Drabužius ji tobulins iki paskutinės akimirkos, tačiau šiandien džiaugiasi, kad visa esybe nėra pasinėrusi į darbą, – stabtelėti moterį verčia ir vyras muzikantas Saulius Prūsaitis (36 m.), ir pustrečių metų duktė Leonarda.
Ruošdamasi naujos kolekcijos pristatymui garsi dizainerė stengiasi taip suplanuoti dieną, kad neatimtų dėmesio iš šeimos. Todėl eskizai, audiniai ir modeliai jos galvoje sukasi, kol Leonarda būna darželyje.
Kolekcijos pristatymas – ne tik drabužių sukūrimas, todėl ant Agnės pečių gula ir daugybė organizacinių reikalų. Ji juokiasi, kad įsisukusi į tokį ritmą ir po kolekcijos pristatymo sunkiai lėtina gyvenimo tempą.
Po didžiojo šou A.Kuzmickaitė neturės kada ilsėtis – ji vėl kibs į mokslus. Meno doktorantūrą studijuojanti moteris pasiilgo mokslinės veiklos.
„Vakare, po darbų, stengiuosi laiką skirti šeimai, tačiau net ir tada mintys dažnai sukasi apie kolekciją. Tokia jau yra paskutinė savaitė prieš renginį“, – juokėsi dizainerė.
– Ar vakare dar turite energijos buities darbams?
– Kūryba ir namų darbai – labai skirtinga veikla. Stengiuosi į buities darbus žiūrėti kaip į pramogą, poilsį. Namie darau tiek, kiek noriu, – niekas man neįsakinėja.
Tačiau motinystė įpareigoja – net jei norėčiau patingėti, mažajai ruošti vakarienę vis tiek tektų. Nedramatizuoju, esu taip įpratusi.
O mažoji Leonarda dabar išgyvena atmetimo laiką – ji nenori nieko, kas jai siūloma. Pamenu, ir man nepatikdavo, kai vaikystėje tėvai liepdavo valgyti. Stengiuosi dukters neversti.
– Ar vyras Saulius jums padeda buityje?
– Taip! Saulius labai šeimyniškas, mūsų šeimoje virtuvėje dažniau sukiojasi vyras, o ne aš. Man labai pasisekė! Jei neturėčiau tokio supratingo vyro, galbūt net negalėčiau tiek dirbti.
Juk yra daugybė vyrų, kuriems jų karjera daug svarbesnė, o žmonos lieka nuošaly. Mes suderiname abiejų veiklą. Vadinasi, esame pavyzdys, kad viskas įmanoma.
– Kaip ilsitės namuose po darbų?
– Mano darbotvarkė labai įtempta, tad namuose geriausias laikas yra tada, kai galiu nieko neveikti. Pagulėti, pamiegoti – man tinka. (Juokiasi.)
Man svarbu išsimiegoti ryte, vakarais ilgiau galiu leisti laiką su šeima.
– Kaip atrodo jūsų rytas?
– Nuo mažų dienų buvau auklėta, kad labai svarbu pavalgyti pusryčius. Šios nuostatos laikausi ir savo šeimoje. Pusryčiai su visa šeima – mūsų ritualas.
Ypač jais mėgaujamės savaitgaliais, kai nereikia skubėti, kai galime išsikepę blynų ilgai bendrauti prie stalo.
– Kas namus daro jaukius?
– Man labai svarbu tvarka ir švara. Tai būtina jaukių namų sąlyga. Ne vietoje padėtas daiktas mane erzina, tada kenčia visi.
Iš paskos nevaikštau tik paskui dukrytę – žaislai, kad ir išmėtyti, man netrukdo.
Esu užsiėmusi, laisvą laiką noriu skirti šeimai, todėl namus man padeda tvarkyti pagalbininkė.
– Kokį patiekalą vyras jums paruoštų norėdamas palepinti?
– Mėgstu skanų maistą, pagamintą su meile. Sauliui patinka gaminti iš jautienos – didkepsnius, troškinį. Visada, kai tai paruošia, pradžiugina ir mane, ir save.
– Ko visada rastume jūsų šaldytuve?
– Nesu maisto kulto puoselėtoja. Neinu į maisto parduotuvę – tai vyro rūpestis. Turi būti duonos, sviesto, sūrio.
Dieną dažnai su vyru pietaujame mieste. Susibėgame vidury darbo dienos, papietaujame ir vėl lekiame savo keliais.
