Kol esu jauna, noriu pagyventi, pasidžiaugti gražiomis suknelėmis, moteriškumu, gražiais vaizdais.
– Jus sudegintų ant laužo už tokias kalbas.
– Aktorių labai daug, net per daug. Aš į savo profesiją žvelgiu paprastai – labai gerai, jei gali ja pasinaudoti įvairiose srityse. Galiu, pavyzdžiui, prekiauti suknelėmis – apie jas papasakosiu taip gerai, kaip niekas kitas.
Daugiau skaitykite žurnale "Stilius".
