Lietuvoje gyvenantis iš Azerbaidžano kilęs R.Mammadlis šiuo metu rengiasi lyties keitimo operacijai. Paskui jis planuoja ištekėti ir turėti vaikų, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
„Viduje aš esu moteris”, – teigia ir gėjus Mindaugas, su draugu partnerystę įteisinęs Vokietijoje. Pora ketina įsivaikinti tokio amžiaus vaiką, kuris jau galėtų pats nuspręsti, ar nori gyventi gėjų šeimoje.
O štai lesbietė Artumė su partnere jau augina kūdikį. Moterys norėtų oficialiai įregistruoti santuoką, tačiau Lietuvoje to neleidžia įstatymai.
Ar netradicinės lytinės orientacijos žmonės gali turėti tradicinių svajonių? Apie tai praėjusią savaitę buvo diskutuojama ne vienoje televizijos laidoje.
R.Mammadlis atsivėrė „Lietuvos ryto” TV laidoje „Viskas bus gerai!”.
Prieš trejus metus vaikinas iš Azerbaidžano sostinės Baku atvyko į Lietuvą studijuoti statybų inžinerijos Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau po metų mokslus metė ir pradėjo dirbti stilistu, kirpėju bei modeliu.
– Ar paauglystėje taip pat išsiskirdavote iš minios? – smalsavo laidos vedėjos Edita Užaitė, Renata Mikailionytė ir Raminta Stanaitytė.
– Aš visuomet buvau nenusakomos išvaizdos. Pirmą kartą mane išvydę žmonės negalėdavo suprasti, ar aš mergina, ar vaikinas. Po truputį ėmiau panašėti į moterį. Būdama 13–14 metų suvokiau, kad savo siela esu mergina.
Būdama 16-os mamai prisipažinau, kad man patinka vaikinai. Ją ištiko šokas. Nieko nuostabaus – turbūt visi tėvai taip reaguotų. Netrukus ji su tuo susitaikė, nes mane labai myli. Juk esu normalus žmogus – mąstau, gyvenu ir elgiuosi taip, kaip ir visi.
Tiesiog man patinka atrodyti kaip merginai. Maždaug prieš pusmetį mamai pasakiau, kad jau norėčiau pasikeisti lytį.
Tiesą sakant, to troškau visada, bet viešai nesakiau, nes norėjau, kad pirmoji šią naujieną sužinotų mama.
– Kaip ruošiatės lyties keitimui?
– Kadangi neturiu nei ryškių vyriškų bruožų, nei vyrams būdingos figūros, man nereikia gerti milžiniškų dozių hormonų.
Kol kas man lazeriu buvo atlikta procedūra, po kurios neaugs barzdos plaukai. Vėliau laukia kitas etapas – pradėsiu vartoti hormonus, o tada prieisime ir iki operacijos. Kažką reikės daryti ir su krūtine.
– Ar susimąstote apie tai, kodėl toks gimėte?
– Žinoma, dažnai apie tai galvoju. Man nėra lengva, juk ne pati pasirinkau prigimtį. Paauglystėje potraukį į vyrus mėginau slopinti, bandžiau elgtis kaip vaikinas: lankiau sporto klubą, mėginau draugauti su panelėmis. Laukiau, kol viskas praeis, bet nepraėjo.
Dabar jaučiuosi geriau, tačiau buvo laikas, kai maniau, kad sergu depresija, o gal net šizofrenija.
Apsilankiau pas psichologą. Jis nenustatė nei depresijos, nei šizofrenijos. Ir šiuo metu bendrauju su psichologu – noriu geriau save pažinti.
Aiškėja, kad aš tokia gimiau. Tai atvejis, kai moters siela atsiduria vyro kūne.
– Jūsų kūnas iš tiesų labai moteriškas.
– Norėdama sužinoti, kiek mano organizme yra vyriškų hormonų, nuėjau pas endokrinologą.
Iki šiol turiu išsaugojusi tyrimų rezultatus. Paprastai vyro organizme didžiausias moteriškų hormonų rodiklis gali būti 156, o mano – 248.
– Ar jums sunku suvokti, kad esate kitoks nei visi?
– Tikrai nelengva. Juk viduje esu moteris, o išorėje – vyras. Žmonės mane nuolat baksnoja pirštais. Neturiu jėgų visiems aiškinti.
Buvo tokių juodų dienų, kai nesinorėjo gyventi. Slogias mintis nugindavo tik žinojimas, kad turiu artimuosius ir mamą, kuri mane labai myli.
– Su jumis į Lietuvą atvyko jūsų sesuo, turite draugę. Tad nesate vienišas. Gėjai tvirtina, kad Lietuvoje žmonės nepakantūs, todėl jiems sudėtinga susirasti porą. Ar jūs sulaukiate užgauliojimų?
– Internete apie save perskaitau daugybę šiurkščių komentarų. Netgi tokių: „Jei gatvėje tave sutiksiu, užmušiu.”
O realiame gyvenime nesu girdėjusi grasinimų ar patyrusi diskriminacijos. Kai Vilniaus centre dalyvavau fotosesijoje, praeiviai draugiškai šypsojosi.
– Ar dažnai patenkate į keblias situacijas, kai vyrai pamano, kad esate moteris?
– Į keblias situacijas kartais patenka ir moterys.
Būna, kad klube vyras iš nugaros pamato dailios figūros merginą ir prieina užkalbinti, o išvydęs jos veidą sprunka kuo toliau.
Ačiū Dievui, man tokių situacijų nepasitaikė. Be to, naktiniuose klubuose mane daug kas pažįsta.
