Pasirengimo premjerai įkarštis šiuo metu juntamas ne tik Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro scenoje, bet ir siuvykloje, kur auksarankės teatro siuvėjos įgyvendina pačias netikėčiausias dizainerio vizijas.
„Teatro kostiumai – tai pats didžiausias meistriškumas, nes viskas daroma rankomis. Čia dirba daugybė žmonių, – sakė Juozas. – Nemėgstu paprastų dalykų – pasiuvi suknelę, ir baigta. Tad gaminame ir galvos apdangalus, ir skrybėles – pačius sudėtingiausius įvaizdžio reikmenis.
Man teatras visada įdomu. Kuriant madą viskas turi būti atsargu, pritaikyta dėvėti, o teatre gali pasitaškyti fantazija, įgyvendinti ir nepraktiškus sumanymus. Nors... ir čia susiduri su praktiškumu: drabužiai turi būti ne tik gražūs, bet ir patogūs – juk artistai turi dainuoti, šokti.“
Operoje „Kornetas“ veiksmas vyksta dviem laikotarpiais – XX amžiaus pradžioje ir XVII amžiuje. Tad scenoje susilies du stiliai – secesija ir barokas.
Kaip Juozui pavyko juos suderinti?
„Aš radau raktą pasitelkęs spalvas, siluetus. Viskas atrodo ir labai šiuolaikiškai, ir kartu yra epochos ženklų, juntama tų laikų atmosfera“, – teigė kūrėjas.
Juozas atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis atėjusių į operą žiūrovų ne itin gilinasi į muziką – tiesiog mėgaujasi reginiu.
„Dabar į operą vaikščioti yra prestižo ir mados reikalas. Labai džiaugiuosi, kad žmonės ateina kad ir dėl mados – gražaus vaizdo ir įspūdingų kostiumų. Taip jie gauna ir kultūros injekciją“, – Juozas nenuvertino bet kokio lygio žiūrovo – tiek muzikos ir teatro gurmano, tiek paprasto lankytojo.
J.Statkevičius jau yra sukūręs kostiumus daugiau nei 70-iai spektaklių. Tačiau jis prisipažįsta, kad kaskart susiduria su naujais iššūkiais, reikalaujančiais kūrybinio sprendimo.
„Didžiausias netikėtumas atėjus į teatrą – gauti didelę dozę estetikos. Būtent jos „Kornete“ bus labai daug – tai išskirtinis šio spektaklio bruožas“, – žadėjo Juozas, kurio kostiumus premjeroje bus galima išvysti vasario 21 ir 22 dienomis.