Neturiu silpnybės saldumynams, bet kartais skanėstų šaldytuve irgi rastumėte.
– Ar rūpinatės, kad maistas būtų ekologiškas, sveikas?
– Taip, juk auginame vaiką. Šalia namų įsikūrusi ūkininkų parduotuvė – mes ten dažni svečiai.
Man patinka madingi dalykai – tegul ekologiškas maistas būna mada! Man patinka, kad žmonės šiandien labiau rūpinasi maistu, darosi sąmoningesni. Reikia galvoti, ką valgai!
Apie dietas negalvoju ir kalorijų tikrai neskaičiuoju. Kartais net pamirštu, kad reikia pavalgyti. Svarbiausia taisyklė – nepersivalgyti.
– Vakarėliuose visada atrodote itin stilingai. Ar ilgai užtrunkate prie veidrodžio?
– Man patinka veidrodžiai! Blogai jaučiuosi ten, kur jų nėra. Galiu prie jų praleisti labai daug laiko. Dievinu viską, kas susiję su drabužiais, apranga, aksesuarais. (Juokiasi.)
Jei turiu laiko, į renginį galiu ruoštis ir labai ilgai. Tačiau kai reikia skubėti, moku susiruošti ir labai greitai.
Man patinka puoštis, mergaitiškai maivytis prieš veidrodį, keliskart persirengti. Manau, kad tai daryti labai naudinga, – persirenginėdama atrandu naujų derinių.
– Ar dėvite kitų dizainerių drabužius, ar pasitikite tik savimi?
– Mielai dėviu, turiu kitų dizainerių drabužių! Viešėdama užsienyje visada užsuku į žinomų dizainerių parduotuves, ką nors įsigyju. Svečiose šalyse didesnis drabužių pasirinkimas.
Nemėgstu didžiųjų prekybos centrų, ten einu tik tada, kai užsienyje būnu trumpai. Užeinu į tokius prekybos centrus, kuriuose po vienu stogu įsikūrę ir garsiausių dizainerių, ir išskirtinių drabužių kūrėjų salonai.
Žinoma, savo spintoje turiu daug ir savo kurtų drabužių, bet ir prie jų derinu kitų kūrėjų apdarus ar aksesuarus.
Su džiaugsmu vilkiu ir lietuvių kūrėjų drabužius. Išleistuvių suknelę, pamenu, man siuvo dizainerė Daiva Urbonavičiūtė.
– Kaip rengiatės kasdien?
– Ką apsirengsiu, priklauso nuo ryto nuotaikos. Kai buvo labai šalta, man svarbiausia buvo šiluma, o ne grožis.
Namuose dažniausiai persirengiu – saugau drabužį nuo mažosios šėlionių. Seno nutįsusio megztinio neturiu, bet dievinu vyro dovanotą šiltą chalatą!
Jį galiu nešioti visus metus, mat labai mėgstu šilumą. Padovanojęs jį vyras tarsi patikino, kad namie galiu nesipuošti! (Juokiasi.)
Taip, jei niekur neinu, namie galiu visą dieną neišlįsti iš chalato. Noriu atsiriboti, negalvoti apie išvaizdą. Sauliui irgi patinka mane tokią matyti.
– Ar dažnai atsikratote nebedėvimų drabužių?
– Spintos turinį peržiūrėdavau gana retai. Bet neseniai buvau priversta padaryti reviziją, nes nebeliko vietos naujiems drabužiams.
Kai kuriuos drabužius išmečiau, kitus atidaviau, kam jų reikia labiau. Šis darbas užima labai daug laiko ir energijos.
Kartais elgiuosi spontaniškai. Esu atidavusi draugėms drabužių, kai jos pagyrė kokį mano daiktą. Puiku, man patinka taip nudžiuginti bičiules, o aš džiaugiuosi tuštesne spinta.
– Ar su draugėmis rengiate mergaitiškus pasisėdėjimus?
– Turiu keletą artimų draugių. Mūsų mergaitiški pasisėdėjimai atsiradus šeimai tapo retesni. Tačiau bent jau telefonu išsipasakojame visas naujienas. Galime prapliurpti net valandą. Dažniausiai tada, kai šalia nėra vyrų. (Juokiasi.)
– Kas šiandien daro jus laimingą?
– Mano laimė yra tai, kad esu teisingame kelyje, kad galiu kurti, kad man sekasi. Turiu šeimą. Turiu viską, apie ką svajojau.