Tiesa, kartą priėjo nepažįstamas vaikinas ir netaręs nė žodžio įsisiurbė į lūpas. Paskui paklausė vardo. Kai suprato, kad esu vaikinas, jam akys ant kaktos iššoko. Jis nuskubėjo prie baro išgerti.
– Ar turite vaikiną?
– Šiuo metu draugiškai bendrauju su vyriškiu. Laikas parodys, ar bus kas nors daugiau.
Jis ne iš tų, kurie iškart veržiasi bučiuotis su merginomis. Jam svarbiausia žmogaus vidinis pasaulis.
– Jumis labiau domisi gėjai ar tradicinės orientacijos vyrai?
– Negaliu pasakyti. Rimtų santykių turėjau su trimis vyrais, iš jų tik vienas buvo gėjus. Lietuvoje pusantrų metų draugavau su vaikinu, kuris iš pradžių manė, kad esu mergina.
Susipažinome įdomiomis aplinkybėmis. Kartą klube išgėriau, o jis pasisiūlė mane palydėti. Tik lovoje suprato, kad aš ne mergina. Jį ištiko šokas. Tačiau po šio nuotykio labai gražiai draugavome. Man svarbu, kad žmogus, su kuriuo bendrauju, visuomet sakytų tiesą.
– Kuo domitės?
– Skaitau daug psichologinių knygų, taip pat domiuosi mada, šukuosenomis.
– Ką jums reiškia būti moterimi?
– Pirmiausia moteris turi jausti atsakomybę už savo mylimus žmones. Ji turi būti švelni, elegantiška. Moteris turi skirti seksualumą nuo vulgarumo.
– Ar ateityje ketinate kurti šeimą ir turėti vaikų?
– Jeigu sutiksiu žmogų, kurį pamilsiu, norėčiau ištekėti. Jeigu mano vyras neprieštarautų, norėčiau įsivaikinti.
Aš labai myliu vaikus, norėčiau būti motina ir užauginti gerą žmogų.
Juk pasaulyje yra daugybė moterų, kurios negali gimdyti, bet tai nereiškia, jog jos ne moterys.
Dvi motinos
Lesbietė Artumė BTV laidoje „Yra, kaip yra” išdrįso pasirodyti tik prisidengusi veidą kauke. Ji yra pagimdžiusi kūdikį ir jį augina su drauge.
„Gaila, kad oficialiai negalime vadintis šeima, – apmaudžiai kalbėjo Artumė. – Vaiko gimimo liudijime neturime teisės įrašyti, kad mano partnerė yra antroji motina. O laukelyje, kuriame turėtų būti įrašytas tėvo vardas, yra brūkšnys.”
Moteris pasakojo spermos donoro ieškojusi internete. „Mums buvo svarbu, kad donoras (pabrėžiu – ne vaiko tėvas, o donoras) būtų sveikas, išvaizdus, turėtų siekių gyvenime”, – pasakojo Artumė.
– Ar artimieji nenustebo sužinoję, kad ketinate susilaukti vaikų? – pasiteiravo laidos vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė. – Mama puikiai priėmė šią žinią. Netgi pajuokavo, kad jei būtų jaunesnė, irgi pabandytų. Bet ji turi partnerį. Dėl to nepraradome nė vieno artimo žmogaus.
Tik iki vaikelio gimimo draugai nemanė, kad mūsų santykiai tokie rimti.
– Kaip nusprendėte, kuri iš jūsų gimdys?
– Kadangi mano partnerė labai užsiėmusi – daug dirba, studijuoja, nutarėme, kad pirmą kūdikį gimdysiu aš. Mes planuojame turėti ir daugiau vaikų. Šeimoje nesiskirstome vyriškų ir moteriškų vaidmenų.
– Kai vaikas ims kalbėti, jus abi vadins mamomis?
– Turbūt, kad taip. Vadins taip, kaip jam bus patogiau.
Svajoja apie vaikus
Lietuvis Mindaugas gyvena Vokietijoje, kur civilinės metrikacijos biure įteisino savo partnerystę su vokiečiu Wolfgangu.
Per šventę Mindaugas laikė puokštę gėlių. Pasižiūrėti, kaip tuokiasi du vyrai, suplūdo daugybė smalsuolių.
„Mano svajonė buvo sukurti tikrą šeimą, todėl išvažiavau iš Lietuvos.
Esu modelis. Su Wolfgangu susipažinome tuomet, kai atvykau į atranką Vokietijoje. Beje, mus supažindino jo motina, kuri dirba mados srityje”, – pasakojo Mindaugas. Jis dalyvavo BTV laidoje „Yra, kaip yra”.
– Kaip reagavo jūsų artimieji, kai sužinojo, kad esate gėjus? – pasiteiravo laidos vedėja.
– Aš augau vaikų namuose. Manęs tėvai neaugino, tad neturi jokios teisės reikšti savo nuomonės. Ramiausiai reagavo sesuo Laura. Pirmi jos žodžiai buvo: „Juk dabar ne balandžio 1-oji.” O supratusi, kad nejuokauju, priėmė mane tokį, koks esu.
– Ar norėtumėte turėti vaikų?
– Kalbėjome apie tai su vyru. Galbūt įsivaikintume iš vaikų namų mergaitę arba berniuką, kuris jau būtų tokio amžiaus, kad galėtų pats nuspręsti, ar eiti į mūsų šeimą.
– O apie lyties keitimą negalvojate?
– Yra tokių minčių, bet kol kas jos dar nedrąsios. Viduje esu moteris ir kartais einu į moterų tualetą.
Parengė Vykintė Budrytė
